Prieš daugiau nei mėnesį aptariau kandidato į Vilniaus merus programos transporto dalį, pasiguosdamas, kad kandidatai į Klaipėdos merus nuo mūsų kol kas savo vizijas slepia.
Jau nebeslepia: Arvydas Vaitkus jas išdėstė FB įraše.
Kol tos jo mintys teturi asmeninio įrašo statusą, dar yra laiko koreguoti jas prieš sustingdant į oficialų programos betoną.
Trumpame įraše yra tiek daug konceptualių dalykų, kad neįstengsiu vienoje publikacijoje visų jų aptarti, teks per kelis prisėdimus, nebūtinai svarbumo tvarka. Pradžioje skaitytojo patogumui pateikiu citatą, po jos – savo komentarą.
(…) rengiamas projektas (BRT – L.P.) nesprendžia šiandien didžiausios automobilių kamščių problemos, kuri yra ne šiaurės – pietų kryptimi, o įvažiavimuose/išvažiavimuose iš miesto, ypač per Liepų gatvę.
Būsimas meras įvertino Tarybos nario darbą
BRT projektas ir neskirtas priemiesčių spūsčių problemai spręsti. Tą problemą turėjo spręsti miesto Tarybos narys Arvydas Vaitkus su kolegomis. Ir ją čia pabrėždamas būsimasis, galbūt, meras, tik įvertina savo kaip Tarybos nario darbą.
Automobilizacija nėra stichinis gamtos reiškinys. Mobilumo subjektai yra gana racionalūs ir sprendimą sėsti ar ne už vairo priima mintyse atlikę tokio sprendimo kaštų/naudos analizę.
Taip, čia esama ne tik racionalumo, bet ir daug emocinių, kultūrinių veiksnių, bet, tenkant rinktis, ar mokėti namo paskolos įmoką, ar pirkti šeimai papildomą automobilį, dauguma pasirinks pirmąjį variantą.
Šiuo metu tokia K/N analizė skatina priemiestelėnų šeimą pirkti antrąjį automobilį. Tą rodo lengvųjų automobilių registravimo statistika.
Pasižiūrėkime „Regitros” viešai skelbiamus duomenis nuo 2019 01 01 iki 2022 12 01. Tas laikotarpis užgriebia ir keletą mėnesių iki Arvydo Vaitkaus priesaikos; kita vertus, dar neatspindi viso jo veiklos rezultato, kurį „Regitra” parodys tik gegužę ar net birželį.
Per nurodytą laiką lengvųjų automobilių (M1) Klaipėdos rajone pagausėjo nuo 30 195 iki 39 305. +9 110 lengvųjų. Važiavimui saugus intervalas svyruoja priklausomai nuo greičio, bet imkime skaičiavimui patogų intervalą tarp automobilių centrų, 10 metrų. Vadinasi, tokiam lengvųjų kiekiui papildomai reikia 90,11 km kelio juostos. Na ir nieko čia jau nebesakysiu apie sankryžų pralaidumą.
Į Klaipėdą kasdien lengvaisiais atvažiuoja ir iš kitų apskrities savivaldybių. Toje pačioje statistikos atkarpoje visoje apskrityje M1 klasės automobilių buvo registruota 136 842 ir 185 800. Beveik 50 tūkstančių papildomų automobilių apskrityje per Tarybos nario Arvydo Vaitkaus kadenciją!
Ne okupantų valdžia. Beet…
Kodėl vis pabrėžiu Arvydo Vaitkaus atsakomybę dėl rajono ir apskrities automobilizacijos šuolio? Todėl, kad rajono/ų savivaldybė(s) niekaip negali įtakoti naudojimosi automobiliu mūsų mieste kaštų. Tą gali padaryti tik mūsų Klaipėdos miesto taryba savo kompetencijos ribose. Tai nėra raketų mokslas. Daugelis net ir milijoninių miestų spūsčių problemą yra išsprendę. Ir Klaipėdos atveju tie sprendimai yra žinomi, tik nedaromi. Kodėl nedaromi, tai jau atskiras ir irgi vertas aptarti klausimas.
