P0

Regionas, Svarbu

Neringos kyšio byla: į teismą atvedė noras tapti verslo bendrasavininkiu? (1)

Martynas Vainorius

Martynas Vainorius
2023-03-06


Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje kaltinimai bandymu papirkti buvusį įmonės „Neringos vanduo” vadovą yra pareikšti Panevėžio verslininkui Tomui Petrui Radikui.

Penktadienį vykusio teismo posėdžio metu buvo apklausti ir Neringos savivaldybės administracijos vadovai, ir teismuose paskendusio neveikiančios Preilos kanalizacijos perpumpavimo stoties aukciono istorijos dalyviai.

Tomas Petras Radikas. Martyno Vainoriaus nuotr.
Buvo suėmę mėnesiui

2021-ųjų lapkričio pabaigoje Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Klaipėdos valdyba pranešė, kad gavusi Neringos mero Dariaus Jasaičio pranešimą apie pasiūlytą kyšį, pradėjo ikiteisminį tyrimą.

Esą verslininkas, atstovaudamas vienam UAB „Neringos vanduo“ organizuoto aukciono dalyviui, siekė, kad tarp savivaldybės ir aukciono dalyvių būtų sudaryta taikos sutartis. Taip pat jis esą siekė, kad „Neringos vanduo“ su vienu iš aukciono dalyvių būtų sudaryta minėtosios stoties pirkimo-pardavimo sutartis.

Anot STT pranešimo, siekdamas šių tikslų, Panevėžio verslininkas davė 10 tūkst. eurų kyšį UAB „Neringos vanduo“ direktoriui Dangerui Aleksandrovui, po ko papirkėjas iš karto buvo sulaikytas.

Baigiantis sulaikymo terminui Klaipėdos apylinkės teismas buvo leidęs T. P. Radiką suimti mėnesiui.

Pinigai – su statybiniais blokeliais?

Į baudžiamąją bylą išvirtusi istorija prasidėjo dar 2020-ųjų gruodį, kai „Neringos vanduo” surengė aukcioną minėtajai nebereikalingai siurblinei parduoti. Su įvairiais nesklandumais vykusį aukcioną galiausiai buvo nuspręsta nutraukti, bet tada jo dalyviais pripažinti asmenys tokį sprendimą apskundė teismams. O galimo taikaus sprendimo paieškos ir išvirto į baudžiamąją bylą.

Penktadienį kaip liudytojai šiame procese buvo apklausti Neringos savivaldybės administracijos direktorius Egidijus Šakalys ir jo pavaduotojas Sigitas Šveikauskas, prieš porą savaičių atlikę tokią pačią misiją tik jau kitoje, Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje.

E. Šakalys dėstė, kad apie galimo kyšio istoriją iš mero sužinojo per vieną rytinį kavagėrį, kurio metu aptariami būsimi darbai. Visgi jam sunkiai sekėsi atpasakoti, ką tada kalbėjo D. Jasaitis. Tik po nuolatinių ir primygtinų bylą nagrinėjančio teisėjo Mariaus Steponaičio klausimų direktorius šiaip ne taip išdėstė, kad esą meras pasakojo, jog atvykęs vienas žmogus bandė padaryti poveikį ar papirkti.

„Siūlytas kažkoks atlygis ar kažkas. Buvo įvardinta, kad siūlyta tikriausiai pinigų. Sakė, kad kažkur vakare prie mero namų Purvynės gatvėje. <…> Mes sakėme, kad apie šį įvykį reikia pranešti STT ir tuom pasibaigė”, – teigė E. Šakalys, tvirtinęs, kad meras „smulkiai nieko nepasakojo”.

Tačiau kartu jis patvirtino, kad STT apklausos protokolas yra surašytas teisingai, o tada E. Šakalys liudijo, jog meras suprato, kad jam siūlė kyšį, pasakojo, jog pinigai buvo automobilio bagažinėje prie statybinių blokelių.

S. Šveikauskas irgi teismui dėstė, jog kažkurio rytinio pasitarimo metu meras pasakė, kad „jį atakuoja įkyriai, vis ieško kontakto, atvažiuoja kažkoks pilietis”, kuris bagažinėje rodė įvarius daiktus, dviprasmiškai kalbėjo.

