P0

Fotoreportažai, Klaipėdos/Mažosios Lietuvos istorija, Svarbu

Klaipėdos operacijos 100-metis – ir su prancūziškais akcentais (papildyta) (8)

Palmira Martinkienė

Palmira Mart
2023-01-15


„Susirinkome pagerbti didžio nuopelno vyrų ir moterų, kurie prieš šimtą metų kilo į kovą už savo tėvynės ateitį ir jos gerovę. Jie drąsiai žengė pirmyn, siekdami Didžiosios ir Mažosios Lietuvos vienovės. Ne tik patyrę kariai, bet ir šauliai, studentai, taip pat vietos gyventojais ryžosi įgyvendinti seną svajonę – atverti Lietuvai vartus į jūrą, vartus į pasaulį. Ne visiems buvo lemta sugrįžti į gimtuosius namus, tačiau net ir aukodami savo gyvybę šie Lietuvos karžygiai priartino istorinės reikšmės susijungimą, išskirtinį įvykį, be kurio šiandien negalėtume įsivaizduoti modernios Lietuvos valstybės”, – sekmadienį dalyvaudamas Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečio minėjime prie paminklo už laisvę žuvusiems kalbėjo šalies prezidentas Gitanas Nausėda.

Algirdo Kubaičio nuotr.

Kartu prezidentas pabrėžė, jog ne vien sukilėlių ryžtas, bet ir išmintis tuometinių Lietuvos vadovų, kurie tiksliai įvertino to meto geopolitinę situaciją, priėmė savalaikį sprendimą ir ėmė drąsiai veikti, sujungė dvi Lietuvas.

„Šiandien galime didžiuotis, kad esame tokių drąsių ir išmintingų žmonių palikuoniai bei įpėdiniai”, – sakė prezidentas.

Tuo metu Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas, pasveikinęs susirinkusius svečius ir pasidžiaugęs renginyje matydamas šalies prezidentą su žmona, nepraleido progos jam įgelti, primindamas, jog šalies vadovas, pats būdamas klaipėdietis, šiame minėjime dalyvauja pirmą kartą.

„Tikiuosi, kad kitų pagarbos ženklų nebereikės laukti šimto metų, tikiuosi, kad nuo šių metų visi pagaliau suprasime, kad gyvename vienoje valstybėje, valstybėje ne prie jūros, o jūrinėje valstybėje, kurios – jūrinės valstybės – sostinė prasideda čia, jūrinės valstybės stiprybė prasideda čia”, – kalbėjo miesto meras.

Susirinkusiuosius taip pat sveikino Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys, irgi akcentavęs Klaipėdos operacijos svarbą jūrinės valstybės atsiradimui.

Renginio metu prisiekė Vakarų (jūros) šaulių 3-osios rinktinės šauliai bei jaunieji šauliai. Beje, vienam iš Klaipėdą 1923-aisiais vadavusiųjų ir žuvusių šaulių – Algirdui Jasaičiui – buvo vos 15 metų. Jo atminimas šeštadienį buvo pagerbtas Kaune.

Nors ceremonijos metu visą laiką pliaupė lietus, renginį stebėjo daugybė klaipėdiečių ir miesto svečių.

Tarp pastarųjų „Atvira Klaipėda” pakalbino iš Vilniaus specialiai į minėjimą atvykusį VšĮ „Baltoskandijos akademija” direktorių Arūną Bliūdžių.

A. Bliūdžius ragino nepamiršti ir pirmosios Jūros šventės iniciatoriaus Kazio Pakšto. Palmiros Mart nuotr.

Buvęs klaipėdietis teigė jau prieš 10 metų žinojęs, kad dalyvaus Klaipėdos krašto šimtmečiui skirtuose renginiuose, kurie jam esą yra labai svarbūs. Kartu jis apgailestavo, jog šalyje ir Klaipėdoje nepelnytai yra pamirštas Lietuvos geografijos tėvas Kazys Pakštas, kuris buvo pirmosios Jūros šventės iniciatorius.

„Būtų gerai, kad mes, klaipėdiečiai, atiduotume jam duoklę ir bent jau minėdami 90-ąsias Jūros šventės metines prisimintume, kad jis buvo Jūros šventės iniciatorius, įkalbėjęs prezidentą Antaną Smetoną 1934 metais surengti Jūros dieną”, – sakė A. Bliūdžius, pridūręs, jog dabar visa garbė esą nepelnytai atitenka A. Smetonai.