Nors visi Tarybos nariai gyvenamąją vietą yra deklaravę Klaipėdos miesto savivaldybėje, ne visi jie galvą ant pagalvės ir deda toje administracinėje teritorijoje. Daug Tarybos narių miega užmiestyje. Dar dalis – mažaaukščiuose prestižiniuose miesto pakraščio kvartaluose, kur mobilumo būdas ir rūpesčiai mažai skiriasi nuo esančių priemiesčio teritorijose: parkavimo problemos visai nėra – spūsčių problema aštri.
Pietiniuose miesto daugiabučiuose gyvenant žinau tik Edmundą Kvederį ir Alą Andrejevą. Matyt yra dar vienas kitas. Bet ne dauguma.
Nėra blogai, jeigu kas gyvena geresnėmis sąlygomis. Darbo ir talento dėka jie to pasiekė ir yra įkvepiantis pavyzdys kitiems. Niuansai atsiranda dėl natūraliai besikeičiančio jų požiūrio į miesto problemas.
Šitie pagerintieji miesto Tarybos nariai neabejotinai įsižeistų pavadinti rajoniniais. Laiko save pačiais tikriausiais klaipėdiečiais. Tačiau pati jų gyvenamoji terpė žingsnis po žingsnio slankiai keičia teritorinę tapatybę ir teritorinį lojalumą. Sąlyginės Klemiškės (niekam konkrečiai netaikau; net nežinau, ar toje garbingoje gyvenvietėje koks Tarybos narys miega) problemos deputato galvoje priverčia pasislinkti Varpų gatvės problemas. Galų gale, apie Varpų gatvę jis tik retkarčiais ką nors raštuose perskaito, o Klemiškę kasdien savo automobilio pakaba jaučia. Ir tai – „vienos krypties” galvoje eismas, ir vis greitesnis: kuo ilgiau ten gyvenama, tuo labiau persiimama vietos rūpesčiais ir džiaugsmais.
Taigi taip jie mato ir eismo problemas. Ne vien Arvydo Vaitkaus yra atsakomybė už perteklinę automobilizaciją. Nes tai gausi, įtakinga, kas kad neformali, priemiestinių grupė Taryboje nepadarė nieko, kad savo kaimynams padidintų naudojimosi automobiliu mieste kaštus.
O aš problemą matau
Todėl savaip logiškas man atrodo stoiškas Arvydo Vaitkaus požiūris į Šiaurės – Pietų susisiekimo problemas: kiekvienam užteks jėgų pakelti svetimą nelaimę.
Tuo tarpu šios problemos jau dabar yra pastebimos, o artimoje ateityje dar paaštrės. Rekonstruojamas Šilutės pl. – Baltijos pr. žiedas dėl tebevykstančių statybų kol kas veikia kaip eismo „vožtuvas”, ribojantis Baltijos prospekto apkrovą. Todėl dabar Taikos pr. – Baltijos pr. žiede eismo sąlygos Pietų – Šiaurės kryptimi dar yra pakenčiamos. Kai per pagaliau rekonstruotą mazgą nestabdydami siūbtels automobiliai, bus kiek kitaip.
Panašiai kažkada atsirado ir ta dabar rekonstruojamo mazgo pralaidumo problema. Kol vien lygio Jakų žiedas buvo tuo vožtuvu, tol šičia problemų nebuvo. Kai tik atsirado galimybė nosies tiesumu nestabdant šauti nuo Vilniaus miesto iki pat mūsų Šilutės plento gatvės, tada ir atsirado poreikis rekonstrukcijai.
Transporto mazgo rekonstrukcija – brangiausias mokslui žinomas būdas spūstį perkelti kilometru toliau.
