Praėjusiais metais pristatyta finansinė talentų paskata, prisidedanti pritraukiant aukštos kvalifikacijos specialistus į Klaipėdą, susilaukė didelio susidomėjimo ir yra pratęsiama 2023 metams. Pernai paskata buvo išmokėta devyniems žmonėms, o per pirmuosius tris šių metų mėnesius – jau trims žmonėms.
Ir šiais metais į Klaipėdą nusprendę persikelti specialistai iš kitų šalies miestų ar užsienio galės pretenduoti gauti finansinę 2000 eurų paskatą būsto nuomai bei 400 eurų paskatą lietuvių kalbos kursams. Į paskatą gali pretenduoti 64 specialybių atstovai, nusprendę gyventi ir dirbti uostamiestyje. Naujakuriams taip pat gali būti suteiktos specialistų konsultacijos ieškant būsto, deklaruojant gyvenamą vietą ar randant ir registruojant vaikus į mokyklą ar darželį.
Teigiama, esą finansinė paskata padeda į uostamiestį privilioti specialistų, kurių trūkumas lėtina investicijų plėtrą ir Klaipėdos ekonomikos augimą.
Darbo galimybės – labai plačios
Laikinoji „Klaipėda ID“ direktorė Kristina Postornak pasakoja, jog pirmieji metai buvo skirti bendros informacijos apie paskatą sklaidai, siekiant, kad kuo daugiau žmonių apie ją sužinotų ir galėtų pasinaudoti šia galimybe.
„Pernai dėmesį sutelkėme į paskatos viešinimą, kad žmonės, kurie svarsto galimybę persikelti į Klaipėdą, pasinaudotų šia paskata. Gavę grįžtamąjį ryšį iš paskatos gavėjų šiemet dar tobulinsime jos sąlygas ir keisime patį paraiškos teikimo procesą, kad jis būtų kuo sklandesnis ir paprastesnis. Tikimės, kad susidomėjimas šia paskata tik augs ir ja naudosis vis daugiau aukštos kvalifikacijos specialistų“, – pranešime pažymi K. Postornak.
2022-aisiais metais paskata pasinaudojo devyni žmonės – septyni lietuviai ir du ukrainiečiai, kurie į uostamiestį persikėlė ne tik iš aplinkinių miestų Palangos, Plungės ar Telšių, bet ir iš tolimesnių miestų – Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir Alytaus. Persikėlę asmenys darbus Klaipėdoje surado inžinerijos, pardavimų, rinkodaros ir IT srityse.
„Klaipėdoje tikrai reikia įvairių specialistų, yra įmonių, kurios nuolat ieško darbuotojų. Taip pat yra verslų, kurie nori persikelti iš Vilniaus, Kauno ar net užsienio, kad galėtų įdarbinti čia gyvenančius žmones, tad darbo galimybių mūsų mieste tikrai yra. Žinoma, kaip ir visur, reikalingi IT specialistai, yra ir nemažai įmonių, kurios ieško aukštos kvalifikacijos inžinierių. Iš tikrųjų, nėra labai specifiškai išsiskiriančių pozicijų, miestui reikia pačių įvairiausių specialistų“, – apie tai, kad Klaipėdoje darbą gali rasti visi, pasakoja K. Postornak.
Valstybinės duomenų agentūros duomenimis, Klaipėda yra antras miestas Lietuvoje pagal pritraukiamas tiesiogines užsienio investicijas, tenkančias vienam gyventojui, o jos uostamiestį pasiekia iš daugiau nei 50 pasaulio valstybių. Taip pat Klaipėdos mieste vidutinis mėnesio atlyginimas siekia beveik 1,8 tūkst. eurų prieš mokesčius.
„Klaipėda ID“ atstovė atkreipia dėmesį, kad Klaipėdai aktualūs ne tik uosto įmonėse galintys dirbti specialistai. Trečias didžiausias Lietuvos miestas yra įsitvirtinęs tarp lyderių logistikos srityje, tad nuolat ieško šios srities darbuotojų ne tik tarp vietinių, bet ir tarp užsieniečių.
„Manau, kad bet kuris asmuo, kuris ieško ramesnės atmosferos ir norėtų ar planuotų persikelti į Klaipėdą, gali drąsiai ieškoti darbo ir tikrai pavyks jį surasti“, – apibendrina specialistė.
Didžiausi privalumai – ramybė ir jūra
Būtent ramesnę atmosferą mieste ir lėtesnį gyvenimo ritmą kaip vieną didžiausių privalumų gyvenant Klaipėdoje įvardina ir mechanikos inžinierius Simonas Lygnugaris, prieš pusmetį su žmona atvykęs gyventi į Klaipėdą.
