Vištas, nededančias kiaušinių ir bandančias gaidžiais giedoti, geras gaspadorius kaip mat deda ant kaladės ir nukirsdina. O mūsų kandidatai į merus likus pusantro mėnesio iki rinkimų kiaušinių nerodo – rinkimų programų neskelbia. Tik kakariekuoja: koks geras aš, koks protingas aš, kiek nuveiksiu aš. Ir koks gražus aš.

Tik aš ir aš, kakariekuoja, o mums rūpi, ar po tuo skystu pypsėjimo ledu yra sidabro ir aukso. Kur juodu ant balto surašytos konkrečios rinkimų programos? Kur refleksijos į aktualiausias Klaipėdos temas?

Brangutėliai garažai po Atgimimo aikšte – bus ar nebus? Tiltą per Dangę statysim ar ne? Tiltų gatve transporto eismą uždarysim ar ne? Melnragėje naktimis prie jūros leisim važiuoti, ar ne? Leisim KLASCO toliau gadinti mūsų sveikatą ar ne? Imsim uosto akcijas ar ne? Statysim regioninį stadioną ar ne?

Tokių klausimų vien aš kelias dešimtis galiu išvardyti, ką bekalbėti apie visus klaipėdiečius. Beje, kandidatai turėtų nedviprasmiškai atsakyti, ar jie tikrai gyvena Klaipėdoje, ar čia tik vietą deklaravo? Mano duomenimis, beveik pusė iš jų tik vaidina klaipėdiečius, o gyvena už miesto ribų ir gina tenykščių interesus. Bet kakariekuoja mieste, ant laktos nori.

Kiaušinių nerodo, nes jų neturi. Tad panašu, kad mums į vadus peršasi potencialūs vištgaidžiai, kurie nežinia ką užgiedos, jei juos išrinksime.

Ką bekalbėti apie politines pažiūras: bekiaušiai kandidatai žiūri tik į krėslą, kuriame nori sėdėti. Ir į pinigų skrynią, kurion mes suberiame savo pinigus – mokesčius. Jie nori tuos pinigus dalyti. Sako, kad dalys teisingai.

Kas yra jų teisybė? Ar ji nėra tik  teisibe? Kiekvienas turi savo teisibe, jeigu ką.

Nėra ne tik kandidatų į merus programų. Dar blogiau: jie neturi politinių pažiūrų, todėl nėra apriboti įsitikinimais. Išrinkti mūsų pinigus dalys vien remdamiesi subjektyvia savo nuožiūra. Pirmiausia – sau, paskui – giminėms ir artimiesiems, rėmėjams. O mums – kas liks? Jeigu liks.

Garbė Arvydui Vaitkui, kuris, berods, dar pernai rugsėjo mėnesį žadėjo savo programą paskelbti, o paskui pripažino, kad negali to padaryti, nes yra ribojamas rinkimų komiteto, į kurį susibūrė turtingi žmonės, kūrimo formalumais. Tas darinys kažką panašaus į programą gal ir paskelbs. Klausimas – kada. Likus dienai iki rinkimų? Gali būti. 

Tai gal ir kitiems kandidatams juos supanti aplinka neleidžia skelbti programų? Žinoma, jei jų esama.

Sakote, jog jau matėte daug pažadų? Taip, bet jie nėra niekuo pagrįsti, jei nėra programos, nes yra labai toli nuo teisės aktais kietai apribotos realybės: tiek merų, tiek savivaldybių Tarybos narių veikla yra griežtai reglamentuota. Tad kandidatų programos turėtų būti sudėliotos to reglamentavimo rėmuose.

Panašu, kad mūsų kandidatų kiaušiniai yra per skysti tokiam darbui atlikti. Nes žadėti „Naują amžių” (na, jau, manęs neatjauninsit), rėkauti apie ištikimybę Klaipėdai (ir banditai būna ištikimi), išpažinti tikėjimą bundančia Klaipėda (o kaip su dirbančia, kuriančia, miegančia?) ir panašiai yra paprasčiausias muilo burbulų pūtimas mums į akis.

Sakote, vietos savivaldoje nėra reikalingos politinės pažiūros, nėra politikos, tik ūkiniai reikalai? Nieko gero. Nes todėl tie mūsų renkamieji turi visišką laisvę bet kurią akimirką, bet kuriame etape sukti ienas 180 laipsnių kampu. Politines pažiūros tam tikra prasme yra tikėjimas. Ne religinis, bet vis dėlto tikėjimas.  

Pažiūrėkime, kaip Klaipėdos chameleonų ūkyje kito tikėjimai. Liberalo Vytauto Grubliausko virtimas socdemu lygus kataliko virtimu antikristumi. Arvydas Vaitkus pakeitė net keliais partijas – tikėjimus. Ligita Girskienė tikėjimą puteikizmu pakeitė į meilę Rusiją mylinčiam karbauskynui. Audrius Petrošius formaliai įtikėjo konservais, bet į porą pasikvietė buvusį  paksizmo išpažintoją Artūrą Razbadauską. 

Galima vardyti ir toliau, bet ar yra prasmė? Jeigu kuris kandidatas tikėjimo dar nepakeitė, tai šitai padarys pasitaikius pirmai progai. Nes rinkėjai yra  jau seniai įtikinti, kad tai – nieko tokio. Net bažnyčia nesmerkia tokio tikėjimo kaitaliojimo ir nebyliai jį palaiko.