Straipsnio vidus 10 pastraipa kompas

Skulptūrų parke Prancūzijos ambasados iniciatyva buvo atidengti kryžiai, skirti Prancūzijos karių, mirusių nelaisvėje 1870–1871 m. Prancūzijos ir Vokietijos karo metu, atminimui bei Prancūzijos kariams, vykdžiusiems Versalio sutartį dėl Klaipėdos krašto administravimo.

Svarbiausias Klaipėdos krašto prijungimo ir Lietuvos 100-mečio renginys vyko vis dar tebetvarkome Skulptūrų parke.

Dėl to šventės išvakarėse kai kurie klaipėdiečiai socialiniuose tinkluose reiškė nepasitenkinimą, negailėdami kritikos miesto valdžiai, kuri esą žinodama apie būsimą jubiliejų per vėlai pradėjo parko rekonstrukciją.

Palmiros Mart, Algirdo Kubaičio ir Violetos Mačienės nuotr.

Prefektūros šturmas ir ypatinga relikvija

Sekmadienį Pilies muziejaus konferencijų salėje atidaryta paroda „1923-ieji. Klaipėda ir Lietuva: istorija, politika, diplomatija“. Paroda veiks iki vasario 10 d.

Tuo metu prie buvusios prefektūros vyko teatralizuota rekonstrukcija „Prefektūros šturmas“, atkartojusi 1923 m. sausio 15-osios įvykius.

Joje dalyvavo karo istorijos klubas „Grenadierius“, karo istorijos mylėtojai iš Lenkijos ir klaipėdiečio, karybos istorijos entuziasto Egidijaus Kazlauskio komanda. Pagrindinius mūšio dalyvius vaidino Klaipėdos dramos teatro aktoriai Donatas Švirėnas, Linas Lukošius ir Vaidas Jočys. Dalyvavo folkloro ansamblis „Alka“, Karinių jūrų pajėgų orkestras bei Klaipėdos choras „Aukuras“.

Algirdo Kubaičio nuotr.

Vakarop ant buvusių kareivinių [dabar – Klaipėdos universiteto] sienos atidengtos atminimo lentelės, skirtos čia rezidavusiam Prancūzijos XXI pėsčiųjų šaulių batalionui, o Klaipėdos universitete atidaryta paroda „Prancūzai Klaipėdoje 1920–1923 m.“

Sutemus Skulptūrų parke vyko Jaunimo garbės sargyba „Uždekim deglus”, skirta prisiminti žuvusiuosius per Klaipėdos operaciją.

Šventinę dieną baigė iškilmingas renginys ir koncertas Klaipėdos dramos teatre.

Renginio metu, sveikindamas miestiečius Klaipėdos krašto susijungimo su Lietuva šimtmečio proga, prezidentas miestui įteikė ypatingą relikviją – Lietuvių kultūros draugijos „Aukuras“ 1928 metais Jonui Budriui padovanotą autentišką grafiną.

INFORMACIJA

Klaipėdos šturmo 1923 m. sausio 14-15 d. metu iš lietuvių pusės žuvo aštuoni kariškiai ir keturi šauliai: Karo mokyklos kpt. Eduardas Noreika, kariūnas Vincas Stašelis, 8-ojo pėstininkų Kauno kunigaikščio Vaidoto pulko ltn. Viktoras Burokevičius, Karo milicijos mokyklos eil. Juozas Vilkas, 1-ojo husarų pulko eil. Jonas Simonavičius, 5-ojo pėstininkų Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio pulko eiliniai Adolfas Viliūnas ir Povilas Trinkūnas, 8-ojo pėstininkų Kauno kunigaikščio Vaidoto pulko eil. Jonas Petkus, šauliai Flioras Lukšys, Algirdas Jasaitis, Jonas Plekštys ir Antanas Ubavičius.

Prancūzai neteko dviejų karių bei žuvo vienas vietos policininkas.

Po to dėl Klaipėdos krašto priklausomybės vyko intensyvi diplomatinė kova, o Klaipėdos kraštas Lietuvai perduotas tų pačių metų vasario 16 d., nors tarptautinė konvencija buvo pasirašyta tik 1924 m. gegužės 8 d. Ją 1939 m. kovo 22 d. sulaužė Hitleris, privertęs Lietuvą pasirašyti sutartį, pagal kurią Klaipėdos kraštas vėl atiteko Vokietijai. 1945 m. sausį Klaipėdą užėmus raudonajai armijai, kraštas prijungtas prie Lietuvos tarybų socialistinės respublikos – LTSR.


