Šią gruodžio 17-ąją sukako lygiai 90 metų, kai Klaipėdoje oficialiai buvo atidarytas rekonstruotas Žiemos uostas.

Minėtosios sukakties proga „Atvira Klaipėda” šeštadienį jau supažindino savo skaitytojus su šiuo išskirtiniu tarpukario projektu ir jo priešistore, o antroji rašinio dalis yra skirta sovietmečio periodui ir nūdienos situacijai bei ateities perspektyvoms pristatyti.

Naikino ir vokiečiai, ir sovietai

Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktorius dr. Vasilijus Safronovas knygoje „Klaipėda 1945-1965…” rašo, kad 1944 m. spalio 10-23 dienomis triskart vykusių SSRS pajėgų bandymu paimti miestą šturmu Klaipėda buvo ne tik bombarduojama iš oro, bet ir apšaudoma toliašaudės artilerijos – taikinys buvo ir uosto rajonas, nors nedetalizuojama kuris. Nepavykus užimti Klaipėdos, uosto rajonas vėl buvo bombarduotas tik 1945 m. sausio viduryje.

Pasak V. Safronovo, pagrindinė iš Klaipėdos 1945 m. sausio pabaigoje atsitraukusio Vermachto inžinerinių dalinių užduotis buvo sunaikinti infrastruktūrą, ypač uosto, kad priešas negalėtų jos panaudoti. Vieni objektai būdavo iškart sunaikinami, kiti – užminuoti.

Uosto infrastruktūros sugriovimai, anot V. Safronovo, šaltiniuose pateikiami ypač prieštaringai. Pavyzdžiui, pirmuosiuose po Klaipėdos užėmimo pasirodžiusiuose aprašymuose teigiama, kad uosto krantinės liko sveikos, nors padegti visi sandėliai, susprogdinta dauguma kranų ir visiškai sunaikinti uosto įrengimai, tačiau archyvuose esama duomenų apie tai, kad vien tik būsimo Prekybos uosto ruože buvo sugriauta 10 iš 16 sandėlių, visiškai sunaikinta 10 iš 13 krantinių, 3 iš 7 mechanizmų, išrinkta 470 iš 7670 m geležinkelio bėgių. Ši informacija yra vėlesnė, tad, anot istoriko, neaišku, kiek joje atspindi vokiečių, o kiek – SSRS laivyno, apšaudžiusio uostą, padaryti nuostoliai.

Sovietmečiu nukasė molą

1945 m. birželio 26 d. Valstybės gynimo komitetas – aukščiausioji karo meto TSRS valdžios instancija, kuriai pirmininkavo Josifas Stalinas, priėmė nutarimą Klaipėdoje įsteigti prekybos uostą. Liepos 3 d. Lietuvos TSRS Liaudies Komisarų Tarybos sprendimu buvo nustatytos visų trijų Klaipėdoje įsteigtų – Žvejybos, Upių ir Prekybos – uostų ribos. Žiemos uostas tapo Prekybos uosto dalimi.

Tarp buvusių slaptų 1950 m. Klaipėdos miesto vykdomojo komiteto dokumentų yra Klaipėdos uosto kariniam komendantui skirtas išrašas iš 1948 m. balandžio pabaigoje Baltijske įsikūrusio Karinio jūrų laivyno inžinieriaus pulkininko Kliukvino nurodymo, į ką turi būti atsižvelgta projektuojant Prekybos uosto atstatymo darbus. Šiame rašte nurodoma, kad kariniam laivynui TSRS Liaudies komisarų taryba dar 1945-ųjų rugpjūtį priskyrė vakarinę Žiemos uosto krantinę.

Pasak V. Safronovo, Žiemos uoste ir būsimosios laivų remonto įmonės teritorijoje (dabar – „Memelio miestas”) jau nuo 1945 m. vasario buvo dislokuota dalis karinio laivyno – daugiausia torpediniai kateriai, tuo metu dar talkininkavę karinėse operacijose jūroje.

Kraštotyrininkas Kęstutis Demereckas knygoje „Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos istorija“ rašo, kad Žiemos uoste iki 1951 m. buvo gaminami dideli gelžbetoniniai blokai, kurie buvo naudojami atstatant karo apgadintus molus.

