„Susirinkome pagerbti didžio nuopelno vyrų ir moterų, kurie prieš šimtą metų kilo į kovą už savo tėvynės ateitį ir jos gerovę. Jie drąsiai žengė pirmyn, siekdami Didžiosios ir Mažosios Lietuvos vienovės. Ne tik patyrę kariai, bet ir šauliai, studentai, taip pat vietos gyventojais ryžosi įgyvendinti seną svajonę – atverti Lietuvai vartus į jūrą, vartus į pasaulį. Ne visiems buvo lemta sugrįžti į gimtuosius namus, tačiau net ir aukodami savo gyvybę šie Lietuvos karžygiai priartino istorinės reikšmės susijungimą, išskirtinį įvykį, be kurio šiandien negalėtume įsivaizduoti modernios Lietuvos valstybės”, – sekmadienį dalyvaudamas Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečio minėjime prie paminklo už laisvę žuvusiems kalbėjo šalies prezidentas Gitanas Nausėda.

Kartu prezidentas pabrėžė, jog ne vien sukilėlių ryžtas, bet ir išmintis tuometinių Lietuvos vadovų, kurie tiksliai įvertino to meto geopolitinę situaciją, priėmė savalaikį sprendimą ir ėmė drąsiai veikti, sujungė dvi Lietuvas.

„Šiandien galime didžiuotis, kad esame tokių drąsių ir išmintingų žmonių palikuoniai bei įpėdiniai”, – sakė prezidentas.

Tuo metu Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas, pasveikinęs susirinkusius svečius ir pasidžiaugęs renginyje matydamas šalies prezidentą su žmona, nepraleido progos jam įgelti, primindamas, jog šalies vadovas, pats būdamas klaipėdietis, šiame minėjime dalyvauja pirmą kartą.

„Tikiuosi, kad kitų pagarbos ženklų nebereikės laukti šimto metų, tikiuosi, kad nuo šių metų visi pagaliau suprasime, kad gyvename vienoje valstybėje, valstybėje ne prie jūros, o jūrinėje valstybėje, kurios – jūrinės valstybės – sostinė prasideda čia, jūrinės valstybės stiprybė prasideda čia”, – kalbėjo miesto meras.

Susirinkusiuosius taip pat sveikino Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys, irgi akcentavęs Klaipėdos operacijos svarbą jūrinės valstybės atsiradimui.

Renginio metu prisiekė Vakarų (jūros) šaulių 3-osios rinktinės šauliai bei jaunieji šauliai. Beje, vienam iš Klaipėdą 1923-aisiais vadavusiųjų ir žuvusių šaulių – Algirdui Jasaičiui – buvo vos 15 metų. Jo atminimas šeštadienį buvo pagerbtas Kaune.

Nors ceremonijos metu visą laiką pliaupė lietus, renginį stebėjo daugybė klaipėdiečių ir miesto svečių.

Tarp pastarųjų „Atvira Klaipėda” pakalbino iš Vilniaus specialiai į minėjimą atvykusį VšĮ „Baltoskandijos akademija” direktorių Arūną Bliūdžių.

Buvęs klaipėdietis teigė jau prieš 10 metų žinojęs, kad dalyvaus Klaipėdos krašto šimtmečiui skirtuose renginiuose, kurie jam esą yra labai svarbūs. Kartu jis apgailestavo, jog šalyje ir Klaipėdoje nepelnytai yra pamirštas Lietuvos geografijos tėvas Kazys Pakštas, kuris buvo pirmosios Jūros šventės iniciatorius.

„Būtų gerai, kad mes, klaipėdiečiai, atiduotume jam duoklę ir bent jau minėdami 90-ąsias Jūros šventės metines prisimintume, kad jis buvo Jūros šventės iniciatorius, įkalbėjęs prezidentą Antaną Smetoną 1934 metais surengti Jūros dieną”, – sakė A. Bliūdžius, pridūręs, jog dabar visa garbė esą nepelnytai atitenka A. Smetonai.

Skulptūrų parke Prancūzijos ambasados iniciatyva buvo atidengti kryžiai, skirti Prancūzijos karių, mirusių nelaisvėje 1870–1871 m. Prancūzijos ir Vokietijos karo metu, atminimui bei Prancūzijos kariams, vykdžiusiems Versalio sutartį dėl Klaipėdos krašto administravimo.

