Panašu, jog Klaipėdos muzikinis teatras tampa tramplinu užimti Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) generalinio direktoriaus kėdę.

Kultūros ministerija praneša, jog konkursą eiti LNOBT vadovo pareigas laimėjo dabartinė Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovė Laima Vilimienė. Iš konkurse dalyvavusių šešių pretendentų ji surinko daugiausiai komisijos balų.

Klaipėdos valstybiniam muzikiniam teatrui L. Vilimienė vadovavo nuo 2018 m. rugpjūčio, pakeitusi iki tol uostamiesčio Muzikiniam teatrui vadovavusį Joną Sakalauską, kuris irgi tada iš Klaipėdos grįžo į sostinę vadovauti LNOBT.

„LNOBT kaip nacionalinės scenos meno organizacijos paskirtis – savo veikla bei jame dirbančių kūrybinių darbuotojų ir kolektyvų kūrybine veikla aukščiausiu meniniu lygiu pristatyti iškiliausius nacionalinės menines kūrybos laimėjimus, puoselėti, plėtoti ir skleisti Lietuvos kultūrą, formų ir žanrų įvairovę, kūrybiškai interpretuoti ir perteikti pasaulio kultūrų laimėjimus, kurti šiuolaikinio meno tradicijas, siekti stilistinės, žanrinės įvairovės, formuojant aukštesnius publikos poreikius, bei siekti kokybinio poveikio atlikėjams“, – ministerijos pranešime cituojama L. Vilimienės pristatyta LNOBT perspektyvinė penkerių metų veiklos programa.

Kas pasikeitė?

Per ketverius metus, kol Klaipėdos muzikiniam teatrui vadovavo L. Vilimienė, uostamiestyje buvo pastatyta nemažai įspūdingų veikalų, tarp kurių pirmiausia paminėtina senajame elinge demonstruota Richardo Vagnerio opera „Skrajojantis olandas”, sulaukusi pripažinimo ne tik šalyje, bet ir užsienyje.

Šalia pasaulinio lygio kūrinių, tokių kaip Antonino Dvoržako opera „Undinė”, L. Vilimienės iniciatyva pradėta tradicija į teatro repertuarą įtraukti ir nacionalinės operos bei baleto veikalus.

Tarp jų paminėtina Eduardo Balsio opera „Kelionė į Tilžę” bei jo baletas „Eglė Žalčių karalienė”, taip pat Broniaus Kutavičiaus opera „Lokys”. Šie pastatymai irgi sulaukė ne tik žiūrovų, bet ir profesionalų palankių vertinimų. O Klaipėdos 770-ojo gimtadienio proga teatras pristatė klaipėdiečių kūrėjų oratorijos premjerą – „Sakmę apie Mėmelburgą”.

Per L. Vilimienės vadovavimo teatrui laikotarpį iš esmės buvo atnaujinta teatro baleto trupė, kuri išaugo dvigubai, į ją pritraukus jaunų perspektyvių ne tik Ukrainos, bet ir kitų šalių šokėjų.

Tarp pastarųjų buvo ir tokių, kurie ne tik šoko repertuariniuose teatro pastatymuose, bet ir patys kaip choreografai dalyvavo kuriant šokio spektaklius. Tarp naujausių paminėtinas šokio spektaklių triptikas „Dona Kichotė”.

Teatro simfoninį orkestrą irgi papildė keletas profesionalių muzikantų iš užsienio.

Be to, Klaipėdos muzikinis teatras tapo asociacijos „Opera Europa“, vienijančios daugiau kaip 200 įvairaus dydžio profesionalaus scenos meno įstaigų iš 43 skirtingų valstybių, nariu.

L. Vilimienei vos tik atvykus į Klaipėdą teko nemažas išbandymas – pradėti naujo Muzikinio teatro pastato statybas ir kraustytis į laikinas patalpas Žvejų rūmuose.

Buvusi teatro vadovė grįžta į Vilnių, taip ir nesulaukusi naujojo Klaipėdos muzikinio teatro statybų pabaigos. Žadama, jog naujasis teatras duris atvers iki šių metų pabaigos. Bet tuo jau teks rūpintis naujam teatro vadovui.