Civilinėje byloje, kurioje uostamiesčio savivaldybė už defektų šalinimą bando prisiteisti daugiau nei milijoną eurų iš naująjį baseiną stačiusio rangovo, šio objekto statybas prižiūrėjęs valdininkas liudijo taip, kad net teisėjas retoriškai klausė, negi jis turi rašyti atskirą nutartį ir perduoti medžiagą Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT).  

Anot šio liudijimo, tuometinė Savivaldybės administracija, kuriai vadovavo liberalas Saulius Budinas, užmerkė akis į visus defektus, nes grėsė prarasti europinę paramą. Baseinas buvo priimtas eksploatuoti, nes tikėtasi, jog rangovas niekur nedings ir vis tiek turės viską sutvarkyti. Tačiau tokios viltys išvirto į jau ketverius metus trunkantį bylinėjimąsi, o prakiurusi baseino nardymo šachta neveikia nuo 2020-ųjų liepos.  

Mediacija baigėsi šnipštu 

16,57 mln. eurų atsiėjęs naujasis baseinas buvo atidarytas 2018-ųjų birželį nepašalinus daugybės defektų, užfiksuotų atitinkamame akte. Vėliau jų atsirado dar daugiau ir galiausiai Klaipėdos savivaldybė 2019-ųjų pavasarį kreipėsi į teismą, kad šis įpareigotų rangovus – „Axis Industries“ ir jau bankrutavusią bei išregistruotą UAB „Deglas“ – atlikti atitinkamus darbus. 

2020 m. kovą vykusio pirmojo parengiamojo posėdžio metu „Axis Industries“ advokatė Lina Šimė pateikė priešieškinį savivaldybei dėl esą neteisėtai gautos per 100 tūkst. eurų dydžio bankinės garantijos grąžinimo, o savivaldybei byloje atstovaujantis advokatas Gintaras Aleknavičius paprašė skirti baseino ekspertizę. Galiausiai buvo atliktos net dvi ekspertizės ir savivaldybė pakeitė ieškinio reikalavimą – prašė priteisti 1,15 mln. eurų defektams šalinti ir 8 proc. metinių palūkanų. 

Byla iš esmės buvo pradėta nagrinėti tik pernai sausį. Po to, kai posėdžiuose pasisakė šalys, buvo apklausti ekspertai bei liudytojai, teismo nutartimi byla buvo perduota mediacijai – to paprašė ir savivaldybė, ir rangovas. Abi šalys pasiūlė vienodą kandidatūrą – mediatorę teisėją Danutę Žvinklytę, kuri sutiko imtis šio šalių sutaikymo proceso. Tačiau jos misija, trukusi beveik devynis mėnesius, baigėsi nesėkme, nes šalys pasitraukė iš mediacijos. 

Beveik prieš porą savaičių vėl surengto teismo posėdžio pradžioje savivaldybė pakoregavo ieškinį, nes teismo ekspertas nurodė, jog keletas dalykų yra nelaikytini defektais, o dalis defektų šalinimo kaštų dubliuojasi. Dėl to prašoma priteisti suma sumažėjo apie 10 000 eurų. 

Pinigus mokėjo nepaisydami trūkumų 

Praėjusią savaitę vykusio dar vieno teismo posėdžio metu beveik tris valandas buvo apklausinėjamas Savivaldybės administracijos Statybos ir infrastruktūros plėtros skyriaus patarėjas Romualdas Stasiulis, kuravęs baseino statybas.  

Jis teisme aiškino, kad baseino statybos finansinę-administracinę priežiūrą vykdė nuo pat jo pradžios, tačiau darbų kokybę esą prižiūrėjo samdyta techninė priežiūra (savivaldybei ji atsiėjo 8 674 eurus, paslaugą teikė UAB „Kelvista”).

Bylą nagrinėjančiam teisėjui Mariui Dobrovolskiui pasiteiravus, kodėl baseinas buvo priimtas su tokiais trūkumais tarnautojas aiškino, kad atitinkami specialistai tikrino visų sistemų veikimą ir visiems esą „buvo pademonstruota, parodyta, tuo metu tos sistemos veikė”.

Vėliau esą defektai ryškėjo, buvo skiriami terminai rangovui juos ištaisyti.

„Gan sunkiai ėjosi tie taisymai. Kai ką pataisydavo, bet vis atsirasdavo kiti”, – dėstė R. Stasiulis.

