Tiek Neringos meras Darius Jasaitis, tiek ir šios savivaldybės valdomų įmonių vadovai tikina, kad kurorte daugiau nėra tokių butų nuomos atvejų, apie kurį užsiminė buvęs bendrovės „Neringos vanduo” vadovas Dangeras Aleksandrovas.

Kartu meras tvirtina, jog net tarnybiniai butai nebepadeda į Neringą pritraukti reikiamų specialistų.

Įmonės butas – Tarybos narės sutuoktiniui

„Atvirai Klaipėdai” aprašius šio kurorto savivaldybės valdomoje įmonėje „Neringos vanduo” atlikto audito rezultatus ir dėl jo miesto valdžios pareikštas pretenzijas buvusiam bendrovės vadovui D. Aleksandrovui, pastarasis po kurio laiko atsiuntė tekstą su savo pozicija.

Jame be kita ko buvo paminėta gana įdomi istorija, susijusi su šios įmonės valdomais butais.

„Neringos mieste yra didelis atskirų sričių specialistų trūkumas ir dažniausia šias pareigas užima žmonės, neturintys atitinkamos kompetencijos. Kadangi trūksta kompetentingų darbuotojų, ilgainiui Neringoje nusistovėjo tvarka, kad šias vietas užima valdžiai pritariantys žmonės ir dirba jie iš esmės dėl socialinių garantijų, o pagrindines pajamas gauna iš butų nuomos poilsiautojams. Todėl „nesusiprantančio“ vadovo reikalavimas, kad pirmiausia reikia dirbti pagrindinį darbą, o poilsiautojais rūpintis vėliau, iššaukė kai kurių darbuotojų pasipriešinimą, skundus ir apkalbas. Beje, kiekvienas toks darbuotojas turėjo jį ginantį valdžios atstovą. Todėl vykdyti įmonės atstatymo darbą buvo ypatingai sunku. Niekada negalėjau žinoti, kad vienu ar kitu sprendimu kam perbėgsiu kelią. Tęsdamas poilsiautojų temą turiu paminėti, kad „paveldėjau“ keturis įmonės tarnybinius butus. Dviejuose gyveno įmonės darbuotojai, o kiti buvo išnuomoti su įmone nesusijusiais asmenims.

Keisčiausia, kad pradėjus dirbti liepos mėnesį susipažinau su prieš pusmetį vykusio nepriklausomo audito išvadomis, kurios teigė, kad tarnybiniai butai negali būti nuomojami tretiesiems asmenims už mažesnę nei rinkos kainą. Pradėjus domėtis tuo klausimu, taip ir negavau jokių atsakymų, bet gavau užuominų, kad nesigilinčiau į tuos klausimus.

Daugiausia klausimų sukėlė vienas butas, kuriame nuolat gyveno poilsiautojai ir kuris buvo išnuomotas vieno politiko sutuoktiniui. Butas buvo nuomojamas jau daug metų, nors turėjau visą bylą esančių darbuotojų su ilgamečiais prašymais suteikti tarnybinį būstą, nes jie neturi kur gyventi. Niekaip negalėjau jiems paaiškinti, kodėl jiems nesuteikiu tarnybinio būsto, kai įmonės butuose gyvena ir nuomoja poilsiautojams įmonėje nedirbantys asmenys. Ėmus spręsti šią problemą teko aiškintis ir su aukščiausiais valdžios atstovais”, – rašė D. Aleksandrovas. 

Paprašytas suteikti daugiau informacijos apie šį atvejį D. Aleksandrovas teigė nenorintis daugiau nieko atskleisti, kad nebūtų apkaltintas politikavimu rinkiminės kampanijos metu. Žinia, jis ir valdančioji Neringos dauguma atsidūrė skirtingose politinių barikadų pusėse – meras su savo komanda yra Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos” kandidatai, o D. Aleksandrovas rinkimuose savo jėgas bando su Neringos Liberalų sąjūdžio komanda. 

Visgi „Atvirai Klaipėdai” pavyko išsiaiškinti, kad D. Aleksandrovo minimas „Neringos vandens” butas buvo lengvatinėmis sąlygomis išnuomotas šio kurorto mokyklos mokytojui Viktorui Kriukovui, kurio sutuoktinė Diana Starkutė-Kriukovė yra mero komandos narė, priklauso Demokratų sąjungai „Vardan Lietuvos“.

Dar 2016 m. pabaigoje tuometinė „Neringos vandens” valdyba buvo nusprendusi patvirtinti bendrovės patalpų mėnesinį mokestį 41,32 – 54,55 Eur ribose, kuris taikomas tik socialiniam būstui, nors įmonė nėra tokio būsto nuomotoja ir turėtų siekti savo turtą panaudoti kuo pelningiau arba suteikti jį tik savo darbuotojams darbo dienomis. Net ir jiems, kai kurių teisininkų vertinimu, ne darbo dienomis būstą būtų galima išnuomoti tik už rinkos kainą.   

Su pačiu V. Kriukovu susisiekti ir sužinoti, kaip jam pavyko įsikurti „Neringos vandeniui” priklausančiame būste, nepavyko. Jo sutuoktinė Diana Starkutė-Kriukovė „Atvirai Klaipėdai” tikino, kad tikrai nėra kaip nors susijusi su tokio buto paskyrimo istorija. Anot jos, vyras mokytoju dirbti į Neringą atvyko, kai jie dar nebuvo susituokę, maždaug prieš 20 metų. Tada esą ir buvo suteikta teisė gyventi tokiame bute. Jos žiniomis, tokiomis sąlygomis gyveno iš viso keturi mokytojai.

Laikinasis „Neringos vandens” direktorius Darius Vaitkevičius patikino, kad šiuo metu įmonės būstuose jau gyvena tik jos darbuotojai.

„Anksčiau tokius klausimus spręsdavo įmonės valdyba, kad būtų patenkinti miesto poreikiai pritraukiant specialistus. Ir architektai, ir mokytojai gyveno”, – sakė pašnekovas. 

Kiti net neturi?

Tiek laikinasis UAB „Neringos energija” direktorius Edvinas Dargis, tiek kitos kurorto savivaldybės valdomos įmonės „Paslaugos Neringai” vadovė Danguolė Seselskytė tvirtino, kad tokių būstų, kaip kad „Neringos vanduo”, jų vadovaujamos bendrovės neturi.

Analogiškai kalba ir Neringos meras D. Jasaitis.

Anot jo, „Neringos vandens” atveju pati gimnazija reguliuodavo, kam suteikti tokius butus, kurie esą buvo tapę pagalba pritraukiant specialistus.

O dabar, pasak mero, net ir tarnybiniai butai jau nebėra išeitis pritraukiant specialistus, nes už juos reikia mokėti rinkos kainą atitinkančią nuomą.

„500 eurų, plius komunaliniai, tai kas žmogui lieka? Juk algos tokios pačios kaip ir kitur. Tikimės, kad Vyriausybė leis nustatyti savivaldybėms tokių būstų nuomos kainas. Apie socialinį būstą aš turiu savo nuomonę, o ir jis tokiu atveju nėra išeitis, nes ten gali gyventi tik remtinas asmuo”, – dėstė D. Jasaitis.