Vėliau Žiemos uoste buvo bandyta krauti įvairius krovinius. 6-ajame dešimtmetyje čia pastatyti keturi sandėliai, juose kaupti kroviniai, kuriuos reikėjo saugoti nuo atmosferos poveikio: medvilnė, asbestas, popierius, celiuliozė, maisto produktai. 1963 m. čia buvo iškraunami Amerikos grūdai, pirmą kartą nupirkti SSRS.

Anot K. Demerecko, apie poreikį keisti Žiemos uosto infrastruktūrą imta galvoti septintajame dešimtmetyje, kai senasis apsauginis Žiemos molas, vadintas „pistoletu“, pradėjo trukdyti išplaukiantiems laivams, nes išplaukimo anga tesiekė 20 metrų. Todėl pirmiausia buvo nuardyti jo galai, vėliau nukasta ir likusi žemės dalis. Molo likučiai buvo panaikinti 1984 m. pradėjus naujo 30 m pločio ir 270 m ilgio molo statybą.

Jį pastačius pailgėjo Pietinė balasto krantinė, o molo gale buvo pastatytas dviejų aukštų pastatas, kuriame įsikūrė kokybės ekspertai ir kitos tarnybos.

Pirmieji laivai prie šio molo buvo iškrauti 1986 m. sausį.

„Čia buvo galima krauti tiesioginiu būdu – nutiestos dvi geležinkelio linijos su rampa tarp jų, pastatyti keturi portaliniai kranai, kurie važinėdami bėgiais iki molo galo vienu metu galėjo krauti iš dviejų laivų, stovinčių abiejose molo pusėse. Nuo rampos autokrautuvai galėjo krovinius krauti į vagonus. Šis tiesioginis krovos būdas pasiteisino kraunant šaldytus maisto produktus, egzotiškus vaisius ir kitus greit gendančius krovinius tiesiai iš laivo šaldytuvų į vagonus-šaldytuvus”, – rašo K. Demereckas.

Po šios rekonstrukcijos Žiemos uoste buvo galima aptarnauti didesnius laivus, tačiau atvirų sandėliavimo aikštelių Žiemos uosto teritorijoje buvo labai mažai, nes čia – siauriausia uosto vieta.

Pasak K. Demerecko, 1985 m. rugpjūtį Žiemos uoste prisišvartavo pirmasis Lietuvos jūrų laivininkystės rolkeris „Kompozitor Borodin”. Dviejuose laivo deniuose buvo atgabenti 74 roltreileriai, kuriuos vilkikai išvežė iš laivo 20 metrų ilgio trapu, nuleistu iš laivugalio įstrižai ant krantinės. Du tokio tipo laivai pradėjo gabenti krovinius nuolatine linija Klaipėda-Bremenas.

Krovos darbai iš tokio laivo trukdavo labai trumpai, nereikėdavo laisvos krantinės ir sandėlių, nereikalingi buvo ir portaliniai kranai.

Klaipėdos jūrų prekybos uostas turėjo nuolatines linijas į Rostoką, Hamburgą ir Bremeną, todėl visi kroviniai iš SSRS į šiuos uostus ėjo per Klaipėdą.

Krovė ir konteinerius

Nesėkmingai pasibaigus Maskvos pučui 1991 m. rugsėjo 6 d. buvo įregistruota valstybinė įmonė Klaipėdos valstybinis jūrų prekybos uostas. 1995 m. gegužę įmonė buvo perregistruota į AB Klaipėdos jūrų krovinių kompaniją („Klasco“).

Anot K. Demerecko, 1995 m. prasidėjo naujas kompanijos modernizacijos etapas – didelės apimties lengvųjų konstrukcijų sandėlių statyba. Jo metu buvo pastatyti trys po 874 kv. m ploto sandėliai netoli Žiemos uosto.

„Pradėjus krovinius gabenti konteineriais tokių krovinių atsirado ir Klaipėdos uoste. Iš pradžių konteineriai buvo kraunami metalo krantinėse, tačiau vėliau krovos darbai perkelti į Žiemos uostą. KLASCO įsigijo specialią konteinerių krovimo portaliniais kranais įrangą bei konteinerių krautuvą „Kalmar”, kuris galėjo krauti konteinerius nuo krantinės tiesiog ant autovilkikų”, – rašo K. Demereckas.

