2020 m. buvo nustatyta, kad streso paplitimas bendroje populiacijoje pasaulyje siekė 29,6% (Europoje 31.9%), nerimo – 31,9%, o depresijos – 33,7%, Lietuvoje 2017 m. vykdytame tyrime identifikuota, kad net 83% gyventojų per pastaruosius dvejus metus patyrė didelį stresą.

COVID-19 pandemija situaciją dar labiau paaštrino. Persirgus šia liga neigiamų sveikatos pasekmių dažnis siekia 54% po šešių ar daugiau mėnesių: 59% asmenų pasireiškia kvėpavimo sutrikimai, neurologiniai ir kognityviniai sunkumai, 34% suserga depresija ar nerimu, iki 80% skundžiasi padidėjusiu nuovargiu, o pastarasis turi įtakos kasdieniam funkcionavimui.

Klaipėdos universiteto (KU) mokslininkams paskelbus kvietimą dalyvauti tyrime, kurio metu siekiama nustatyti, kaip su stresu padeda kovoti natūralūs gamtos ištekliai, norą jame dalyvauti pareiškė apie 1000 žmonių iš visos Lietuvos. Atlikus atranką, buvo įtraukti 360 žmonės ir sudarytos kelios tiriamosios grupės, kurios gavo skirtingos trukmės procedūras ambulatoriškai ar gyvenant sanatorijose.

KU mokslininkai į šiuo metu atliekamą tyrimą įtraukė stresą patiriančius darbingo amžiaus asmenis be sunkesnių ligų, sukūrė balneoterapinių ir gamtos procedūrų kompleksą intensyvesniam gydymui ir organizmo būklės atstatymui, įvairiapusiam būklės įvertinimui sudarytas didesnis ištyrimo instrumentų spektras. Skirtumo palyginimui pasirinktos kontrolinė (be procedūrų) grupė bei grupė, kuriai taikytos vien gamtos terapijos intervencijos. Mokslininkai taikys ir atidėtą gydymą, kai po šešių mėnesių sekimo periodo kontrolinės grupės gaus balneoterapinių procedūrų kompleksą – tai sudarys galimybes įvertinti šaltojo ir vasaros sezono įtaką gydymo efektyvumui.

Be momentinio terapinio efekto stresui ir įvairioms organizmo sistemoms bus vertinamas ir naudingas išliekamasis poveikis pusės metų periodu. Greta kūno sudėties, atminties ir dėmesio, jėgos, pusiausvyros ir kitų matavimų prieš ir po procedūrų kurso, dalyviams taip pat tiriamas kortizolio kiekis seilėse siekiant įvertinti organizmo patiriamo streso būklę.

Pajūryje sukoncentruotas didžiausias sausio mėnesį startavusio mokslinio tyrimo dalyvių skaičius – jų yra daugiau nei pusantro šimto. Standartizuoti sveikatos įvertinimo testai šioms žmonių grupėms atliekami Klaipėdos mokslo ir technologijų parko verslo inkubatoriuje. Dviejose patalpose įsikūrusiame mokslininkų „štabe“, kuris aprūpintas visa reikiama įranga, įvyksta pirmas specialistų kontaktas su atrinktais žmonėmis, čia toliau atliekami ir tarpiniai bei galutiniai matavimai.

Anot dr. Lolitos Rapolienės, dėl savo kompleksiškumo ir sudėtingumo, tokio pobūdžio tyrimai visame pasaulyje yra brangūs, o jų finansuoti didelio suinteresuotumo nėra, todėl ieškoma valstybinių, tarptautinių programų bent daliniam finansavimui užtikrinti, tam, kad būtų galima ilgus amžius naudotus gamtinius resursus paversti įrodymais grįstomis medicininėmis priemonėmis.

„Visgi nors mūsų atveju ir buvo skirtas finansavimas, gauti pinigai nepadengia visų reikalingų resursų. Mūsų atliekamo tyrimo sėkmė –
tai savanoriškas sanatorijų bendradarbiavimas mokslo vardan“, – sako dr. L. Rapolienė.

Teikdami paraišką projektui, mokslininkai vylėsi prikalbinti bendradarbiauti bent dvi sanatorijas, naudojančias natūralius gamtinius išteklius teikiant reabilitacines paslaugas. Tačiau buvo nustebinti, kad sutiko net šešios įstaigos: sanatorijos „Eglė“ ir „Draugystė“ Druskininkuose, sanatorija „Gradiali“ ir „Atostogų parkas“ Palangoje, sanatorijos „Versmė“ ir „Tulpė“ Birštone.

Tiriamasis darbas vyks iki rugsėjo mėnesio, tačiau pirmuosius rezultatus, gautus po procedūrų kurso, visuomenei tikimasi pristatyti jau pavasarį. Spalio pabaigoje suplauks gautiniai rezultatai, tuomet bus formuojamos galutinės išvados ir rekomendacijos.

Dr. L. Rapolienės teigimu, paruoštų metodikų ir rekomendacijų naudotojais galės būti ne tik medicinos specialistai ir gamtinius išteklius naudojančios reabilitacijos įstaigos, bet ir kiekvienas visuomenės narys. Mokslininkė ir gydytoja yra įsitikinusi, kad, pavyzdžiui, gamtos terapija turėtų būti aiškiai įvardinta kaip sveiką žmogaus gyvenseną papildantis elementas, padedantis mažinti stresą ir gerinti bendrą savijautą.

Kalbėdama apie pirmines įžvalgas vertinant dalyvių anketas, jų atsiliepimus ir objektyvius matavimų duomenis, L. Rapolienė nusiteikusi išties pozityviai: „Visų mūsų pirminis įspūdis buvo džiaugsmas, kad procedūros tikrai „veikia“, nors aš tuo buvau įsitikinusi jau pirmųjų tyrimų metu. Atliekant pakartotinius tyrimus Birštone ir Druskininkuose, geriausi rezultatai buvo stebimi toje žmonių grupėje, kuri lankė procedūras ambulatoriškai, pasitelkė gamtos terapiją arba bent papildomai fiziškai judėjo. Jų biologinis amžius sumažėjo vidutiniškai 5-7 metais. Buvo ir tokių, kurių biologinis amžius sumažėjo 15 ir net 17 metų“.

Klaipėdoje stebėti teigiami pokyčiai visose – tiek trumpo (6 dienos), tiek ilgo periodo (11 dienų) – procedūrų grupėse: atsipalaidavimas, geresnė nuotaika bei darbingumas, pagerėjusi kūno sudėtis, sustiprėję raumenys ir plaučių pajėgumai, pastebimai atsigavusi oda, sumažėję ar išnykę skausmai ir raumenų įtampa, sumažėjęs kraujospūdis.

„Tobula“, „pakrauta diena“, „prabudęs dėkingumo jausmas“, „pakilau kaip ant sparnų“, „tapau priklausoma nuo gamtos terapijos“, „pasidarė ramu gyventi“ – tai mūsų tyrimo dalyvių atsiliepimai, kurie įkvepia ir toliau domėtis šia sritimi“, – kalbėjo dr. L. Rapolienė.