Skirtingai nei pernai, AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija („Klasco”) pirmos instancijos teisme jau nepavyko įrodyti, kad aplinkosaugininkai neteisėtai šachuoja jos krovos planus Jūrų perkėlos terminale.
2022-ųjų pavasarį tas pats teismas buvo konstatavęs, jog Aplinkos apsaugos agentūra (AAA) nepagrįstai nepriėmė „Klasco” paraiškos, kuria ji norėjo gauti leidimą per metus šiame terminale krauti iki milijono tonų fosforitų bei skaldos.
Teismas palaikė aplinkosaugininkus
„Klasco” pernai birželį kreipėsi į AAD prašydama pakeisti taršos leidimą ir susijusius dokumentus, kad ji Jūrų perkėlos terminale galėtų krauti mineralines medžiagas. Reaguodama į tokį prašymą AAD nurodė, kad bendrovė nepateikė pakankamai duomenų ir informacijos, tad ji nepriima tokios paraiškos.
Nesutikdama su tokiu sprendimu „Klasco” pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
Jį išnagrinėjusi kolegija, kurią sudarė teisėjos Gitana Butrimaitė, Vita Valeckaitė ir Jolita Rasiukevičienė, konstatavo, jog nėra pagrindo sutikti su bendrovės teiginiu, kad jos paraiška vertinta tik formaliai, nesigilinant į turinį. Teismas taip pat nesutiko su „Klasco” argumentais, kad AAA tokią planuojamą veiklą nepagrįstai priskyrė chemijos pramonei.
Anot teismo, pati bendrovė yra pripažinusi, kad birių medžiagų krovos bei sandėliavimo veiklai turi būti atlikta atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo. Akcentuota ir aplinkybė, kad numatomos perkrauti ir sandėliuoti mineralinės cheminės medžiagos yra klasifikuojamos kaip pavojingos.
„Agentūra vadovavosi REACH reglamento nuostatomis ir sprendime aiškiai nurodė bei motyvavo, kodėl geležies silikatas, geležies šlakas, klinkeris, siera, skalda ir smėlis yra cheminės medžiagos, nors ir priskirtinos mineralams (mineralinėms medžiagoms). Akivaizdu, kad didelė dalis iš ketinamų perkrauti ir sandėliuoti cheminių medžiagų (dideliais kiekiais, pvz. akmens anglies sandėliuojamas kiekis vienu metu nuo 63 000 t/m padidinamas iki 250 000 t/m, taip pat klinkeris, siera) yra pavojingos ar gali būti pavojingos žmonių sveikatai ir/ar aplinkos apsaugai. Todėl pagrįstai Agentūra, saugodama viešąjį interesą (visuomenės teisę į saugią ir švarią aplinką), priėmė teisingą išvadą, kad bendrovės planuojamos perkrauti ir sandėliuoti birios mineralinės medžiagos yra cheminės medžiagos REACH reglamento nuostatų prasme ir todėl turi būti taikomos Poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2 priedo 6.6 papunkčio nuostatos bei reikalaujama iš pareiškėjos atlikti naujai (išplėstinei) planuojamai veiklai – sandėliuoti chemines medžiagas, atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo”, – rašoma teismo sprendime.
Teismas sutiko ir su AAA vertinimu, kad mineralinių medžiagų (geležies silikato, geležies šlako, klinkerio, rupios sieros, skaldos, smėlio) laikymas atvirose sandėliavimo aikštelėse, iki 10 m aukščio krūvose, bei ženklus anglies krovos apimčių padidinimas yra laikytinas veiklos išplėtimu, kuriam reikalinga atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo.
Teisėjų kolegija AAD sprendimą pripažino pagrįstu, motyvuotu ir teisėtu, tad „Klasco” skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas.
Toks verdiktas dar gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Anksčiau planavo fosforitų ir skaldos krovą
Minėtoji byla – jau ne pirmas „Klasco” ir AAD susikirtimas dėl šios kompanijos planų Jūrų perkėlos terminale.