Laukite tęsinių
Dar keletas baigiamųjų pabirų pastabų. Faktinis Klaipėdos apskrityje esančių automobilių skaičius yra nežymiai mažesnis nei skelbiamas. Iš 5 388 Neringos mieste registruotų automobilių galima būtų minusuoti 2K+ lengvųjų, kurie paprastai rieda kituose Lietuvos miestuose. Na, panašiai kaip ir mūsų rajoniniai miesto Tarybos nariai, kurių siela Klaipėdoje, bet kūnas Klemiškėje.
Kandidato Arvydo Vaitkaus transportines įžvalgas tik pradėjau aptarti. Taigi turėčiau prašymą jo draugams: jeigu kuris užmatys mano rašinį, tegu paprašo aplikanto lukterti su programos skelbimu. Gal mano rašiniai perskaičius paskatins ją kiek kitaip surašyti. Jei nepaskatins – tai irgi
man tinka, juk svarbiausia aiškumas, ką renki.
Na, o kiti kandidatai į merus perskaitę tegu neliūdi nepaminėti ir nepavydi Arvydui Vaitkui pirmeivio šlovės: ketinu taip populiarinti ir jų transporto idėjas, kai jas jau matysiu.
Nesureikšminkit liberalo Lino Poškos, jis taip parašo, kad visi susipyksta nesuprasdami apie ką jis rašo, ką peikia ką giria, intrigų meistras ir tiek !
Liekite tulžį, kaip kokia boba (ne lyties prasme), kiek tik jos turite, nes savo pykčiu tik demonstruojate, kad jaučiatės neteisus… O dėl Poškos atstovavimo Vaitkui yra akivaizdus dalykas: kodėl Poška kitiems kandidatams neskiria tiek dėmesio? Jau vien straipsnio pavadinimas su pavarde… Poška yra labai gudrus, ir jis manipuliuoja Atvira Klaipėda, jeigu išties jos redaktorius yra toks naivus ir įsižeidžiantis kaip darželinukas…
Na, anonime, aš tiesiog mėgstu faktų kalbą, o apie sapalionių autorius, ypač anonimus, tikrai nebojau parašyti tiesiai šviesiai, ką
manau. Per šią rinkimų kampaniją Pošką AK kol kas parašė apie Benkunsko ir Vaitkaus politinius viražus. Bet matau, kad jus labai jaudina Vaitkus, tai paprašysiu būtinai, kad Linas dar ką nors apie Vaitkų parašytų. Gal ryšis.
Miesto tarybos nariai turėtų savo gyvenamąją vietą ten, kur jie ir gyvena, be jokių gudravimų. Visi kiti, kur nori, kaip nori.
„Politinė reklama – valstybės politiko, politinės organizacijos, jos nario, rinkimų politinės kampanijos dalyvio, kandidato, JŲ vardu ir (ar) INTERESAIS bet kokia forma ir priemonėmis (…) skleidžiama informacija“. Atkreipkite dėmesį į didžiosiomis raidėmis mano išskirtus žodžius ir gal tada suprasite, kad žaidžiate su ugnimi. O kad nirštate irgi įrodymas, kad kažkas negerai AK „karalystėje“… Ir šiaip tamstos tekstas, skirtas man, tamstos portalo skaitytojui, yra nekorektiškas, patariu būti pakantesniam ir mandagesniam 🙂
Mandagumo mane galėsite mokyti, kai išdrįste prisistatyti, o mėtytis nepagrįstais kaltinimais būdamas anoniminiu komentatoriumi, kad už straipsnį yra sumokėta. Dar kartą klausiu – kieno interesams atstovauja Linas Poška dėstydamas nuomonę apie būsimo kandidato į merus poziciją? Jei neturite atsakymo į šį klausimą, pagrįsto įrodymais, esate tiesiog turgaus boba (nieko bendro su lytimi).
kaip keista, kad patys drąsiausi, protingiausi ir pikčiausi komentarai būna išimtinai anoniminiai. Gal tai prigimtinis lietuviškas kuklumas?