1998 m. gegužę buvo pasirašyta sutartis tarp Valstybės turto fondo ir privatizavimo konkursą laimėjusios Bronislovo Lubio vadovaujamos UAB „Vialogas” dėl valstybei nuosavybės teise priklausančių „Klasco“ akcijų pardavimo.

2005 m. gruodį „Klasco” Žiemos uoste atidarė šaldytuvą maisto produktams. Šį projektą „Klasco” įgyvendino kartu su užsakovu – UAB „Kominatrans”. „Klasco” investavo 6,6 mln. Lt į statybas, o terminalo operatorė pirko įrangą. Tada skelbta, kad šaldytuve, kurio vienkartinė talpa 14 000 tonų, numatoma per metus perkrauti iki 100 tūkst. tonų žuvies.

Galvojo užpilti

„Uosto direkcijos atstovai tiesiai šviesiai nesako, kad ketina užpilti Žiemos uostą, tačiau iš jų užuominų galima spręsti, kad tokių planų jie turi”, – 2014-ųjų spalį rašė „Vakarų ekspreso” žurnalistė Dalia Bikauskaitė.

„Mes numatome toje vietoje, t.y. akvatorijoje šalia Žiemos uosto, 17 m gylį. Jo užpylimą Uosto direkcija svarsto kaip gana logišką klausimą, nes didelis gylis prie krantinių reikalauja ir atitinkamos teritorijos kroviniams sukaupti, suprastruktūrai įrengti. Užpylimas būtų logiškas, nes visos krantinės, formuojančios Žiemos uostelį, yra senos, dalis jų statyta prieš karą, per karą buvo bombarduojamos etc. Šiandien jų būklė tokia, kad jos nuolat reikalauja nemenkos priežiūros ir remonto, dugno tvirtinimo ir kitokių dalykų. Žiemos uosto konfigūracija tinkama tik tam tikro ilgio ir turintiems tam tikrą grimzlę laivams, t.y. nedideliems”, – citavo ji tuometinį Uosto direkcijos infrastruktūros direktorių Algirdą Kamarauską, pabrėžusį, kad viskas priklausys ir nuo to, kaip plėtotis kaimyninė „Memelio miesto” teritorija.

Tuometinis direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus žurnalistei irgi teigė, kad „artimiausiu metu Žiemos uostas tikrai nebus užpilamas”.

2015-ųjų sausį dienraščio „Klaipėda” žurnalistas Vidmantas Matutis rašė, kad užpylus Žiemos uostą būtų suformuota nauja apie 10 ha teritorija, iš kurios per metus būtų gaunama apie tris milijonus eurų pajamų.

„Šiuo metu viskas eina link to, kad Žiemos uostas turėtų būti užpilamas. Tam yra pritarusi Kultūros ministerijos Kultūros paveldo komisija. Ji rekomendavo Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritoriniam padaliniui, kad šis pritartų žiemos uosto užpylimo projektiniams pasiūlymams”, – 2016-ųjų kovą rašė V. Matutis.

„Žiemos uosto krantinės yra senos, prastos būklės. Uosto direkcija susiduria su dilema rekonstruoti jas kalant naują sienutę ar užpilti akvatoriją“, – tada dėstė tuometinis Uosto direkcijos Plėtros ir akvatorijos priežiūros departamento direktorius Vidmantas Paukštė, tikinęs, kad bus nelogiška, kai apie 2022 metus Klaipėdos uosto laivybos kanale atsiras 17,5 metrų gylis, o šalia bus mažai naudojama 8 metrų gylio akvatorija.

Jis tada atskleidė, kad buvo du Žiemos uosto užpylimo projektiniai pasiūlymai: mažasis su vieno hektaro užpylimu pagal tuometinius „Klasco” poreikius ir pilnas visų 16 ha ploto užpylimo.

Dabartinio Klaipėdos miesto bendrojo plano kultūros paveldo tvarkymo ir apsaugos brėžinyje tarp pažymėtų paveldosauginių objektų Žiemos uosto nėra. Klaipėdos uosto bendrajame plane jis yra įvardintas kaip vertingųjų savybių turintis objektas.

