Dar 2021-aisiais Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmams pateiktų bendrovių „Grigeo Klaipėda“ ir uostamiesčio savivaldybės valdomos „Klaipėdos vanduo“ prašymų panaikinti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) nurodymą pašalinti nuotekų tinklą, į kurį buvo nuvestos neišvalytos nuotekos, nagrinėjimas niekaip nepriartėja prie pabaigos.

„Grigeo Klaipėda“ nuotekų valymo įrenginiai

„Atvira Klaipėda” jau rašė, kad, pasak VTPSI atstovų, paaiškėjus faktui, jog „Grigeo Klaipėda” į marias leido neišvalytas nuotekas, buvo pradėtas šis tyrimas, kurio metu buvo nustatyta, jog visa trasa neturi statybos leidimo. Tad buvo pareikalauta, kad abi įmonės šią trasą demontuotų.

Paskutinio posėdžio metu „Grigeo Klaipėda” advokatas Osvaldas Martinkus prie bylos paprašė prijungti tuometinio „Klaipėdos kartono” privatizavimo sutartį.

„1994 metais valstybė parduodama akcijų paketą garantavo, kad viskas tvarkoje, kad ji laikosi įstatymų. Viskas, kas buvo parduota valstybės, buvo teisėta”, – prašymą motyvavo advokatas.

Šio posėdžio metu buvo apklausti dar du liudytojai. „Klaipėdos vandens” Tinklų priežiūros tarnybos vadovas Marius Martynaitis aiškino, kad nors prie šio vamzdyno ir yra prijungta Gargždų miesto slėginė nuotekų linija, bet sujungimo taškas yra užplombuotas ir savavališkai nuimti plombos negalima.

„Tai būtų avarinė linija, bet pirma reikėtų gauti savivaldybės Ekstremalių situacijų centro ir aplinkosaugininkų leidimą. Kritiniu avarijos atveju galbūt kurį laiko tarpą galėtume juo išleisti nuotekas. Jei jo nebūtų, galvotume kitas alternatyvas, kaip elgtis”, – teigė vadovas.

Anot jo, paskutinį kartą šią linija „Klaipėdos vanduo” laikinai naudojosi, kai vyko rekonstrukcija Dupmių nuotekų valykloje, tačiau tada nuotekos tekėjo į priešingą pusę, link „Klaipėdos kartono” nuotekų valyklos, o ne į marias.

„Tai ne vienetinis toks atvejis, kai tinklas neįteisintas, mes irgi tokių turime, kiek galime bandome įsiteisinti. Yra ir rajone, ir Klaipėdoje, ne visi dokumentai iš sovietinių laikų išlikę”, – sakė M. Martynaitis.

„Grigeo Klaipėda” kvietimu byloje liudijo inžinierius-statybininkas Irinijus Liutikas, dirbęs tuometinėje Klaipėdos teritorinėje vandentiekio įmonėje stoties viršininku, o vėliau nuotekų skyriaus viršininku bei vyr. inžinieriumi. Vyras pasakojo, kad Kauno „Miestprojekto” suprojektuoti ir Klaipėdos statybos tresto pastatyti miesto valdymo įrenginiai Dumpiuose buvo atiduoti įmonei 1979-ųjų pabaigoje, bet paleisti tik 1980 m. birželio 26-ąją, nes buvo pastatyti „su nemažu broku”.

Anot jo, tuo metu Klaipėdos celiuliozės ir popieriaus kombinatas buvo didžiausias vandens naudotojas ir teršėjas Lietuvoje.

„Visus įtikinėjau, kad jie turi turtėti savo valyklą, nes naudojo baltą molį koaliną. Buvo didelis pasipriešinimas, net respublikiniu lygiu atvažiavo įtikinėti. O aš įtikinėjau, kad tai žaliava, kad galima surinkti tą baltą molį”, – pasakojo inžinierius.

Pasak I. Liutiko, galiausiai po ilgai trukusių diskusijų, apie 1989 metus, jis inicijavo senosios valyklos perdavimą kombinatui, nes buvo priimtas sprendimas miestui Dumpiuose statyti naujus atskirus valdymo įrenginius. Pastarųjų darbų ėmėsi Lenkijos kompanija „Budimex”, į Klaipėdą buvo atvažiavę apie 1200 lenkų darbuotojų, bet Kijevo projektuotojų suprojektuotas objektas nebuvo baigtas statyti iki galo – apie 80 proc. baigtumo darbai nutrūko paskelbus nepriklausomybę. Juos jau užbaigė statyti suomiai.

„Kol buvo pastatyta nauja nuotekų valykla, „Klaipėdos kartonas” valė ir Klaipėdos miesto nuotekas”, – sakė specialistas.

Pasak jo, projektuotojai buvo padarę klaidų ir be reikalo projektavo spaudimines linijas, siurblinę, kuri turėjo siųsti išvalytas nuotekas į marias. Nurodžius, kad dėl reljefo čia gali būti ir tik savitakinis kolektorius, jie esą pripažino klaidas ir buvo pastatytas būtent toks – nebereikėjo nei siurblinių, nei perpumpavimo stoties.

Išklausius šiuos liudytojus teismas paskelbė dar vieną pertrauką – kitas posėdis numatytas vasario pabaigoje.