„Meras sakė, kad dėl to nelabai gerai jaučiasi. Aš dirbęs teisėsaugos institucijose ir pasiūliau kreiptis į STT, tegu aiškinasi, ar čia provokacija, ar kas. <…> Jei nori oficialiai derinti, ateiti į priėmimą, atsineši projektą ir su specialistais derini, o ne lauki prie namų bar bar bar. <…> Man pasakojo meras, kad atidarė bagažinę ir parodė ryšulį pinigų, paklausė, kaip jums blokeliai namo statybai. Jis sakė atsisakęs bendrauti ir nuėjęs. Meras sakė nesuprantantis, kame jo vaidmuo toje taikos sutartyje, nes aukcioną vykdė „Neringos vanduo” ir su ja turėjo derinti taikos sutartį. Aš pasiūliau nelaukti ir kreiptis į STT”, – kalbėjo S. Šveikauskas.

Minėtojo aukciono komisijos pirmininku buvęs „Neringos vandens” technologas Ričardas Juozas Gubinas teigė, kad T. P. Radikas pavėlavo pateikti komercinį pasiūlymą aukcionui, tad faktiškai jame ir nedalyvavo.

Kartu jis patikino, kad meras nebandė daryti jokio poveikio dėl aukciono eigos, esą jokio nurodymo asmeniškai iš mero nebuvo gavęs nei prieš aukcioną, nei po jo.

Galvojo, kad tai STT darbuotojas

Teismo posėdyje buvo apklausti ir abu minėtojo aukciono dalyviai.

Verslininkas Vaidotas Jankauskas teigė buvęs įsitikinęs, kad nugalėtoju turėjo būti būtent jis, kaip pasiūlęs 200 tūkst. eurų, o ne 262 tūkst. eurų pasiūlęs kaunietis Simas Vaškevičius. Vėliau abu jie pradėjo bylinėjimąsi su aukcioną nutraukusiu „Neringos vandeniu” ir kurorto savivaldybe.

„Radikas gal kaip tarpininkas buvo tarp „Neringos vandens”, savivaldybės ir mūsų. Jis kreipėsi į mus teigdamas, kad „Neringos vanduo” ir savivaldybė nori sudaryti taikos sutartį, pasakėme, kad neprieštarautume”, – pasakojo verslininkas.

Anot jo, su T. P. Radiku gyvai jis susitiko mero kabinete, kur jam buvo pateikta S. Vaškevičiaus jau pasirašyta sutartis, bet jis tai padaryti iškart atsisakė, nes norėjo įsitikinti, ar nėra pakeisti kokie punktai lyginant su anksčiau matytu projektu.

„Aš, kaip suprantu, Radikas buvo kaip Vaškevičiaus atstovas. Buvo kilusios mintys, kad Radikas STT darbuotojas. Keista, kai žmogus atsiranda iš niekur”, – sakė V. Jankauskas.

Tuo metu S. Vaškevičius teismui aiškino, kad iki tol T. P. Radiką buvo matęs ne kartą Vilniuje „su įvairias verslininkais, politikais”, buvo matęs jį ir Neringoje, tačiau jokių verslo ryšių su juo neturėjo.

Po minėtojo aukciono T. P. Radikas jį esą pakvietė susitikti, nes domėjosi galimybėmis investuoti ir vystyti projektą bendrai.

„Kai pirmos instancijos teismas įpareigojo parduoti man pastatą, tą sprendimą skundė kitos šalys, Tomas pasiūlė, kad galima taikiai išspręsti. Jis turėjo suinteresuotumą. Jis sakė, kad susitars su šalimis – tiek su „Neringos vandenimis”, tiek su savivaldybe, tiek su Jankausku”, – dėstė S. Vaškevičius, kartu paminėjęs, jog vieną kartą kavinėje susitiko su T. P. Radiku ir tuometiniu „Neringos vandens” vadovu D. Aleksandrovu, kuris esą norėjo tik įsitikinti, ar jis tikrai sutinka ginčą baigti taikiai.

Pasak S. Vaškevičiaus, galutiniu taikos sutarties projektu jis sutiko atsisakyti reikalavimo atlyginti bylinėjimosi išlaidas, nes jas pažadėjo kompensuoti T. P. Radikas.

Kad sutartis visgi nebus pasirašyta, jis esą sužinojo „per televizorių”, kai buvo paskelbta, jog T. S. Radikas suimtas.

„Jis buvo suinteresuotas taikos sutartimi, nes jei ji įvyktų, jam buvau pažadėjęs perleisti dalį objekto. <…> Po viso to jis sakė, kad čia surežisuota”, – teigė S. Vaškevičius, patvirtinęs apklausos STT metu išsakytą teiginį, jog neigia, kad iš anksto susitarė su T. P. Radiku papirkinėti valstybės tarnautojus.