Pasistatė vadinamąsias palapines

2016-ųjų vasarą „Klasco” paprašė Klaipėdos savivaldybės administracijos pritarimo sandėlio Naujoji Uosto g. 23 kapitaliniam remontui, jo projekte nurodydama, kad kol vyks šie darbai ties Žiemos uostu įrengs „tris laikinas palapines, kurios išspręs nenutrūkstamą sandėlio produktų sandėliavimą/krovą kapitalinio remonto metu”. Akcentuota, kad šios laikinos palapinės stovės tik dvejus metus, kol vyks sandėlio remontas.

2017 m. spalį „Klasco” kreipėsi raštu į Savivaldybę ir tikino, kad dėl neva užsitęsusių sandėlio rekonstrukcijos terminų nori palapines eksploatuoti metais ilgiau – iki 2019 m. rudens. Vėliau savivaldybę pasiekė dar vienas įmonės raštas, kuriame jau pageidauta, kad miesto valdžia neprieštarautų, jog palapinės būtų eksploatuojamos dar 7 metus, o 2025 m. būtų dar kartą sprendžiama apie tolesnį jų naudojimą. Tada Savivaldybės administracija atsakė „Klasco”, jog ją tenkina tik ankstesnis nurodytas terminas – palapinių eksploatavimas iki 2019 m. rudens.

2019 m. vasarą veiksmų dėl šių palapinių, kuriose laikomi grūdai, ėmėsi Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija. Po atlikto patikrinimo ji konstatavo, kad įmonė „2016 metais savavališkai vykdė ypatingojo statinio – sandėlio statybos darbus, neturėdama privalomo statinio statybos projekto ir statybą leidžiančio dokumento, tuo pažeisdama Statybų įstatymo nuostatas”. Kartu buvo surašytas privalomasis nurodymas iki 2020 metų sausio 25 d. nugriauti palapines ir sutvarkyti statybvietę. „Klasco” su juo nesutiko ir padavė ieškinį teismui. Byla dėl palapinių nugriovimo iki šiol nėra išnagrinėta.

Svajonės – apie mariną

2021-ųjų liepą Klaipėdos miesto tarybos Jūrinės kultūros koordinacinė taryba nusprendė išsamiau gilintis į architekto Romo Gailiaus prašymą daryti žingsnius, jog „Klasco“ nuomojamas istorinis Žiemos uostas virstų marina.

„Prašau imtis iniciatyvos ir proaktyvių veiksmų kreipiantis į savivaldos lygmens bei valstybės lygmens institucijas, siekiant išsaugoti unikalų jūrinio paveldo objektą – istorinį Klaipėdos Žiemos uostą. Šis Klaipėdos istorinio miesto elementas – Žiemos uostas, galėtų tapti unikalia uostamiesčio žmonių susibūrimo ir masinių renginių vieta, mažojo ir burinio laivyno marina puošiančia miesto centrą ir suteikiančia miestui išskirtinio jūrinio identiteto. Tai būtų nuostabi dovana klaipėdiečiams ir jūrinei Lietuvos valstybei, Klaipėdos krašto prisijungimo prie Lietuvos 100-mečio proga”, – prašyme Jūrinės kultūros koordinacinei tarybai dėstė R. Gailius.

Jo prašymą savo parašais palaikė Klaipėdos bendruomenių asociacijos pirmininkas Renaldas Kulikauskas, Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos pirmininkė Gerda Antanaitytė, Asociacijos „Klaipėdiečių iniciatyva už demokratiją ir ekologiją“ prezidentė Alina Andronova, Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkė Neringa Poškutė, Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkas prof. dr. Petras Grecevičius ir Asociacijos Klaipėdos dizaino centras vadovas prof. Alvydas Klimas.

R. Gailius minėto posėdžio metu dėstė, kad „Klasco” tiesiog reikėtų pakeisti toje teritorijoje vykdomos veiklos pobūdį, vystyti ją ir iš to gauti pelną.