Bet koks pasisakymas apie kandidatą yra jo reklama. Kitą vertus, neigiamas pasisakymas garantuoja teisę nemokamai į pasisakymą atsakyti. Negudraukite, nes gali negerai baigtis teisiniu požiūriu…
Niekas čia nieko negudrauja ir nereikia mūsų gąsdinti. Skųskitės kam tik norite.
Rinkimų kodeksas: „Politinė reklama – valstybės politiko, politinės organizacijos, jos nario, rinkimų politinės kampanijos dalyvio, kandidato, jų vardu ir (ar) interesais bet kokia forma ir priemonėmis už užmokestį ar neatlygintinai rinkimų politinės kampanijos laikotarpiu ar tarp rinkimų politinių kampanijų skleidžiama teigiama ar neigiama informacija, kuria siekiama daryti įtaką rinkimų rezultatams ar paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant rinkimuose arba kurios skleidimu propaguojamas valstybės politikas, politinė organizacija, jos narys ar rinkimų politinės kampanijos dalyvis, kandidatas, taip pat jų idėjos, tikslai ar programa”.
Gal galite pateikti įrodymus, kad Linas Poška yra politikas, kokios nors politinės organizacijos narys, rinkimų politinės kampanijos dalyvis ar veikia kurio nors kandidato interesų vardan?
Pagal tamstos logiką prasidėjus rinkimų kampanijai kiekvienas pilietis turėtų užsičiaupti, kad gindie kur nors viešai nepaminėtų kokio nors kandidato, nepasakytų ką jis mano apie tai, ką anas jau yra pridirbęs ar žada padaryti? Siūlyčiau neblūdyti ir paranojiškai neiškoti sliekų ant asfalto.
O kodėl AK publikuoja straipsnį, kuris reklamuoja Vaitkų, nepažymėdama, kad už jo sklaidą yra sumokėta? Ar AK remia Vaitkų rinkimuose?
Pirmiausia todėl, kad už jį nėra sumokėta. Antra, miestiečio, nesančio kandidatu, kurios nors partijos ar komiteto nariu, pasisakymas apie vieną ar kitą panorusį būti valdžioje nėra jokia politinė reklama.
Siaurukas prieškaryje kursavo visame Klaipėdos regione. Judėjimo krypties tikslas Klaipėda. Kol Klaipėdą suvoksim jos ribose, tol būsim provincinio mąstymo miesteliu. Kvailai atrodo siūlymai neįsileisti automobilių iš aplinkinių kaimų, apmokestinti stovėjimą mieste. Nesprendžiant viešojo transporto plėtros į regioną, būsime asmeninio automobilio įkaitais. BRT plėtrą Klaipėdai, lėmė Gintaro Neniškio supratimas apie viešąjį transportą. Tarybos nariai tam nesipriešino. Labai teisinga būtų paklausti kandidatų į merus ką jie mano apie ateities viešąjį transportą Klaipėdai?
ryte važiuoji į Klaipedą sumoki 5 eurus vienkartinę mokesti ir problema išpresta.
nebūdamas valdančioje daugumoje ir nebūdamas jos lyderis, gali tik kelti problemas ir siūlyti valdantiesiems, bet padaryti ir prisiimti atsakomybę nesi įgalintas.
Autorius pamiršo paminėti, ksd Vaitkus gyvena rajone, Žaliajame slenyje. Nieko smerktino, tik dėl aiškumo….
Dėl minėto Pietūs-Šiaurė transporto… Pagal visai neseniai patvirtintą Minjos, Kalnupės (…) spec-mec planą https://sumin.lrv.lt/uploads/sumin/documents/files/KVJU_SP_BS_aiskinamasis_rastas.pdf
Numatoma, kad krovininis transportas, aptarnaujantis Pietinę uosto dalį, iš autostrados važiuos žemyn ties naująja estakada ir suks į kairę, t.y. Šilutės plentu, Jūrininkų pr., Minijos gatve judės į uostą. Konteinerizuoti kroviniai Klaipėdoje turi galimybę augti, tai krovinių eismo, kamščių Śilutės plente tikrai daugės. Galite juoktis, bet pagrindinis uosto krovinių srautas keliuose tikrai nesinaudos naująja estakada. Būtų neblogai to nepamiršti kalbant apie Pietus-Šiaurę.
