Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) išnagrinėjo dvi civilines bylas, kuriose buvo spręsti klausimai dėl darbuotojų pareigos pasitikrinti, ar neserga COVID-19 liga. Bylose taip pat buvo sprendžiama dėl  nušalinimo nuo pareigų, kai darbuotojas atsisako pasitikrinti sveikatą ir jam nėra galimybės dirbti nuotoliniu būdu.

Francisco Àvia (Hospital Clínic) nuotr.

Abiejose bylose ieškovės (ikimokyklinio ugdymo mokytojos) kreipėsi į teismą dėl darbdavio įsakymų panaikinimo, kuriais jos buvo nušalintos nuo pareigų iki tos dienos, kol pasitikrins, ar neserga užkrečiamąja liga, ir vidutinio darbo užmokesčio už visą priverstinės pravaikštos laikotarpį priteisimo.

Ieškovės įrodinėjo, kad joms nekilo pareiga periodiškai tikrintis sveikatą, taip pat kad jos turėjo galimybę savo darbo funkcijas vykdyti nuotoliniu būdu, todėl negalėjo būti nušalintos nuo darbo.

LAT kolegija nurodė, kad užkrečiamajai ligai suvaldyti skirtų priemonių nustatymas ir (ar) jų įgyvendinimas suponuoja tam tikrų specialių žinių turėjimą ar specialios (profesinės) kompetencijos būtinybę, todėl atmetė ieškovių argumentus, kad esą išimtinai tik Vyriausybė turėjo teisę nustatyti darbuotojų sveikatos tikrinimosi tvarką. Anot teismo, sveikatos apsaugos ministras, priimdamas teisės aktus, vykdė jam pavestas funkcijas šiuo klausimu, t. y. detalizavo COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) nustatymo, kontrolės priemones.

„Teisėjų kolegija nusprendė, kad darbuotojo pareigos periodiškai tikrintis sveikatą atsiradimui pakanka, jog darbuotojo atliekamas darbas būtų įtrauktas į Vyriausybės patvirtintą darbų, kuriuose leidžiama dirbti pasitikrinusiems, sąrašą ir šis darbuotojas, eidamas pareigas, turėtų nuolatinį tiesioginį kontaktą su kitais asmenimis, taip pat jam būtų žinoma apie jam taikomą reikalavimą periodiškai atlikti sveikatos patikrinimą. Darbų, kuriuose leidžiama dirbti pasitikrinusiems darbuotojams, sąrašo darbovietėje nebuvimas, darbuotojui esant supažindintam su jam taikomu reikalavimu, negali panaikinti darbuotojo pareigos tikrintis sveikatą”, – rašoma teismo pranešime spaudai.

LAT pritarė bylas nagrinėjusių teismų pozicijai, kad ikimokyklinio ugdymo organizavimo principas teikia prioritetą vaikų tiesioginiam, o ne nuotoliniam mokymui, kuris gali būti taikomas tik esant ypač svarbiems veiksniams, galintiems daryti neigiamą įtaką vaikų sveikatai ir (ar) gyvybei. Pripažinta, kad pagal atsakovų veiklos specifiką ir ieškovių darbo pobūdį joms nustatytų funkcijų atlikimas nuotoliniu būdu nebuvo įmanomas atsakovams vykdant veiklą (nesustabdžius ugdymo proceso įstaigoje).

LAT, nustatęs, kad egzistavo visos būtinosios nušalinimo nuo darbo sąlygos, paliko galioti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus, kuriais atmesti ieškovių reikalavimai.