„Ocean hackathon“ finale – Klaipėdoje sugeneruotas inovatyvus sprendimas

Verslas
Avatar photoAtvira Klaipėda
2023-02-06

Invatoriai iš viso pasaulio jau šį ketvortadienį, vasario 9 d., susitiks Prancūzijoje, Breste, susikauti didžiajame „Ocean Hackathon“ finale. Hakatono išskirtinumas – iššūkiai, kuriuos diktuoja jūrų ir vandenynų ekologinė situacija, o taip pat problemos, su kuriomis susiduria uostai ir uostamiesčiai. Pirmąsyk savo komandą į šį renginį deleguoja Klaipėda, vienintelė iš visų Baltijos šalių turėsianti jame savo atstovus.

Klaipėdos universiteto komanda šią savaitę dalyvaus pasaliniame hakatone Prancūzijoje. Organizatorių nuotr.
Misija: vanduo miestui be trikdžių

Į „Ocean hackathon“ finalą vyksianti komanda, vadovaujama Klaipėdos universiteto (KU) Jūros tyrimų instituto vyresniosios mokslo darbuotojos dr. Jovitos Mėžinės, ėmėsi spręsti Lietuvos uostamiesčiui svarbų iššūkį, kurį pateikė geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų įmonė AB „Klaipėdos vanduo“.

Dėl Klaipėdos geografinės padėties pasitaiko situacijų, kuomet esant tam tikroms gamtinėms sąlygoms, jūrinis vanduo patenka į Vilhelmo kanalą. Druskinga terpė gali pažeisti vandens valymo sistemą, tiekiančią geriamąjį vandenį 60% Klaipėdos miesto gyventojų. Sistemos gedimai apsunkina įmonės darbą bei gali turėti neigiamų pasekmių vartotojams.

Minėti įtekėjimai į Vilhelmo kanalą yra reti, tačiau jų būtų galima išvengti uždarant šliuzą ties Dreverna.

„Nuolat uždarytas jis negali būti, nes čia plaukioja pramoginiai laivai, tad tinkamai reaguoti įmanoma tik turint pažangią perspėjimo sistemą, kuri nuolat analizuotų aktualius duomenis ir realiu laiku informuotų apie nepageidaujamas situacijas“, – aiškino sprendimą kūrusi dr.J. Mėžinė.

Naujos galimybės – už komforto zonos

Nors AB „Klaipėdos vanduo“ iškeltas iššūkis hakatono dalyviams siekė spręsti lokalią problemą, pats sprendimas, kurio pirminė versija sukurta per 48 valandas pirmojo „Ocean Hackathon“ etapo metu, yra gana universalus. Komandos nuomone, jis galėtų būti pritaikytas ir globaliai, nes efektyvios monitoringo ir perspėjimo sistemos aktualios uostams, juose veikiančioms industrijoms ir gyventojams.

„Iššūkį už savo įmonės ribų išnešusi ir padėjusi ant „Ocean Hackathon“ stalo, AB „Klaipėdos vanduo“ parodė, kad nestokoja iniciatyvos ir atvirumo naujoms idėjoms. Hakatonai neleidžia užstrigti sprendimų paieškų cikle, suartina privatų sektorių, mokslo institucijas ir inovatorius“, – teigė „Ocean Hachakton“ atrankos į didįjį finalą etapą uostamiestyje organizavusio Klaipėdos mokslo ir technologijų parko inovacijų vadybininkė Erika Zavackienė.

Hakatone pirmąsyk savo jėgas išbandžiusios dr. J. Mėžinės teigimu, nebuvo lengva išeiti iš tam tikros komforto zonos, tačiau nugalėjo noras renginiu pasinaudoti kaip platforma plačiau pristatyti savo kompetencijas, o tuo pačiu – ir KU Jūros tyrimų instituto veiklą bei galimybes.

„Tai puikus būdas pritaikyti savo žinias ir patirtį, pasidalinti idėjomis su verslo atstovais. Studentams tai ne tik įtraukiantis procesas, bet ir proga geriau suvokti atsiveriančias galimybes po universiteto baigimo“, – kalbėjo J. Mėžinė, kuri greta modeliavimo projektų taip pat dėsto duomenų gavybą ir vizualizavimą Jūrų hidrologijos magistrantams.

Duomenų nebūna „per daug“

Ji akcentavo, jog siekiant tiksliai sumodeliuoti sistemą ir paruošti prognozę, būtina nepertraukiama ir patikima duomenų eilutė – tai vienas didžiausių iššūkių.

„Su modeliuotojais kartais juokiamės, kad duomenų mums niekada nebus pakankamai. Šiuo atveju naudojome Copernicus.eu CMEMS platformoje pateiktus atviros prieigos duomenis iš operacinio prognostinio Baltijos jūros modelio, vystomo Švedijos meteorologijos ir hidrologijos institute ir atvirus meteorologinius Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenis. Apibendrinant, tiek meteorologinių, tiek hidrologinių prognozių duomenys yra iššūkis, kadangi dažniausiai jie nėra atviri“, – aiškino universiteto mokslininkė.

Klaipėdoje rengtą „Ocean Hackathon“ etapą įveikusi ir stipriausia pripažinta komanda įgijo teisę vykti į didįjį finalą, kur susitiks su varžovais iš Prancūzijos, JAV, Meksikos, Čilės, Afrikos šalių, Malaizijos. Nacionalinių atrankų metu sprendimus generavo 80 komandų visame pasaulyje. Iš jų didįjį finalą pasiekė 12.

„Kadangi hakatono sprendimų ašis yra gebėjimas meistriškai panaudoti viešai prieinamus ir specialiai hakatono dalyviams atveriamus duomenis, galima sakyti, kad jis yra pasaulinė duomenų ekspertų susitikimo platforma, kurioje ne tik konkuruojama, bet ir dalijamasi patirtimi, mezgami nauji bendradarbiavimo ryšiai“, – pažymėjo E. Zavackienė.

Žymos: | | | |

Komentarai:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. IP adresas bus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti * ženklu.

Pranešti apie klaidą

Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Verslas

Gynybos hakatone pristatyta 13 inovatyvių sprendimų

Pirmąjį birželio savaitgalį vienu metu šešiose Europos šalyse vyko Europos gynybos temai skirtas EUDIS hakatonas 2024, pakvietęs technologijų entuziastus ir ...
2024-06-14
Skaityti daugiau

Verslas

Hakatonas „Portathon“ buria inovatorių įgulą

Tarptautinis uosto technologijų hakatonas „Portathon“ skelbia startą – rugsėjo 27-29 d. Klaipėda taps erdve, kur gimsta inovatyvūs technologiniai ir skaitmeniniai ...
2024-05-24
Skaityti daugiau

Verslas

Edgaras Riabko - hakatono „Portathon“ jaunimo ambasadorius

Dusyk pasaulio vandens formulių F2 čempionu tapęs ir ambicingai naujiems startams besiruošiantis Lietuvos pilotas Edgaras Riabko tapo Klaipėdoje rengiamo tarptautinio ...
2023-09-06
Skaityti daugiau



Pin It on Pinterest

Share This