Skaitai ir linksminiesi, kaip pasidarbavęs Keleivinio transporto atstovu spaudai , tampi transporto specu. Kad taip medicinoje, visi tuojau sau apendicito operacijas pasidarytume, bet tik sau, o čia visam miestui …?
Linai, netikiu ,kad rašai darbdavių spaudžiamas. Bet BRT tema darosi vis komplikuotesnė . Tad linkiu visapusiškos projekto analizės ,kad nepaslystum ant banano žievelės.
Būtent. Linai. Turėtum prisistatyti- kieno, kurio kandidato, partijos ar judėjimo „pridvornyj pisar” esi, o jau tada dėstyti… Beje, klausimas primityvus: o pats ar vairuoji automobilį? Tiek metų apie savo patroną tylėjai ar todėl, kad esi „sieloje libaralas'”? Ir nepuldinėk Martyno, jis tikrai ne PERKAMAS.
Viso šito MARAZMO esmė ta, kad dabartinis savivaldybės vadovas, buvęs ir galimai būsimas KKT vadovas ponas Neniškis , planuoja visą miestą perplanuoti ir perprojektuoti be leidimo statybai išėmimo. Atseit jokie interesai čia nebus pažeisti ir viskas bus įgyvendinta paprastojo remonto būdu. Bent į Architektų sąjungai nuogąstavimus taip atsakinėja savivaldybės klerkai.
Įdomu bus pasižiūrėti į jų reakcijas, kai koks nors drąsesnis raštingas Tarybos narys, surašys paklausimą į Prokuratūrą ir STT ginant Viešą interesą. Bet aišku jie dabar plunksnas švarinasi naujiems rinkimams, nėra kada čia užsiiminėti žemiškomis smulkmenomis.
Garantuoju kad Miestelėnai net nesupranta kokia transportinė APOKALIPSĖ jų laukia.
O Linas Poška , atstovaujantis Liberalus , kaip suprantu darbuojasi KKT ryšiams su spauda ir GERAI DARBUOJASI. Interesų nesumaišė. Vienu straipsniuku du zuikius.
Simonavičiutė sako, simonavičiutė žino, jooo…
Pagaliau! Pagaliau prasidėjo pretendentų į merus rinkiminių tekstų skaitymas ir bandymas tuos tekstus suvokti. Kol kas turime tik vieną (?) tokio kandidato į merus, žiauraus transporto srities profesionalo (!?) AV poppamąstymus būsimų rinkimų proga. Matyt, labai specas, nes nesitaupo, nesikuklina, rašo kažką apie kažką. Kiti kandidatai dar tyli. Mums spręsti, kuris kandidatų prisistatymo variantas geresnis.
O straipsnio autoriui – ačiū!
Baikit su tuo tramvajum plunksnotieji libai. Siūlau – metro, bus rimta ambicija ir brangiau. Prasikasime tranšėjas tuo pačiu bus ir priedangos ?
O kiek viešojo transporto keleivių padidėjo už tuos 440 mln…toks jausmas, nežiūrint į fantastiškas Klaipėdoje jau išleistas lėšas, dar liko nepasisotinusių iš tramvajų studijų na ir aišku projektavimo
Poška lyg dirba ar dirbo seniau Keleiviniam transportui, tai gal ir rašo, kas šiai įstaigai paranku. O šiaip BRT jau atgyvenusi idėja, populiari buvo Lotynų Amerikos miestuose, kur daug skurdžių rajonų. Klaipėda per mažas miestas tokiam sprendiniui, efekto nebus. Ir nesukišit jūs žmonių į tuos autobusus, nesvajokit!
