„Atvira Klaipėda”, remdamasi Klaipėdos regioniniame valstybės archyve saugomais Vykdomojo komiteto (VK) dokumentais, toliau pasakoja apie sovietmečio Klaipėdą bei to meto buitį.

Šįkart – apie miesto valdžios bandymus 1950-aisiais įvesti tvarką paplūdimiuose ir kitose viešosiose vietose.

Paplūdimius ėmė tvarkyti tik vasarą

Tarp 1950-ųjų VK dokumentų yra tų metų kovą SSRS Jūrų laivyno ministerijos pavaldume buvusios Vyriausiosios jūrinio plaukiojimo ir uostų priežiūros inspekcijos atsakymas jos Klaipėdos skyriaus viršininkui, Klaipėdos uosto kapitonui drg. Šerbaševui į jo raštą.

Inspekcijos viršininko pavaduotojas Mažinas informavo, kad gelbėjimo posto įrengimu miesto pliaže, esančiame už uosto akvatorijos, turi rūpintis pati miesto valdžia savo ištekliais.

„Mūsų nuomone, tokiam postui įrengti užtenka dviejų valčių, turinčių gelbėjimui reikalingą įrangą, ir 3-4 matrosų-gelbėtojų. Patys galite prisiimti įsipareigojimus apmokyti matrosus-gelbėtojus”, – paaiškino inspekcijos viršininko pavaduotojas pavaldiniui iš Klaipėdos.

Pastarasis netruko pasielgti taip, kaip buvo patarta, ir kreipėsi į miesto VK pirmininką Joną Kardaševičių. Savo balandžio 15 d. parašytame rašte uosto kapitonas priminė, kad artėjant vasarai miestiečiai vis dažniau leidžia laisvą laiką prie jūros, o praėjusių metų stebėjimų duomenys rodo, kad gana dažnai besimaudantieji nuplaukdavo gana toli nuo kranto, kur jau yra didelis gylis.

„Pliaže visiškai nėra jokių priemonių, reikalingų gelbėti gyvybes, nėra įrengta gelbėjimo stotis”, – rašė uosto kapitonas ir informavo, kad rodė iniciatyvą išspręsti tokią problemą, bet iš valdžios gavo išaiškinimą, jog tai turi būti miesto rūpestis.

Tad drg. Šerbaševas nurodė, jog miestas turėtų įrengti pliaže gelbėjimo stotį su dviem valtimis ir 3-4 matrosais bei nustatyti, kiek toli galima plaukti į jūrą.

Akivaizdu, kad VK sureaguoti užtruko, nes atitinkamą sprendimą priėmė tik jau gerokai įsibėgėjus vasarai – birželio 25-ąją. Jis buvo priimtas ir dėl to, kad miestui priklausiusios Kuršių nerijos, Melnragės ir Girulių pliažai buvo labai užteršti.

Pirmiausia šiuo sprendimu visų miesto įmonių ir organizacijų kolektyvai buvo įpareigoti tvarkyti pliažus. Nustatyta, kad nerijos pliažus iki rugpjūčio 10 d. turi sutvarkyti komunalinių įmonių kolektyvai, ten buvusius miškus, skirtus pasivaikščiojimams – Klaipėdos ir Kaliningrado tralinio laivyno ir Laivų remonto gamyklos kolektyvai. Melnragės pliažą ir poilsio parką VK nurodė sutvarkyti Vietinės priešlėktyvinės gynybos štabui, Radijo mazgo, geležinkelių, spaustuvės „Rytas”, Medicinos seserų mokyklos bei Sviesto ir sūrių bazės kolektyvams. Girulių pliažus buvo nurodyta sutvarkyti ten įsikūrusioms organizacijoms.

VK taip pat nurodė, kad Kelių ir tiltų trestas turi aprūpinti skęstančiųjų gelbėjimo priemonėmis Melnragės ir Girulių pliažus, o nerijoje jas turėjo parūpinti jachtklubas bei Visasąjunginė savanoriškos pagalbos laivynui draugija (DOSFLOT).

Taip pat iš šio spendimo tampa aišku, kad klaipėdiečiai ir visą 1950-ųjų vasarą turėjo versti be gelbėtojų, nes VK prašė Laivų remonto gamyklos direktoriaus drg. Komarovo Kelių ir tiltų tresto užsakymą pagaminti dvi gelbėjimui skirtas valtis bei gelbėjimo ratus (tam 12 000 rublių buvo skirta iš miesto biudžeto) įvykdyti iki rugpjūčio 30-osios. DOSFLOT vedėjui drg. Krasnij buvo nurodyta tik nuo šios datos užtikrinti gelbėtojų budėjimą. Jam buvo skirta ir užduotis paplūdimiuose nužymėti ribas iki kurių galima plaukti.