Dėl aukciono – iki Aukščiausiojo Teismo

Šio baudžiamosios bylos posėdžio išvakarėse, ketvirtadienį, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) priėmė galutinę nutartį ginče dėl minėtosios siurblinės aukciono.

Šioje civilinėje byloje V. Jankauskas siekė, kad teismas pripažintų, jog jo pasiūlymas buvo atmestas nepagrįstai, o aukcionas buvo nutrauktas neteisėtai bei įpareigoti „Neringos vandenį“ parduoti jam siurblinę už 200 tūkst. eurų (pradinė pastarosios kaina siekė 150 tūkst. eurų). Savo ieškinį V. Jankauskas grindė tuo, kad 262 tūkst. eurų už siurblinę pasiūlęs S. Vaškevičius esą nesumokėjo pradinio įnašo ir dalyvio registracijos mokesčio.

S. Vaškevičius savo ieškinyje irgi prašė teismo pripažinti, kad jo pasiūlymas atmestas nepagrįstai ir įpareigoti sudaryti pardavimo sutartį būtent su juo.

Tuo metu Neringos savivaldybė savo ieškinyje prašė teismo pripažinti negaliojančiu ir panaikinti „Neringos vandens“ direktoriaus 2020 m. lapkričio 4 d. įsakymu paskelbtą kanalizacijos aukcioną. Esą prieš tai nebuvo gautas jos kaip akcininkės sutikimas, kaip tai numato įmonės įstatai. Buvo nurodyta ir aplinkybė, kad įmonė neįvertino valstybinės žemės sklypo nuomos kainos.

2021 m. rugsėjį Klaipėdos apygardos teismas pripažino, kad abiejų verslininkų pasiūlymai buvo atmesti nepagrįstai, o sprendimas nutraukti aukcioną buvo pripažintas neteisėtu. Aukciono laimėtoju teismas pripažino S. Vaškevičių.

Nesutikdamos su tokiu sprendimu visos kitos bylos šalys padavė skundą Apeliaciniam teismui. Pastarasis pernai birželį jau priėmė kitokį sprendimą – abiejų verslininkų ieškinius atmetė, o Neringos savivaldybės administracijos ieškinį tenkino bei priteisė jai iš verslininkų per 8 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidų, „Neringos vandeniui” – beveik 14 700 eurų tokių išlaidų.

Tada jau kasacinį skundą LAT pateikė V. Jankauskas. Pateikdamas atsiliepimą S. Vaškevičius teigė, jog iš esmės sutinka su ieškovo V. Jankausko kasaciniu skundu ir prisideda prie jo.

Bylą išnagrinėjusi LAT kolegija, kurią sudarė teisėjai Virgilijus Grabinskas,  Sigita Rudėnaitė ir Donatas Šernas, konstatavo, kad šis aukcionas pagrįstai laikytas specialiuoju, o įrodymus dėl pasiūlymų atmetimo Apeliacinis teismas ištyrė tinkamai. Taip pat LAT konstatavo, kad prieš paskelbdamas šį aukcioną „Neringos vanduo“ turėjo atlikti naują parduodamo turto vertinimą ir gauti Neringos savivaldybės pritarimą.

Palikdamas nepakeistą apeliacinės instancijos sprendimą LAT „Neringos vandeniui“ iš verslininkų dar priteisė daugiau nei 4000 eurų bylinėjimosi išlaidų, o S. Vaškevičiui ir V. Jankausko priteisė per 3000 eurų tokių išlaidų.


    2023-03-06

    Vienas komentaras apie “Neringos kyšio byla: į teismą atvedė noras tapti verslo bendrasavininkiu?”

    1. AvatarKlaipėdietė (IP: 193.216.227.146)

      O vis dėlto gaila, kad Neringos taryba prie Jasaičio virto kažkokiu korupcijos lizdu.
      O pats meras iš naujo išrinktas, nors tiek girdėjome apie jo nešvarius darbus, tame tarpe, apie jo beveik veltui gyvenimą Neringos parko bute.

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas. Visų komentarų autorių IP adresai yra skelbiami viešai.

    Parama

    Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

    Paremti
    Atviri dokumentai

    VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieną mėnesį skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

    Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

    Su dokumentais galite susipažinti čia
    Informacija

    Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
    VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

    Puslapio taisyklės. 

    Redakcijos tel. + 370 650 77550
    el. paštas: info@atviraklaipeda.lt