Tad kad visu su savo auto važinėja, o autobusai pustušti, tai ir tramvajai bus puštušti
Nekompetetingų ar suinteresuotų aiškinimai, analizė ir komentarai, pasitelkiant būsimo Mero (tikiuosi) išsakytą teisingą mintį…
Klaipėdos meras turėtu rūpintis Klaipėdos žmonių bėdomis o ne kaip kito rajono gyventojams kaip patogiau patekti į Klaipėdos miestą. Galbūt ponas Vaitkus gyveną visai ne Klaipėdoje ir jam bei jo draugams aktualiausia problema kaip patogiau atvažiuoti ir išvažiuoti iš Klaipėdos piko valandomis .
Klaipėdai rimtai reikia galvoti apie tramvajaus įdiegimą mieste. Tik be jokių galimybių studijų. Užteks. Odensė, tokio pat dydžio miestas, kaip ir Klaipėda, praeitą kovo pabaigą atidarė pirmąsias linijas, Olštynas- prieš kelis metus, Tamperė su 240 tūkst. gyventojų- prieš pusantrų metų, ir jokia čia atgyvena- būtinybė, kitaip mes ir toliau kabėsim apie gatvių pralaidumą ir t.t. Kada klaipėdiečiai patikės savo miestu? Kuo toliau, tuo jie vis skeptiškesni. Norėtųsi ambicingo, tikinčio miestu mero, bet ne nykaus Vaitkaus ar niekveikio Grubliausko.
Visiškai pritarčiau tramvajaus diegimui Klaipėdoje plius tai išspręstų daugybę šiandienos ir ateities miesto problemas, o dar vienas dalykas būtų atstatytas istorinis teisingumas kai Klaipėdoje važinėjo tramvajus..
Truputis papildyti apie Odensė miestą Danijoje.
Tai sąlyginai iš tiesų panašus miestas, nors kai teko lankytis atrodė man tuo metu, kad Klaipėda didesnė…
Apie tramvajų tai pirmoji linija jiems kainavo apie 440 mln. ir nutiesta 14.5 km bėgių į kainą įėjo visų komunikacijų iškėlimas ir paruošimas tramvajaus bėgiams, kurių pločiui reikėjo 8 m. Su panašia pirma linija padengtume visą miestą iš karto, o kitos galėtų būti tik papildančios.
Pagal 461 tūkstantį eurų kainavusią UAB „Civitta“ studiją – tramvajus Klaipėdoje negalimas, nes reikėtų kelias eiles akmenukų išimti Tiltų gatvėje. Pasak studijos autorių, tai būtų dar Klaipėdos istorijoje neregėtas barbariškas paveldo suniokojimas. Taigi dėl šios priežasties tramvajaus idėja iškart atmesta.
Pasidomėkit, kodėl prieškariu buvo atsisakyta tramvajaus, pažiūrėkit į dabartines elektros kainas, pagalvokit, kaip reikės keisti visą miesto infrastruktūrą… tada ir kalbėkit apie tramvajų.
Aha, reikės mokėti brangią elektrą žmonėms vežioti. Degalai yra ir bus pigūs, o elektromobilių dėl brangios elektros niekas artimiausius šimtą metų nesiruošia pirkti. O miesto infrastruktūra dabar yra tiesiog nepriekaištinga, todėl jos keitimas būtų pinigų švaistymas.
Tramvajus atsisakytas buvo, nes radijo mėgėjams trukdė bangas gaudyti. Gal ir rimtas argumentas apie jį negalvoti. Bet kokie kvaili suomiai, danai, lenkai, prancūzai, ką tik jie naujai miestuose įsivedę…
Kad visi būtu patenkinti, siūlau traukinuką, kur važinėja i Muziejų akvariumą paleisti mieste ir ant jo parašyti „TRAMVAJUS”. 🙂