„Atvira Klaipėda” pernai gegužę rašė, kad „Klasco” Vilniaus apygardos administraciniame teisme pavyko įrodyti, jog AAA nepagrįstai nepriėmė jos paraiškos gauti leidimą 144 ir 151 krantinėse per metus krauti iki milijono tonų fosforitų bei skaldos.
Tada įmonė buvo nurodžiusi, kad per metus 144 krantinėje numato perkrauti 600 tūkst. tonų mineralinių medžiagų, o 151-oje – 400 tūkstančių. Jas planuota iškrauti iš laivų, sandėliuoti atviroje aikštelėje ir krauti į geležinkelio vagonus.
Šią bylą išnagrinėjusi šio teismo kolegija, kurią sudarė teisėjai Beata Martišienė, Sigita Fomičiova ir Gediminas Užubalis, konstatavo, kad AAA iš tiesų neįrodė, kodėl „Klasco” privalo atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo.
Galiausiai atiteks vėjo jėgainių pramonei?
Šiuo metu beveik apmirusios Jūrų perkėlos degradacija prasidėjo įrengus Centrinį Klaipėdos terminalą. Iš pradžių AB „DFDS Seaways“ į naująjį terminalą nukreipė keltų linijas į Kylį bei Frederisiją Danijoje, o 2017-ųjų spalį iš šios perkėlos iškeliavo ir keltai, plukdantys į Karlshamną Švedijoje.
Pasitraukus keltams į Jūrų perkėlos teritoriją dalį savo gamybos perkėlė kita „Klasco” valdančios „Achemos” grupės įmonė – „Klaipėdos laivų remontas”, kurios gamybinės veiklos pagal privatizacijos sutartį piliavietės pašonėje turėjo nelikti dar 2009 m.
Pastaruoju metu perkėlos teritorijoje „Klasco” ėmėsi griauti senuosius statinius. Tačiau nei suplanuotų darbų apimties, nei kodėl jie buvo pradėti vasario pabaigoje „Atvirai Klaipėdai” sužinoti nepavyko – „Achemos” grupės atstovė spaudai į nusiųstus klausimus atsakymų taip ir nepateikė.
Pernai gegužę „Klasco” ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pasirašė investicinę sutartį, pagal kurią bus vystoma uosto infrastruktūra, reikalinga planuojamai jūrinių vėjo elektrinių plėtrai. Pagal šią sutartį Uosto direkcija įsipareigojo Smeltės pusiasalyje įrengti infrastruktūrą, kad čia būtų galima vystyti jūrinių vėjo elektrinių ir jų komponentų gamybos, surinkimo ar sandėliavimo veiklą. Skelbta, kad investicijos į Smeltės pusiasalio infrastruktūrą gali siekti apie 27 mln. eurų. „Klasco” savo ruožtu įsipareigojo įrengti atitinkamą suprastruktūrą, įsigyti specialią krovos techniką.
Prieš keletą mėnesių Uosto direkcija buvo paskelbusi projektinių pasiūlymų ir techninio projekto parengimo bei statinio projekto vykdymo priežiūros paslaugų viešojo pirkimo techninių specifikacijų projektą dėl uosto krantinių Nr. 149, 150, 151 dalies rekonstrukcijos. Šiuose dokumentuose buvo rašoma, kad po rekonstrukcijos Jūrų perkėloje gylis prie krantinių turėtų siekti 16,5 metro, joje švartuosis iki 350 m ilgio, 45 m pločio laivai, kurių talpa – iki 150 tūkst. tonų, o grimzlė – 15,5 metro.
Jūs galvojat Klasco bent šiek tiek rūpi kažkokie teismo sprendimai? Bus tas pats, kas su palapinėm ar geležies ruda. Kaip krovė, taip kraus, o paskui akis pastate aiškins, kad čia ne dėl jų krovos žmonės sveikata pradeda skųstis.
Kai Vaitkus ateis į valdžia, krovos ir taršos bus dar daugau.