Prabėgus šventiniams renginiams ir vėl norisi įkišti savo trigrašį. Situacija kartojasi.

2022 m. sausio 20 d. dienraštyje „Klaipėda” paskelbtame straipsnyje „Pakilios nuotaikos neliko” rašiau apie trūkumus organizuojant bėgimą nuo Girulių televizijos bokšto. Man ši vieta savotiškai brangi ir stengiuosi nepraleisti nei vieno bėgimo minint 1991 m. sausio 13 d. budėjimo prie Girulių televizijos bokšto metines.

Visą naktį su kaimynu R. Budriu iš namų nešiojome kibirais arbatą šio bokšto gynėjams. Kai pasibaigė cukrus, pirktas už talonus, arbatą saldinome uogiene.

Kaip ir 2022 m. į šio bėgimo starto vietą atėjau gerokai prieš bėgimą. Beeinant į šalia esančią kavinę pamačiau dvi būdeles su užrašu WC. Bebendraujant su kavinės savininke išryškėjo, kad ji apie šį bėgimą nieko nežino. O juk bėgimo organizatoriai galėjo kažkaip sutarti, kad bėgimo dalyviai galėtų pasivaišinti karšta arbata. Tam buvo ir tebėra visos sąlygos.

Bendraujant su kavinės savininke kavinę pradėjo atakuoti bėgikai, norėję pasinaudoti tualetu. Kai paklausiau, kodėl neina į lauke stovinčius tualetus, išgirdau atsakymą, kad jie užrakinti.

Paieškojus lauke bėgimo organizatorių ir jų neradus apie juos jokių ženklų, kreipiausi į prie starto linijos budėjusius policijos pareigūnus. Jie irgi nežinojo, kur yra bėgimo organizatoriai. Per savo ryšius jie su kažkuo susisiekė ir padiktavo organizatorių tel. numerį. Į tel. skambutį neatsiliepė, bet netrukus man perskambino.

Išdėsčiau problemą ir netrukus pastebėjau „bėgiką”, einanti link tualetų, kuris juos atrakino. Nuėjus į vietą viduje viskas tamsu, net „skylės” nelabai matėsi. Vyrams dar tiek to, o kaip moterims tokia situacija? Juk nesunkiai galėjo vienai valandai suorganizuoti kažkokį tualetų vidaus ir lauko (kad iš tolo matytųsi WC) apšvietimą.

Galėjo bėgimo dalyviams prieš startą trumpai papasakoti, kas prie šio bokšto vyko 1991 m. Juk didžioji dalis bėgikų dar nebuvo net gimę.

Organizatoriams verta būtų paskaityti 2011 m. sausio 12 d „Vakarų ekspreso” korespondentės Valerijos Lebedevos straipsnį „Sausio 13-osios pavyzdžiai”.

Prabėgus savaitei teko dalyvauti kitame cirke be pinigų. Ne, tas posakis netinka, nes savivaldybė sumokėjo nemažus pinigus projektuotojams. O tai reiškia, kad mes, visi miestiečiai, prie to prisidėjome. Kalba eina apie nuotoliniu būdu stebėtą Kontrolės komiteto posėdį apie miesto autobusų transporto ateities viziją, kurią pristatė projektuotojai iš Kauno.

Jau nuo pristatymo pradžios susidarė įspūdis, kad projektuotojai pirmą kartą atvyko į Klaipėdą. O jeigu ir buvo, tai tik pakeliui į Nidą. Po šio „projekto” pristatymo į salėje buvusių dalyvių klausimus nieko konkretaus negalėjo atsakyti nei projektuotojai, nei užsakovai – Klaipėdos savivaldybės atsakingi (tiksliau neatsakingi) darbuotojai. Tai to nenagrinėjome, tai to neatsivežėme ir t.t. Bet jie (projektuotojai) gerai padirbėjo su perspektyva sau – gauti kitą užsakymą jau iš Klaipėdos rajono savivaldybės.

Šiame projekte kelio ženklų, ko gero, daugiau nei visame Vilniaus mieste. O tai tikrai neprisidės prie saugesnio eismo ir didesnio leistino greičio (juk ženklus reikės stebėti). Po šio Klaipėdos savivaldybės (kaip užsakovo ) projekto įgyvendinimo (neduok Dieve) kitas etapas garantuotas. Tai yra, nusidriekus mašinų eilėms iki Kretingalės ar Gargždų, reikėtų organizuoti eismą Kretingalėje, Kalotėje. Žodžiu – niekas be darbo neliktų.

