Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija (LASKAO) raštu kreipėsi į Klaipėdos miesto tarybą ir Savivaldybės administraciją prašydama atlikti rimtus paruošiamus darbus dėl pietinėje miesto dalyje numatomo statyti pramoginio uostelio žemyninės dalies infrastruktūros, nes projektą vykdanti Uosto direkcija numato įrengti tik molus bei prieplaukas.

Tokį architektų kreipimąsi palaiko ir dešimt įvairių organizacijų.

Žinia, Uosto direkcija, vykdydama vadinamąjį pietinių vartų projektą numato įrengti ir pramoginių laivelių bei jachtų uostelį. Čia numatoma sukurti vandens infrastruktūrą 330 įvairių parametrų jachtų ir laivelių, akvatorijos gylis sieks 3,5 m. Rugsėjo pabaigoje vykusio Klaipėdos miesto tarybos Miesto plėtros ir strateginio planavimo komiteto posėdžio metu direkcijos infrastruktūros direktorius Vidmantas Paukštė teigė, kad būtina susiplanuoti ir sausumą, o tai jau yra miesto darbas.

„Skelbiamoje medžiagoje matyti, kad pramoginiam uostui skiriama žemės juosta pakrantėje, pakankama tik privažiavimui prie krantinių įrengti. Skiriamos teritorijos sausumoje dydis atrodo tik minimaliai būtinas, tačiau nepagrįstas tokio objekto pakrantėje galimybių ir plėtros poreikių įvertinimu, arba toks vertinimas visuomenei nežinomas. Prašome Klaipėdos miesto savivaldybės pirmame parengiamajame etape nustatyti pramoginio uosto plėtros žemyninėje dalyje galimybes ir poreikius. Įtraukiant mieste veikiančias sporto institucijas ir kitą suinteresuotą visuomenę, sudaryti užduotį specializuoto tyrimo, kūrybinių dirbtuvių, arba galimybių studijos parengimui, finansuoti tokius darbus, prireikus atlikti LR teisės aktais numatytus pasekmių ir poveikio vertinimus, pateikti savivaldybės politikų pritarimui”, – rašoma LASKAO rašte.

Anot architektų, siekiant geriausio rezultato, pramoginį uostą reikalinga planuoti kaip „įvairių, viena kitą papildančių rekreacinių ir sporto veiklų kompleksą”.

„Reikalinga išnaudoti unikalios Kuršių marių pakrantės teikiamas galimybes ir unikalią progą, kad būtų sukurtas ne tik Klaipėdos miesto potencialą ir poreikius atitinkantis, bet ir platesniam regionui reikšmingas ir patrauklus sporto ir rekreacijos centras. Veiklų įvairovė užtikrintų tokio centro ekonominį gyvybingumą visais metų laikais, tiktų didesniam rekreacijos alternatyvų spektrui. Reikšmingas objektas, numatantis ir žiūrovams skirtas veiklas, galėtų būti vertas ir olimpinio sporto centro vardo. Net jei šiuo metu tokio objekto nėra planuose, tenkinant dabartinius uosto plėtros poreikius, darnaus vystymosi tikslu svarbu nesunaikinti galimybės sekančiai kartai tokį objektą šioje vietoje sukurti ateityje. Dėl daugelio priežasčių ir jau egzistuojančių apribojimų, toks gyventojų sveikatai ir gyvenimo gerovei svarbus objektas negali būti tiek sėkmingas kitoje vietoje, koks jis būtų sėkmingas ir reikalingas čia, miesto pietinių rajonų gretimybėje”, – rašo LASKAO.

Kartu organizacija perspėja, kad kad pakrantė yra ir bus geidžiamas pelnymosi šaltinis iš prekybos sklypais, namų statybos ir panašios veiklos, todėl esą visada yra ir bus bandoma valstybės (savivaldybės) valdomos žemės sąskaita padidinti verslui skirtų sklypų ir kitų objektų kiekį. Tai esą parodo ir miesto bendrojo plano sprendiniai, numatantys su visuomenės poreikiais nesusijusių objektų statybą šioje teritorijoje.

Šį LASKAO kreipimąsi palaiko Klaipėdos bendruomenių asociacija, Jūrų Kapitonų asociacija, Klaipėdos krašto buriavimo sporto mokykla „Žiemys”, Klaipėdos buriuotojų klubas „Vėjinis”, Lietuvos buriuotojų sąjunga, Klaipėdos miesto tarybos Jūrinės kultūros koordinacinė taryba, Klaipėdos jūrinis buriuotojų klubas „Žalgiris“, Tradicinių ir istorinių laivų asociacija, Jūrinio sporto centras, klubas „Ostmarina“ ir Neringos buriuotojų klubas „Vėtrungis“.

Minėto posėdžio metu vyriausiasis miesto architektas Marijus Mockus aiškino, kad šioje vietoje pirmiausiai reikia parengti vietovės lygmens bendrąjį planą, o pastarajam jau reikia architektūrinio konkurso. Tam jau esą ruošiami dokumentai, kad procesas kuo labiau lygiagrečiai eitų su uosto planais. Tačiau LASKAO savo rašte perspėja, kad bendruoju planu numatytas architektūrinis konkursas nežinant visuomeninio objekto parametrų, gali „patapti priedanga, kad daugiau visuomenės turto (žemės) pavirstų uždaru, privačiu turtu, t. y. privačiais sklypais ir būstais”.

ATNAUJINTA. Pasak Klaipėdos savivaldybės administracijos vyriausiojo patarėjo Kastyčio Macijausko, planavimo darbai dėl minėtosios teritorijos perspektyvų tikrai nėra užmiršti ir jau yra atgulė į dokumentus.

Savivaldybės 2021-2030 metų strateginiame plėtros plane yra įrašytas siekis „padidinti miesto pasiekiamumą vidaus vandenų keliais (uostų ir uostelių tinklo plėtra)”. Kaip viena iš jo priemonių yra nurodoma galimybių studija, veiklos vystymo koncepcija, Stariškių vietovės lygmens bendrasis planas ar kitas dokumentas, kuris nagrinėtų „Pietinio multimodalinio pocentrio įrengimo galimybes”.

Miesto urbanistinio planavimo programos kriterijų suvestinėje yra detalizuota, kad pietinio pocentrio Stariškių rajone bendrojo plano galimybių studija turi būti parengta 2024 metais, o dar po metų turi būti įvykdytas architektūrinis konkursas ir parengtas pats bendrasis planas.

K. Macijauskas akcentuoja, kad darbų atlikimo terminus tvirtina miesto politikai, spręsdami dėl viso strateginio plano.