Buvęs Uosto direkcijos vadovas, Klaipėdos miesto tarybos narys A. Vaitkus tada teigė, jog iš seniau jo turimais duomenimis, Žiemos uoste per metus perkraunama apie 0,7 mln. tonų krovinių. Iš to „Klasco” per metus esą gali uždirbti apie 2,8 mln. eurų.

„Šiandien ši teritorija neturi ypatingos svarbos uosto veiklai. Tai viena siauriausių teritorijų per visą uosto ilgį, jos vertė gerokai mažesnė nei kitų. Ją matau kaip bendrą ansamblį su „Klaipėdos laivų remonto”, piliavietės, „Memelio miesto” teritorijomis. Dabartinę krovą nesudėtinga perkelti į kitas, kad ir numatomas naujas teritorijas pietinėje uosto dalyje. Miestui tai būtų didelė socialinė-ekonominė nauda – išaugtų gyventojų pajamų, nekilnojamojo turto mokesčių surinkimas. Tik nereikėtų čia gyvenamosios paskirties pastatų, nes atsirastų dar vienas didelis konflikto židinys”, – dėstė A. Vaitkus.

Jo nuomone, Žiemos uoste galėtų būti 300 vietų marina, kuri tikrai užsipildytų, nes jachtų uostelyje prie pilies esą yra apie 240 vietų deficitas, o visuomenė gyvena vis geriau, atsiranda poreikis tokiam poilsiui.

„Reikia geranoriškumo. Galbūt pavyktų kompaniją įtikinti pradėjus diskusiją, kad įgyvendinus šį projektą būtų ir didesnis pelningumas, ir ji pati taptų patrauklesnė miestiečiams”, – kalbėjo A. Vaitkus.

Po diskusijų taryba nusprendė kurti darbo grupę, kuri parengtų apibendrinančią informaciją.

Šios Tarybos pirmininkas Gintautas Kutka „Atvirai Klaipėdai” sakė, kad buvo kreiptasi į „Klasco” savininką „Achemos” koncerną, kuris informavo, kad ir toliau numato tęsti dabartinę veiklą.

„O be teritorijos nuomotojo sutikimo negali sakyti, kad susirinkite žaislus. 2016 metais žemės nuomos sutartys, berodos, buvo pratęstos 50 metų. Be to, Uosto direkcija neseniai investavo į infrastruktūrą, pinigai turi atidirbti, negali būti mėtomi. Aš manau, kad išsivysčius „Memelio miestui” padidės spaudimas šiai teritorijai, aplink jau irgi statomi pastatai ir gal dėl griežtesnių aplinkosauginių reikalavimų „Klasco” natūraliai ims keisti veiklą”, – sakė G. Kutka.

Svarbus net keliais aspektais

„Klasco“ vadovo Vytauto Štumbergo teigimu, apie 25-26 proc. kompanijos krovos sugeneruojantis Žiemos uostas yra svarbus net keliais aspektais.

Pirmiausia, dėl gana uždaro baseino čia krova gali vykti ir esant nepalankioms oro sąlygoms, kai prie kitų uosto krantinių ji turi būti stabdoma. Antra, čia kraunama šaldyta produkcija, yra šaldytuvas, į kurį ji iškart ir keliauja, nes kraunant tokią produkciją „turi būti kuo mažiau judesių”, kad būtų išvengta bet kokios galimos taršos. Galiausiai ši uosto akvatorijos vieta yra užuovėja mažesniems laivams kai kyla audros – jų nebereikia jų išvesti į išorinį reidą, taip sutaupoma laiko, sumažėja avarijų tikimybė.

Pasak V. Štumbergo, šiuo metu Žiemos uoste dar kraunama didmaišiuose gabenama produkcija, ankštinės kultūros, prie 17 krantinės veikia modernizuota uždaro tipo trąšų krovos į mažesnius laivus įranga.

Žiemos uosto gylis ir šiuo metu siekia tarpukarinį lygį – 7,5-8 metro. Tačiau, anot V. Štumbergio, didesnio gylio čia ir nereikia, nes didesni laivai tiesiog negalėtų įplaukti.

„Klasco“ vadovas sakė, kad tuo metu kai vyko diskusijos dėl galimo visiško Žiemos uosto užpylimo, kompanija tikrai nebuvo tarp tokios idėjos entuziastų – jos nuomone, reikėjo suformuoti tik apie 25 metrų pločio naują teritoriją.