    2023-01-15

    8 komentarai “Klaipėdos operacijos 100-metis – ir su prancūziškais akcentais (papildyta)”

    1. AvatarEdita (IP: 78.62.175.174)

      Klaipėdos meras neteisus. Prezidentas net tada, kai juo dar nebuvo, su savo tėveliu Antanu Nausėda tikrai ne kartą dalyvavo žuvusiųjų savanorių pagerbime. Kodėl Klaipėdos meras nesirūpina pagerbti savanorius, žuvusius prie Sendvario? Bent jau lauko akmenėlį parūpintų su užrašu: ,,Šioje vietoje 1923m. sausio 15d.žuvo septyniolikametis savanoris šaulys Kauno ,,Aušros” gimnazijos moksleivis Algirdas Jasaitis”. Kada Klaipėdos miestas kokiu nors ženklu, pagerbs sukilimo vadą Joną Budrį, lietuvininkų vienytojus Erdmoną Simonaitį, Martyną Jankų, kurie už norą jungtis prie Lietuvos kentėjo kalėjimuose, o Martynas Reisgys žuvo Mauthauzeno konclageryje. Kol kas pagerbiami tik prancūzai, nuo kurių kulkų žuvo 12 Lietuvos savanorių. Būkime orūs. Nebūkime padlaižiai.

      • Avatarkeistas (IP: 78.57.248.146)

        Siaurakaktei Editai. Prancūzijos kariai žuvo vykdydamiVersalio sutartį dėl Klaipėdos krašto administravimo. Tavo sapalionės

        ,,nebūkime padlaižiais ,,rodo silpnaprotybę…….

    2. AvatarŽmonių per ceremonija buvo labai mažai (IP: 90.131.47.247)

      Suvarė kareivukų. Nausėda ir iš savivaldybė privalėjo dalyvauti. Dėl šio rengino savivaldybė iškirto 500 medžių. Žmonės dėl to net nedalyvavo. Žmonės į Švyturio arena nuejo, į koncerta su Žvaglių ir kt. 500 sveiku medžių iškirsti dėl pastovėjimo………keliu asmenų…..

    3. Avatarkeistas (IP: 78.57.248.146)

      Ką turėtų pranešti Prancūzijos Ambasadorė Paryžiui,kai Skulptūrų parke taip pat buvo atidengti kryžiai, skirti Prancūzijos karių, mirusių nelaisvėje 1870–1871 m. Prancūzijos ir Vokietijos karo metu, atminimui ir Prancūzijos kariams, vykdžiusiems Versalio sutartį dėl Klaipėdos krašto administravimo,…..nesiteikė prieiti Prezidentas ir net miesto meras? Įtariu,kad jiems per žemas lygis…..,o Prancūzams nesunku buvo atvykti karių kuopai,Ambasadoriui,Prancūzų karo Ataše …….

      • AvatarAnonimas (IP: 90.131.46.162)

        Lietuvos kaime politiku nerasta

      • AvatarAnonimas (IP: 95.215.143.16)

        Blogai, kryžių prancūzams atidengimo ceremonijoje, jei dalyvavo Prancūzijos ambasadorė turėjo dalyvauti ir tuo metu Klaipėdoje buvęs aukščiausias pareigūnas arba nors kariuomenės vadas. Dėl mero, buvo vicemeras. Rengino organizatorių klaida

    4. AvatarKLP (IP: 86.100.37.138)

      Hitleris 1939 metais sulaužė konvenciją, pasirašytą 2024 metais :)))) Ar patys skaitote, kokias nesąmones rašote?

      • Palmira MartinkienėPalmira Martinkienė (IP: 86.100.64.138)

        Ačiū, korektūros klaida, pataisėm 🙂

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas. Visų komentarų autorių IP adresai yra skelbiami viešai.

    Parama

    Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

    Paremti
    Atviri dokumentai

    VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

    Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

    Su dokumentais galite susipažinti čia
    Informacija

    Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
    VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

    Puslapio taisyklės. 

    Redakcijos adresas: Bangų g. 5A-3F, Klaipėda, LT-91250, Tel. + 370 650 77550
    el. paštas: info@atviraklaipeda.lt