Penktadienį Šiaulių apygardos teismas pratęsė AB „Grigeo Klaipėda“ baudžiamosios bylos dėl Kuršių marių taršos nagrinėjimą.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) savo ruožtu pranešė, jog ir toliau palaiko baudžiamojoje byloje pateiktą daugiau kaip 48 mln. eurų civilinį ieškinį dėl marioms padarytos žalos.

Tuo metu „Grigeo Klaipėda“  siūlo pasirašyti taikos sutartį ir kompensuoti gamtai padarytą žalą konkrečiomis priemonėmis.

Vasario 6 d. departamentas gavo naują AB „Grigeo Klaipėda“ kompensuojamojo aplinkos atkūrimo priemonių planą su prašymu pateikti motyvuotą sprendimą dėl pritarimo arba atsisakymo pritarti pateiktam planui. To paties prašymo pagrindu bendrovė per bylą nagrinėjantį teismą pateikė departamentui pasiūlymą sudaryti susitarimą dėl į gamtinę aplinką patekusių teršalų pašalinimo ir procesą dėl civilinio ieškinio nutraukti.

Anot AAD, motyvuotas sprendimas bus priimtas, kai su šiuo planu susipažins ir pareikš nuomonę ir kitos kompetentingos institucijos.

„Bet koks ūkio subjekto rodomas pozityvus požiūris ir pastangos atkurti aplinkos būklę yra vertinamas teigiamai. AB „Grigeo Klaipėda“ siūlomas taikos susitarimas remiasi pateiktu Aplinkos atkūrimo priemonių planu. Pagal patvirtinimo tvarką planas nagrinėjamas, pasitelktos kompetentingos institucijos nuomonei pateikti. Plano apimtis didelė – apie 350 lapų, bus vertinama, kokie yra jo pakeitimai, palyginti su ankstesniais, ir ar atsižvelgta į institucijų išsakytas pastabas. Taikos sutarties sudarymas yra šalių susitarimas, kuris turi būti galiausiai patvirtintas teismo“, – pranešime cituojamas departamento direktorius Giedrius Kadziauskas.

Klaipėdos apylinkės prokuratūra dar 2022 m. sausio 11 d. perdavė teismui nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje „Grigeo Klaipėda“ ir su ja susiję fiziniai asmenys pagal Baudžiamąjį kodeksą kaltinami dėl aplinkos apsaugos priežiūros ar naudojimo taisyklių pažeidimo, piktnaudžiavimo ir dokumentų klastojimo.  „Grigeo Klaipėda“ kaltinama tuo, kad nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 7 d. netinkamai eksploatavo Dumpių nuotekų valymo įrenginius. Jie veikė neefektyviai ir buvo nepajėgūs išvalyti visų nuotekų. Į paviršinius vandens telkinius išleidžiamose nuotekose buvo viršijamos teršalų ribinės vertės, o didelė dalis nuotekų buvo išleidžiamos jų biologiškai nevalius. Taip buvo daromas neigiamas poveikis aplinkai.