Na, o iš Klaipėdos savivaldybės galime laukti kitos galimybių studijos, kaip Jūrininkų prospekte pastatyti kosmodromą gyventojų skraidinimui į Girulių pliažą (prie pagrindinio praėjimo būtina lentelė su įspėjimu „Gamtiniu reikalus atsilikite namuose, nes Girulių pliaže nei pačiuose Giruliuose nėra normalaus viešo tualeto”). Bet čia nemažas akmuo ir į politikų daržą – negi tokie projektai nebuvo derinami įvairiuose komitetuose bei svarstant miesto biudžetą?

Po tokių užsakovų vizijų, ar reikalingas mieste metro, tramvajus ir tas pristatytas projektas dėl autobusų, tampa visiškai nejuokinga. Kai architektas Edmundas Benetis po papildomo pasisakymo pranešė, kad laukiamas rezultatas (sumokėjus ne vieną dešimtį milijonų eurų, nes tikslių sumų niekas net neskaičiavo???) bus % ar du daugiau besinaudojančių autobusais ir tiek pat sumažės automobilių eismas mieste, į tai labai taikliai pastebėjo Kontrolės komiteto pirmininkas Arvydas Vaitkus: „Įspūdingi skaičiai”. Ką čia daugiau ir bepasakysi?

Po šio projekto pristatymo susidarė įspūdis, kad Klaipėdoje yra tik viena centrinė gatvė. Kad įgyvendinus pristatytą projektą, kitose gatvėse (ypač kertančiose centrinę gatvę) susidarys kamščiai net neužsiminta nei nagrinėta.

Tokių kvailų sprendimų mieste yra apstu. Aš paliesiu tik Lideikio gatvę, kuria važiuoju kone kiekvieną dieną. Ties geležinkelio tiltu pastatytos metalinės konstrukcijos su lentele, kad tik nuo čia prasideda Lideikio gatvė? Tos metalinės konstrukcijos rodo tik lauko temperatūrą (bet kiekviena mašina turi tokią funkciją) ir leistiną greitį (sakykime, 40) per tiltą. Bet ant to paties tilto, tik iš kitos pusės stovi ženklas 70. Tai kur logika?

O kaip tada su kitais Klaipėdos tiltais? Ne kartą Saugaus eismo komisijai rašiau raštus (bene po trečio pataisė), kad toje pačioje gatvėje gatvės ilgis nuo Herkaus Manto g. iki I Melnragės ir nuo I Melnragės iki Manto g. skiriasi visu 100 m. Kad šioje gatvėje net ir ne sezono metu nuo Herkaus Manto g. pusės mašinų eilės nusidriekia net iki I Melnragės, o ką jau bekalbėti apie vasarą, kai mašinų eilės nutįsta iki pat Girulių. Ir tai tik todėl, kad valdžios galvoje rūpestis tik centrine gatve.

Tiesa, Klaipėdoje tik tris gatves temato ir žymus renginių vedėjas Remigijus Žiogas (žurnalas „Savaitė” 38 psl. straipsnis „Klaipėda traukė nuo mažų dienų”).

Trumpai apie „Istorinį paminklą” prie vokiečių karių kapų. Jis apleistas, gėdą darantis karių kapinėms, stovi jau ne vieną dešimtmetį ir nieko. Tai rodo visišką valdžios impotenciją.

Žurnale „Savaitė” 17 psl. straipsnis „Apgailėtinas gyvenimo šou” prasideda sakiniu „Va, toks protingas, o iš Lietuvos taip ir neišvažiavo”. Su dabartiniais valdžios sprendimais ir daugelių darbų belieka laukti panašaus straipsnio, tik vietoj „Lietuvos” jau būtų „Klaipėda”. Labai jau to nesinorėtų.

Vien jau Giruliuose kiek matau galimybių, bet daugumai pasiūlymų valdžia visiškai abejinga. Ką jau ir besakyti, jei per mano, kaip seniūnaičio nuo 2012 m. laikotarpį, nei karto nebuvau kviečiamas pasitarti Girulių klausimais. Tiesa, kol savivaldybėje dirbo Liudvikas Dūda, tokių kuriozų pasitaikydavo rečiau. Su juo lengva buvo bendrauti. Iškilusius klausimus bandydavo spręsti operatyviai.

Esu baigęs VISI (dabar – Gedmino technikos universitetas), 1976 m. įgijau labai artimą kelininkui profesiją (statybos ir kelių mašinos bei jų įrengimai). Teko apie 10 metų padirbėti automagistralėje Vilnius – Klaipėda ir prie Lietuvos kelių įvairiose pareigose. Taip, kad ir senoką, bet šiokią tokią patirtį dėl kelių turiu. Tai rašau tam, kad nesu visiškai „žalias” kelių klausimais. Berods, su architektu E. Benečiu tais pačiais metais baigėme VISI.

Nesu jokios partijos ar komiteto narys, o tik bandau būti aktyvus klaipėdietis, Giruliuose gyvenantis nuo 1957 m.