Teisėjui perklausus, kodėl buvo mokami rangovui pinigai jei matyti atliktų darbų trūkumai, savivaldybės atstovas svarstė, kad galbūt buvo sulaikoma tam tikra suma, bet jis tiksliai to esą neprisimena.

„Mes kaip užsakovas nesuinteresuoti priimti negero objekto, mes jokio spaudimo komisijai nedarėme, kad ji priimtų ignoruodama defektus. Statybos užbaigimas vyko gana ilgai gal 2-3 mėnesius. Buvo rimtų gaisrininkų pastabų, reikėjo tvarkyti visas sistemas, buvo galų gale sutvarkyta viskas. Buvo numatytas elektroninis valdymas inžinerinių sistemų, tas valdymas strigo, bet pridavimo metu jis buvo pademonstruotas, kad veikė. Įtariu, kad ten buvo nupirkta kokia demo versija tos sistemos, kad pusę metų veikė su sutrikimai ir baigėsi, reikėjo pirkti naujas. Fiziškai yra visi agregatai, bet problematiška juos valdyti”, – dėstė patarėjas.

Anot jo, su nardymo šachta priimant baseiną eksploatacijon viskas buvo gerai, tik vėliau, eksploatavimo metu, atsirado siūlų korozijos požymių.

„Niekam nekilo abejonių, kad ji ne pagal techninį projektą įrengta. Galutinis rezultatas buvo toks, kad ji atitinka projektą”, – aiškino R. Stasiulis.

Klausimą, kodėl iš jos kliento buvo nepareikalauta pašalinti defektų iki baseino perdavimo valdininkui uždavė ir „Axis Industries“ advokatė L. Šimė.

„Tam yra garantinis laikotarpis. Eigoje tikėjomės, kad pastebėti trūkumai bus taisomi. <…> Tokių esminių tada nebuvo, viskas buvo pataisoma. Daugelį trūkumų ištaisė, bet dalies nepripažino”, – kalbėjo R. Stasiulis, tikinęs, kad buvo keičiamas ir baseino techninis projektas, buvo išleista jo B laida.

Anot tarnautojo, pastato valdymo sistema (angl. BMS – Building management system) veikė apie pusmetį, bet „vis su sutrikimais”, ją vis reguliavo subrangovas. Baseinas esą vis tiek funkcionavo, atsijungdavo tik atskiri agregatai.

Neatskiriama baseino BMS dalis turėjo būti nešiojamas kompiuteris su atitinkama programine įranga, tačiau konsecininkas – bendrovė Klaipėdos baseinas – anot R. Stasiulio tvirtino, kad negavo tokio kompiuterio.

„Bet aš to negaliu patvirtinti”, – teigė R. Stasiulis.

Po tokio atsakymo jam buvo pademonstruoti du paties pasirašyti aktai. Viename iš jų jis patvirtina, kad toks kompiuteris perduotas, o kitame – defektų akte – jau pasirašo po sąrašu, liudijančiu, kad toks kompiuteris neperduotas.

„Perdavimo metu sistemos buvo valdomos. Kompiuteris kaip kompiuteris, nežinau koks jis. Aš jo fiziškai nepačiupinėjau. Jis turėjo būti su programine įranga. Fiziškai joks kompiuteris nebuvo atvežtas į savivaldybę. Fiziškai nebuvo perduotas, liko baseine. Perdaviau tuo pačiu sąrašu, niekur nieko nepernešant. Fiziškai net nežinau. Negaliu tvirtinti kai pats savo rankomis nečiupinėjau kompiuterio. Demonstruojant visas tas sistemas rangovas kompiuterį turėjo. Baseino atstovai buvo apmokomi. <…> Iš rangovo priimtas kompiuteris, bet jis dingo, jis buvo paliktas baseine”, – sunkiai minėto kompiuterio likimą aiškino specialistas.

Panašiai R. Stasiulis atsakinėjo ir į Klaipėdos baseino advokato Gedimino Juknevičiaus klausimą, ar pastate įrengta „Bosch Climotion” klimato kontrolės sistema.

„Jūs turėjote tai patikrinti, o ne priėmimo komisija”, – akcentavo advokatas.

„Negaliu pasakyti, ji turėjo būti pridavimo metu. Apie ją neturiu supratimo. Savivaldybėje mes tokių specialistų neturime”, – teigė R. Stasiulis.

„Pinigai sumokėti ir nežinot už ką?” – į tokį atsakymą sureagavo teisėjas M. Dobrovolskis.

