Valstiečiai ir jų kandidatė į meres Ligita Girskienė perspjovė Arvydo Vaitkaus baltarusiškas trąšas bei Vytauto Grubliausko „komuniagas”: pirma paskelbė rinkimų programą. Joje nėra nė vieno konkretaus pažado. Tobula!

Todėl siūlau Arvydui ir Vytautui ją nusirašyti. Ir visiems kitiems trintukams. Nes ten yra tik pažadai spręsti, sukurti, atnaujinti, plėsti, skatinti ir dar ką nors kur nors įtraukti – žodžiu, visiškas ble ble ble. Pirmyn, lengvatikiai rinkėjai! Ir po rinkimų pasijusite įsigiję Baikalo gylio barankos skylę.

Nusirašyti šią programą gali visi rinkimuose dalyvaujantys – partijos, veikėjai ir krutėjimai, nesugebantys sakinio be klaidų parašyti. Valstiečių „Programa žmonėms” iš tiesų yra subalansuota šaltibarščių spalvos runkeliams. Taigi, kaip bičiulis Spyglys lotyniškai sako, žmogus žmogui – vilkas.

Mano giliu įsitikinimu, visos rinkimų programos yra rašomos žmonėms. Nes vištos, reksai ir bobikai skaityti nemoka. Todėl minėtas programos pavadinimas šaltibarščių spalva yra tarsi įspėjimas žmogui: nevalgyk! Skirta runkeliams!

Gerbdamas Ligitą už darbštumą, jos mokėjimą išjudinti pasyvius bendruomenių pakraščius, matydamas jos komandoje nemažai gražių ir protingų žmonių tikėjausi, kad rinkimuose į Klaipėdos miesto savivaldybės tarybą rasis dora atsvara be skrupulų nešvariam verslui atstojančioms partijoms. Kad gins Klaipėdos žmonių, o ne aplinkinių kaimų interesus. 

Tačiau apstulbau, kad nuolat žaliąjį bendruomenės raidos kursą pabrėžiančios Ligitos ir jos bendražygių programoje viename iš konkretesnių lozungų (kitaip to nepavadinsi) žadama „įrengti papildomus įvažiavimus į miestą”. Še, tau, Ligita, ir devintinės, dainų pynės apie švarų orą…

Ir tiek mitingavę dėl taršaus transporto šie politikai savo programoje įsipareigoja tik „atverti daugiau lauko erdvių verslams, ribojant ir mažinant eismo srautus senamiestyje”. Liūdna ir graudu, vaikučiai…

Aišku, pagirtinas yra pažadas „atsakingo vartojimo ir dalinimosi kultūros skatinimas”. Tačiau jis yra toks pat tvarus, kaip latro, prašančio euro alaus buteliui, pažadai daugiau nebegerti.

Kas dar? Ogi, nieko įsimintino. Deja. Deja, visa tai girdėta, matyta, nusirašyta. Ir dar prastai. Bet užtat visi kiti gali drąsiais nusirašinėti. Pavyzdžiui, „vykdyti stovėjimo aikštelių plėtrą miegamuosiuose rajonuose”. Subalansuota visoms partijoms ir iš jų į komitetus pabėgusiems. 

Tas, kuris žada, jog išspręs parkavimo problemas daugiabučių namų kvartaluose yra melagis. Melagis Vulgaris. Visi jie tokie ir visos jos tokios. Ypač tie, kurie žada leisti automobilius statyti ant šaligatvių. Geriau žadėtų balkonuose – būtų realiau. 

O štai dar vienas, iš pirmo žvilgsnio labai konkretus, Ligitos ir jos partinukų pažadas: „Užtikrinti pakankamą ugdymo ir mokymo vietų skaičių arti namų”. Gaila, neparašė iki kada bus padaryta. Ir kas yra arti? 1 km ar 1 m? Norėčiau 200 m. O tai, jau antrą dieną po rinkimų visi, norintys turėti vaikų darželį ir mokyklą prie pat namų, pradėtų rikiuotis į eilę. Tad šitų įsipareigojimų kitiems patartina nepersirašyti. Nes tai irgi yra atviras Melas Vulgaris. Subalansuotas runkeliams. Pašariniams.

Tačiau runkeliai, deja, rinkimų programų neskaito. Kaip ir mano rašinių. Jie mato ne šaltibarščių, o ružavos spalvos leidinukus, kuriuose – gražiai sušukuoti, nuglamūrinti valstiečiais (ir net žaliaisiais) apsimetančių žmonių veidai. Dori. Tų pafotošopintų veidų savininkai beveik šventai tiki tuo, ką daro, kas parašyta jų špargalkėje. Kaip ir visi kiti. Deja.

Ir todėl manau, kad šioje tuštybės mugėje Ligita su kolūkiečiais ir Audrius Petrošius su konservais taip pat turi šansą įsisprausti tarp saldžiakalbių A. Vaitkaus ir V. Grubliausko dvikinkio į rinkimų finišą. Juolab kad būdami visiškai atvirais populistais grasina atimti balsus iš Vaitkaus, Puteikio, Žemaitaičio, Budino ir kitų panašaus plauko pupulių. Atsiprašau – populistų.