Svarbiausias Klaipėdos krašto prijungimo ir Lietuvos 100-mečio renginys vyko vis dar tebetvarkome Skulptūrų parke.

Dėl to šventės išvakarėse kai kurie klaipėdiečiai socialiniuose tinkluose reiškė nepasitenkinimą, negailėdami kritikos miesto valdžiai, kuri esą žinodama apie būsimą jubiliejų per vėlai pradėjo parko rekonstrukciją.

Palmiros Mart, Algirdo Kubaičio ir Violetos Mačienės nuotr.

Prefektūros šturmas ir ypatinga relikvija

Sekmadienį Pilies muziejaus konferencijų salėje atidaryta paroda „1923-ieji. Klaipėda ir Lietuva: istorija, politika, diplomatija“. Paroda veiks iki vasario 10 d.

Tuo metu prie buvusios prefektūros vyko teatralizuota rekonstrukcija „Prefektūros šturmas“, atkartojusi 1923 m. sausio 15-osios įvykius.

Joje dalyvavo karo istorijos klubas „Grenadierius“, karo istorijos mylėtojai iš Lenkijos ir klaipėdiečio, karybos istorijos entuziasto Egidijaus Kazlauskio komanda. Pagrindinius mūšio dalyvius vaidino Klaipėdos dramos teatro aktoriai Donatas Švirėnas, Linas Lukošius ir Vaidas Jočys. Dalyvavo folkloro ansamblis „Alka“, Karinių jūrų pajėgų orkestras bei Klaipėdos choras „Aukuras“.

Algirdo Kubaičio nuotr.

Vakarop ant buvusių kareivinių [dabar – Klaipėdos universiteto] sienos atidengtos atminimo lentelės, skirtos čia rezidavusiam Prancūzijos XXI pėsčiųjų šaulių batalionui, o Klaipėdos universitete atidaryta paroda „Prancūzai Klaipėdoje 1920–1923 m.“

Sutemus Skulptūrų parke vyko Jaunimo garbės sargyba „Uždekim deglus”, skirta prisiminti žuvusiuosius per Klaipėdos operaciją.

Šventinę dieną baigė iškilmingas renginys ir koncertas Klaipėdos dramos teatre.

Renginio metu, sveikindamas miestiečius Klaipėdos krašto susijungimo su Lietuva šimtmečio proga, prezidentas miestui įteikė ypatingą relikviją – Lietuvių kultūros draugijos „Aukuras“ 1928 metais Jonui Budriui padovanotą autentišką grafiną.

INFORMACIJA

Klaipėdos šturmo 1923 m. sausio 14-15 d. metu iš lietuvių pusės žuvo aštuoni kariškiai ir keturi šauliai: Karo mokyklos kpt. Eduardas Noreika, kariūnas Vincas Stašelis, 8-ojo pėstininkų Kauno kunigaikščio Vaidoto pulko ltn. Viktoras Burokevičius, Karo milicijos mokyklos eil. Juozas Vilkas, 1-ojo husarų pulko eil. Jonas Simonavičius, 5-ojo pėstininkų Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio pulko eiliniai Adolfas Viliūnas ir Povilas Trinkūnas, 8-ojo pėstininkų Kauno kunigaikščio Vaidoto pulko eil. Jonas Petkus, šauliai Flioras Lukšys, Algirdas Jasaitis, Jonas Plekštys ir Antanas Ubavičius.

Prancūzai neteko dviejų karių bei žuvo vienas vietos policininkas.

Po to dėl Klaipėdos krašto priklausomybės vyko intensyvi diplomatinė kova, o Klaipėdos kraštas Lietuvai perduotas tų pačių metų vasario 16 d., nors tarptautinė konvencija buvo pasirašyta tik 1924 m. gegužės 8 d. Ją 1939 m. kovo 22 d. sulaužė Hitleris, privertęs Lietuvą pasirašyti sutartį, pagal kurią Klaipėdos kraštas vėl atiteko Vokietijai. 1945 m. sausį Klaipėdą užėmus raudonajai armijai, kraštas prijungtas prie Lietuvos tarybų socialistinės respublikos – LTSR.