„Mūsų su žmona gyvenimo ritmui Klaipėda labai tinka. Patinka tai, kad pakankamai greitai galime visur nuvažiuoti ir kad miestas yra pakankamai gyvas, nors gal žmonės ir kitaip sako. Visgi didžiausias privalumas man yra jūra. Ypač kai itin vėjuota labai smagu nuvažiuoti ir pažiūrėti, kaip bangos daužo molą. Manau, kad kiekvienas sprendžia pagal save, bet man tai idealaus dydžio miestas“, – pasakoja Simonas.
Tam, kad Klaipėdoje gyventi gera, pritaria ir daugiau nei 10 metų tarptautinių partnerysčių ir Europos Sąjungos projektinės veiklos patirtį į Klaipėdą atsivežusi Evelina Grigaitė. Kauno miesto savivaldybėje, Valstybinėje darbo inspekcijoje bei Centrinėje projektų valdymo agentūroje įgytą patirtį Evelina pritaiko dirbdama Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje.
„Klaipėda yra inovatyvus ir gyvas miestas, pilnas besišypsančių žmonių. Būtent taip jis mane sutiko. Mieste gausu meno, koncertų, teatrų, parodų, įvairiausių renginių bei kūrybinių veiklų tiek gyventojams, tiek miesto svečiams. Jūra, kuri kas kartą vis kitokia – audringa ir švelnumu žavinga įkvepia mane kūrybai. Mano hobiai – juvelyrika ir unikalaus meno džemperių kūryba“, – patirtimi dalinasi Evelina.
Talentų paskatos nauda tiek darbuotojams, tiek darbdaviams
Abu naujakuriai talentų finansine paskata pasinaudojo pernai ir teigia, kad ji buvo naudinga žengiant pirmuosius naujo gyvenimo žingsnius.
„Paskata buvo labai naudinga, pinigus paskirstėme už būsto nuomą ir dar balandžio mėnesio nuomą galėsime padengti iš jos. Tad kas mėnesį lieka keli šimtai eurų, kuriuos galime panaudoti savo reikmėms. Be to, paskatą gavome prieš pat Kalėdas, tai buvo ir puiki dovana“, – šypsosi Simonas.
Nors Evelina sprendimą persikelti į Klaipėdą priėmė anksčiau nei sužinojo apie galimybę gauti paskatą, visgi apie tai sužinojusi net nedvejodama nusprendė ja pasinaudoti.
„Nors paskata finansinė, tačiau moralinė nauda dar didesnė – vertinamos asmens įgytos žinios ir darbinė patirtis, kurias su dideliu džiaugsmu perkėliau į Klaipėdos miestą. Jau turiu ir naujų idėjų, kurias noriu įgyvendinti uostamiestyje. Viena jų – inovatyvaus meno muziejaus mieste įkūrimas“, – paskatos naudą įvardija Evelina.
Pasak „Klaipėda ID“ atstovės, vienas iš paskatos tikslų yra padėti Klaipėdoje esančioms įmonėms lengviau pritraukti aukštos kvalifikacijos specialistų.
Patarimas – klausyti nuojautos ir nebijoti
Simonas pasakoja, kad pragyvenus Vilniuje tris metus, dirbant gerus darbus, kilo vidinis paraginimas ieškoti kito darbo, tačiau paieškos sostinėje nebuvo sėkmingos – vis kažko trūko tai vienai, tai kitai pusei.
„Kai supratome, kad Vilniuje durys tuo metu uždarytos, pradėjome galvoti apie alternatyvas. Taip atėjo mintis kraustytis į Klaipėdą. Tuo metu tai pasirodė labai drąsus žingsnis, nes Vilniuje turėjome pagrindą, bet abiem ta mintis patiko ir praėjus kelioms dienoms pajautėme, kad tai geras sprendimas ir tada jau pradėjome ieškoti galimybių įsikurti ir gyventi Klaipėdoje, – gyvenimą keičiančio sprendimo motyvais dalinasi Simonas. – Nors darbo pasirinkimas buvo mažesnis nei Vilniuje, visgi darbą Klaipėdoje pavyko rasti nesunkiai. Vietoje, kuri buvo mano pirmas pasirinkimas iš karto ir pavyko gauti darbą.“
O štai Evelina Klaipėda buvo susižavėjusi jau seniai, tad persikėlimas jai tapo natūraliu nauju gyvenimo etapu.
„Dar studijų metais visas kursas pavasario sesiją iš Vilniaus persikėlėme į Klaipėdą. Jau tada susižavėjau Klaipėdos miesto išskirtinumu ir ypač tuo metu vykusiu džiazo festivaliu, tačiau būgštavau dėl taip smarkiai besikeičiančių stipraus vėjo krypčių, kurios dabar tapo ir privalumu, kai norisi praskaidrinti mintis“, – džiaugiasi uostamiesčio gyventoja.
Galite už miesto biudžeto pinigus pradėti ieškoti mokytojų naujajai mokyklai. Bus sunkiau rasti negu rinkodaros specialistus, t.y. pardavėjus. A. Vaitkaus pirmas darbas.
Reklaminė informacija taip pat už miesto mokesčių mokėtojų pinigus?