Turėtų atsirasti dar trys atminimo lentos ir stela

Miestas, Svarbu

Klaipėdos miesto tarybos Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo komisija antradienį vykusio posėdžio metu pritarė, kad būtų įamžintas keturių ryškų pėdsaką čia palikusių asmenybių atminimas.

Klaipėdos turėtų būti įamžintas (iš kairės) Erdmono Simonaičio, Jono Polovinsko-Budrio, Jokūbo Stiklioriaus ir Viliaus Gaigailaičio atminimas. Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus nuotr.

Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Klaipėdos krašto skyrius yra gavęs 5000 eurų siekiantį savivaldybės finansavimą Erdmono Simonaičio ir Jokūbo Stiklioriaus įamžinimui , o VšĮ „Ars TEKTONIKA“ – 6000 eurų Jono Polovinsko-Budrio įamžinimui. Tiesa, atitinkamame sprendime yra nurodyta, kad šių projektų įgyvendinimui lėšos bus pervestos tik gavus visus asmenybių įamžinimui mieste būtinus pritarimus ir leidimus.

Įamžinimui skirtų lentų ir stelų sukūrimu besirūpinantis architektas Adomas Skiezgelas informavo, kad ant pastato Herkaus Manto g. 37 norima įrengti atminimo lentas, skirtas vadinamojo Klaipėdos sukilimo operacijos vadui J. Polovinskui-Budriui, vėliau tapusiam pirmuoju Klaipėdos krašto gubernatoriumi, generaliniu konsulu Karaliaučiuje ir Niujorke, bei žymiam Klaipėdos krašto politikui, kultūros veikėjui, kunigui Viliui Gaigalaičiui.

Minėtosios komisijos narys, Klaipėdos universiteto istorikas dr. Vasilijus Safronovas informavo, kad to meto adresų knygos iš tiesų rodo, jog J. Polovinskas-Budrys čia gyveno 1926-1927 metais, kai jau buvo draudimo akcinės bendrovės „Lietuva” agentas. Pasak jo, gali būti, kad 1929-1931 m. net tame pačiame kambaryje šiame name gyveno ir V. Gaigalaitis.

Tokioms iniciatyvoms komisija pritarė bendru sutarimu. Taip pat vieningai buvo sutarta dėl kultūros ir politikos veikėjo Jokūbo Stiklioriaus įamžinimo ant pastato Turgaus g. 3.

Tuo metu dėl „sukiliminės” direktorijos vadovo ir vėliau aktyviu politiku buvusio Erdmono Simonaičio įamžinimo kilo diskusija, nes A. Skiezgelas buvo pasiūlęs net dvi galimas įamžinimo vietas. Pirmiausia siūlyta atminimo lenta ant namo Šaulių g. 31, nes jį, architektūros istoriko Jono Tatoriaus duomenimis, pastatė būtent E. Simonaitis. Taip pat siūlytas variantas statyti stelą ant šaligatvio ties Žvejų g. 2 namu, kur tarpukariu veikė Klaipėdos krašto direktorijos.

„Gyventojai nori, man asmeniškai ta vieta irgi patinkanti, jei istorijai nenusikalstame, kartu ir namo istorija atskleidžiama”, – už Šaulių g. namą pasisakė architektas.

Anot jo, atminimo lentos ant Žvejų g. 2 namo nesiūlyta, nes čia jau dirbo ne vienas direktorijos prezidentas, be to, ten esą yra daug savininkų ir su visais pagal reglamentą reikia derinti tokia iniciatyvą.

V. Safronovas savo ruožtu atkreipė dėmesį, jog tuo meto adresų knygos rodo, kad E. Simonaitis tik buvo namo Šaulių gatvėje savininkas, o gyveno kitur. Be to, iki šiol Klaipėdoje nebuvo praktikos, kad žmogaus atminimas įamžinimas tik ant to namo, kuris jam priklausė.

„Lenta pagal dizainą asmeniui, o informacija kitokios plotmės”, – antrino komisijos narys, kalbininkas Albinas Drukteinis.

Tokios pat pozicijos laikėsi ir istorikė Zita Genienė, akcentavusi, kad tokiu atveju atminimo lenta gautųsi labiau skirta pastatui, o ne asmenybei.

Galiausiai V. Safronovas iškėlė idėją, kad tokia lenta galėtų atsirasti ir ant rotušės, nes būtent čia dirbo E. Simonaitis, kai įsikišusi į krašto autonomijos reikalus centrinė Lietuvos valdžia jį buvo paskyrusi vyriausiuoju Klaipėdos burmistru.

„Jis tikrai turi būti įamžintas, jo nuopelnai ne ką mažesni nei Jono Polovinsko-Budrio”, – sakė istorikas.

Įsilingavus tokioms diskusijoms A. Skiezgelas pareiškė, kad tokiu atveju iniciatoriai jau gali padaryti tik projektą, bet nebeužsiims „derinimais ir ieškojimais”.

„Ryški asmenybė ir jo nepaminėti tokiais metais būtų nepadoru”, – sakė jis.

Galiausiai komisija visgi nusprendė, kad visai priimtinas yra ir stelos ties pastatu Žvejų g. 2 variantas. Jos vienoje pusėje būtų įamžintas E. Simonaičio atminimas, o kitoje būtų informacija, kad čia dirbo ir kitų direktorijų vadovai.

2 Comments

  1. Būtų gerai,

    kad prieš kabinant atminimo lentas ir stelas, bent pastatų fasadus suremontuotumėt…

    Reply
  2. Arnoldas

    O gal geriau V. Gaigalaičiui atminimo lentą pakabinti ant Turgaus g. 35, kur jau virš 30 metų veikia „Labdaros ir kultūros draugija SANDORA”, tęsianti 1904 V. Gaigalaičio įkurtos draugijos veiklą. Arba ant V. Gaigalaičio vardo slaugos namų Laugaliuose.

    Reply

Submit a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. IP adresas bus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti * ženklu.

Pranešti klaidą
Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Svarbu, Verslas

Pristato dar vieno „Trinyčių“ daugiabučio viziją

Architektai buvusią „Trinyčių” fabriko teritoriją valdančių verslininkų užsakymų parengė ir visuomenei pristato jau penktus projektinius pasiūlymus dėl daugiabučių statybų. Pirmieji ...
2024-03-13
Skaityti daugiau

Kultūra, Svarbu

Kultūros projektų finansavimas: lems ir valdančiųjų nuomonė (atnaujinta)

Kultūros ir meno tarybą pakeitusi Klaipėdos kultūros ir meno politikos formavimo darbo grupė, antradienį susirinkusi į pirmą posėdį, didžiausią jo ...
2024-02-21
Skaityti daugiau

Klaipėdos/Mažosios Lietuvos istorija, Svarbu

Vasario 16-oji tarpukario Klaipėdoje: nuo alučio iki apspjaudomų trispalvių

Klaipėdos kraštas, 1923-iaisiais tapęs Lietuvos dalimi, praturtėjo nauja švente – Vasario 16-osios minėjimais. Iš tarpukario Klaipėdos spaudos matyti, kad neatsiejama ...
2024-02-16
Skaityti daugiau

PARAMA

Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos” žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja – paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai” sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

ATVIRI DOKUMENTAI

VšĮ „Klaipėda atvirai” kiekvieną mėnesį skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat – detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai” dalininkų sąrašą.

Susipažinti su dokumentais.

INFORMACIJA

Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Puslapio taisyklės.

Redakcijos tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt

Pin It on Pinterest

Share This