Gyvuliai gatvėse tapo nebepageidaujami

1950-ųjų vasarą VK bandė rūpintis tvarka ir kitose viešose miesto vietose. Rugpjūtį miesto valdžia nusprendė, kad už viešąją tvarką pažeidžiančius veiksmus, nepatenkančius į baudžiamosios teisės sritį (tokius, kaip keikimasis, skandalų kėlimas, nedidelis fizinis smurtas ir kt.) Klaipėdos mieste milicija baus skirdama iki 100 rublių dydžio baudą arba iki 30 dienų trunkančiais privalomaisiais darbais. Buvo numatyta, kad toks sprendimas galios dvejus metus.

Tą pačią dieną VK patvirtino ir elgesio miesto aikštėse, skveruose ir poilsio vietose taisykles. Jomis buvo uždrausta laužyti medžius, dekoratyvinių krūmų šakas, rauti gėles ir vaikščioti klombomis bei gazonais. Taip pat šiose vietose buvo uždraustas bet kokio transporto, įskaitant arklius, judėjimas. Uždraudė miesto valdžia ir mėtyti nuorūkas, popierius, degtukus, riešutų kevalus ir saulėgrąžų lukštus, maisto produktų liekanas. Uždrausta buvo ir gulėti bei miegoti ant žolės, gazonų ir net ant suoliukų.

Atskirais punktais buvo uždrausta šiose vietose iškabinti skalbinius bei vedžioti ar ganyti naminius gyvulius.

Už tokių draudimų nepaisymą buvo numatyta analogiška sankcija, kaip ir už viešosios tvarkos pažeidimus – iki 100 rublių dydžio bauda arba iki 30 dienų trunkantys privalomieji darbai.

Šios taisyklės irgi buvo patvirtintos dviejų metų laikotarpiui.

Tą pačią dieną buvo priimtas ir dar vienas VK sprendimas dėl tvarkos mieste – jis reglamentavo gatvių, skersgatvių bei aikščių valymo tvarką. VK nusprendė, kad visos namų valdybos, įmonės bei įstaigos ar privačių namų savininkai privalo užtikrinti tvarką tose gatvių, šaligatvių ir aikščių atkarpose, kurios yra ties jiems priskirtais sklypais. Priskirta tvarkyti gatvės ar aikštės riba buvo brėžiama per jų vidurį.

Gatvės kioskų, paviljonų nuomotojams buvo nurodyta, kad jie privalo peržiūrėti tvarką ne mažiau kaip 5 m spinduliu aplink savo objektą.

Taisyklėse nurodyta, kad valyti gatves, aikštes, skersgatvius privaloma ne rečiau kaip du kartus per dieną. Ryte tai turėjo būti padaryta iki 7 val., o vakare – iki 22-23 val. Atskirai buvo nurodyta, kad turgaus aikštė turi būti išvalyta iki prasidedant prekybai ir jai pasibaigus. Sušluotos šiukšlės ir nešvarumai turėjo būti surinktos nedelsiant.

Šiomis taisyklėmis taip pat buvo uždrausta šiukšles bei visus nešvarumus mesti į griovius, griuvėsius, upę, tvenkinius ar nuleisti į jas į lietaus kanalizaciją, nuotekų vamzdžius.

VK taip pat sudarė sąrašą gatvių, kuriomis buvo uždrausta ginti naminius gyvulius. Į jį pateko daugiau bei 70 gatvių.

Už šių dvejiems metams patvirtintų taisyklių nepaisymą taip pat buvo numatyta iki 100 rublių siekusi bauda arba iki 30 dienų trunkantys privalomieji darbai.

Advokatus iškraustė vardan prokurorų

1950-ųjų vasarą VK rūpinosi ir institucijomis, su kuriomis galėjo turėtų reikalų nepaisantieji įvairių taisyklių.

Birželio pradžioje VK nusprendė penkeriems metams apskrities, miesto ir rajono prokuratūrai išnuomoti pastatą P. Cvirkos (dabar – Turgaus) g. 23. Ten, matyt, iki tol buvo įsikūrę Advokatų kolegijos apskrities prezidiumas ir Juridinės konsultacijos tarnyba, nes jau kitą dieną motyvuojant minėtųjų patalpų perdavimu VK priėmė sprendimą advokatams ir minėtajai tarnybai penkerių metų laikotarpiui išnuomoti dviaukštį pastatą Montės (dabar – Herkaus Manto) g. 40. Pastarasis iki tol buvo išnuomotas kombinatui „Dailė”.

Matyt, patalpų nuoma tais laikais buvo institucijoms priimtinesnis variantas, nes baigiantis birželiui VK pirmininkas J. Kardaševičius sulaukė rašto iš LTSR Ministrų tarybos pirmininko pavaduotojo Aleksandro Sokolovo, kuriame jis nurodė, kad reikėtų pakeisti dar 1948 m. balandžio VK sprendimą į liaudies teismo balansą perduoti pastatą Palangos (dabar S. Šimkaus) g. 19A.

„Ministrų taryba laiko netikslingu sprendimą perduoti šį namą į liaudies teismo balansą ir siūlo jums palikti šį namą teismui nuomos teisėmis, atitinkamai pakeitus 1948 m. balandžio 13 d. sprendimą”, – pranešė A. Sokolovas.