„Ar jinai buvo ar nebuvo pasirašė techninė priežiūra”, – aiškino valdininkas, vėliau dar pripažinęs, kad nors baigiant statybą ir buvo atlikti pastato sandarumo testai, tačiau dabar energetiniai nuostoliai „yra didoki”.

„Esate valstybės tarnautojas, tai negi man rašyti atskirą nutartį ir perduoti STT, nes nežinot, kas veikė priėmimo metu? Pagrįstai pinigai savivaldybės ir europiniai išmokėti ar ne?” – į tokius pasvarstymus reagavo teisėjas.

„Ji tikriausiai ne visa buvo įjungta, rodė, kad parodymus duoda, nedalyvavau, nesu specialistas”, – nieko aiškaus net ir po to neatsakė R. Stasiulis.

Tada jau teisėjas atkreipė dėmesį ir prieštaravimus tarp jo liudijimų apie nardymo šachtą.

„Ekspertizė sako, kad neatitinka nardymo šachta projekto. Jūs sakot vieną, ekspertai kitą”, – akcentavo M. Dobrovolskis.

Pasak R. Stasiulio, buvo atliktas šachtos projekto keitimas, numatęs, jog lakštai bus virinami vietoje, o ne gamykloje. Su tokiu pakeitimu esą sutiko projekto valdymo grupė, kurioje dar buvo Savivaldybės administracijos darbuotojai Gintaras Dovidaitis, Elona Jurkevičienė, administracijos direktorius Saulius Budinas. Esą visi techninio projekto pakeitimai buvo atlikti su savivaldybės žinia, pritarimai yra rašytiniai ir registruoti.

Tada jau į tokį pareiškimą sureagavo savivaldybės advokatas G. Aleknavičius, pareiškęs, jog techninis projektas nebuvo keistas.

R. Stasiuliui buvo užduotas ir klausimas, kodėl jį Savivaldybės administracijos Teisė skyriaus vedėjas Andrius Kačalinas išprašė iš vienos iš baseino apžiūrų.

„Nebepamenu kas išprašė, tikriausia dėl to, kad kai kuriais klausimais palaikiau rangovo poziciją. Aš tuos defektus stengiuosi vertinti objektyviai. Galbūt baseinas vienpusiškai bando pateikti. Jei matau, kad ne rangovo kaltė. Buvo taip, tiesa. Aš manau, kad taip nutiko dėl mano objektyvumo. <…> Matomai norėjo besąlygiško pozicijos palaikymo. Suinteresuotumo jokio neturiu, bet stengiuosi visada būti objektyvus”, – aiškino R. Stasiulis, tikinęs, kad nebuvo pareikšta ir jokių oficialių priekaištų technine priežiūrai.

L. Šimei pasiteiravus, ar buvo spaudimas iš tuometinio savivaldybės vadovo S. Budino perimti baseiną, kad ir su trūkumais, R. Stasiulis teigė, kad „ko gero, tam tikras spaudimas buvo”.

„Europinio finansavimo sutartis baigėsi ir reikėjo perimti iki to termino objektą ir dėl to tikriausiai buvo stengiamasi įtilpti į terminą ir perimti su defektais, kurie per garantinį laikotarpį turi būti ištaisyti. Atsakomybė šalių dėl garantinių įsipareigojimų nedingsta”, – sakė specialistas.

Išvažiuojamojo posėdžio nebus

Baigus liudytojo apklausą teismas ėmėsi spręsti dėl naujų prašymų, kuriuos pareiškė bylos šalys.

Teismo sprendimu, į bylą turės būti pateiktas baseino priėmimo-perdavimo koncesininkui aktas, visi savivaldybėje veikusio projekto priežiūros komiteto protokolai.

„Iš liudytojo parodymų neaišku, buvo ar nebuvo tam tikri pakeitimai techniniame projekte, ypač dėl šachtos. Kyla abejonės, kokia medžiaga buvo pateikta teismo ekspertams”, – tokį savo sprendimą motyvavo teisėjas.

Jis atmetė pakartotinį Klaipėdos baseino advokato G. Juknevičiaus prašymą surengti išvažiuojamąjį posėdį į baseiną, kurį palaikė ir G. Aleknavčius, pavadinęs R. Stasiulio parodymus nenuosekliais ir prieštaringais.

Atmesdamas šį prašymą teisėjas akcentavo, kad nėra tolios srities specialistas, o ir situacija yra tikrai pasikeitusi lyginant su tuo, kas buvo baseino perdavimo metu.