Paklaustas, kaip vertina siūlymus kompanijai šioje vietoje keisti veiklą ir užsiimti pramoginių laivų aptarnavimu, V. Štumbergas sako, jog pirmiausia turėtų būti atliktas rinkos tyrimas, kokia yra reali tokių paslaugų paklausa. Be to, jo nuomone, pirmiausia kaimynystėje turėtų būti pilnai įgyvendintas „Memelio miesto” projektas, kuriame irgi yra numatyta marina.

Ateityje – naujas kruizinių laivų terminalas

Uosto direkcijos teigimu, nepriklausomybės laikotarpiu Žiemos uoste daugiausiai buvo atliekami einamieji smulkūs remontai, siekiant užtikrinti krantinių būklę. Didžiausias investicinis projektas buvo užbaigtas visai neseniai – jo metu rekonstruotos krantinės Nr. 16, 17 ir 18, paskutinį kartą rekonstruotos 1965-aisiaiais ir remontuotos 2011 m. Uosto direkcijos investicijos į šių krantinių rekonstrukciją siekė 7,8 mln. eurų (įskaitant PVM).

Uosto bendrajame plane yra numatytas dalinis Žiemos uosto šiaurinės dalies, ties 13-14 krantinėmis, užpylimas (apie 50 m). Tačiau šiuo metu toks užpylimo klausimas, anot direkcijos, nėra svarstomas.

Tuo metu ties 21 ir 22 Žiemos uosto krantinėmis Uosto direkcija turi itin ambicingų planų. Jau pasirašyta 1,58 mln. eurų vertės sutartis su architektūrinį konkursą laimėjusia UAB „Statybos inžinierių konsultantų biuras“ dėl krantinių Nr. 21, 22, 23 rekonstravimo ir naujų krantinių Nr. 21A, 22A, 23A statybos bei direkcijos administracinio pastato statybos, techninio projekto parengimo ir statinio projekto vykdymo priežiūros.

Projektą, pavadintą „Kuršių vartai“, rengs UAB „Statybos inžinierių konsultantų biuras“ architektai Gintaras Čaikauskas, Andrius Keizikas, Arnas Deltuva, Viktoras Čeika ir Jokūbas Augutis.

Uosto direkcijai patikėjimo teise priklausančiame sklype šalia Žiemos uosto krantinių planuojamas naujasis Uosto direkcijos administracinis pastatas būtų statomas ant naujai suformuotos krantinės, skirtos ilgesniems nei 300 m kruiziniams laivams švartuoti. Būtent dėl šios priežasties buvo nuspręsta šiuos projektus sujungti ir įgyvendinti kartu, taip sukuriant naujas viešąsias erdves.

UAB „Statybos inžinierių konsultantų biuras“ vizualizacijos

Penkis minėtajam architektūriniam konkursui pateiktus projektus vertino komisija, kurią sudarė Uosto direkcijos, miesto ir architektų bendruomenės atstovai: komisijos pirmininkas Uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas, Vilniaus miesto savivaldybės vyr. architektas Mindaugas Pakalnis, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėjo funkcijas laikinai atlikęs Marijus Mockus, architektas, projektų vadovas Povilas Čepaitis, Lietuvos architektų rūmų pirmininkas, architektas Lukas Rekevičius, architektė, kultūros paveldo ekspertė Margarita Ramanauskienė, Lietuvos architektų sąjungos atstovas, architektas Edgaras Neniškis, Uosto direkcijos Plėtros skyriaus projektų vadovė, architektė Giedrė Zakarackaitė-Gudaitienė ir uosto kapitono pavaduotojas Eduardas Ringis.

Geriausia pripažintos idėjos autorių teigimu, jų projektas yra galimybė užtikrinti integralų, daugialypį, polifunkcį traukos centrą, gyvybingą visą parą bei ištisus metus. Įgyvendinus šį projektą miesto siluetas esą pasipildytų naujais, darniais spaudais.

Pastatas ir krantinės turi būti suprojektuoti bei pastatyti iki 2026 metų Kalėdų – iki tol laiko sutarta dėl statybų vykdymo priežiūros.