Dvejus metus Klaipėdos teisėsaugininkai dėl galimo muitininkų žioplumo dirbo išsijuosę, siekdami įrodyti ne jų, o dviejų Latvijos gyventojų kaltę. Tačiau Klaipėdos apygardos teismui šių metų sausio 25 d. juos išteisinus kaip nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių, prokurorai nuosprendžio net neskundė ir jis jau įsiteisėjo.

Kaltųjų dėl ukrainiečio ir ruso, nuolatinių Latvijos gyventojų, tampymo pas pareigūnus bei po teismus nėra, nors ikiteisminis tyrimas buvo inicijuotas pačių galimai apsižioplinusių muitininkų iniciatyva. Tuo metu minėto tyrimo iniciatorė padarė karjerą – išvyko dirbti į Briuselį.

Vietoj pesticidų – druska

61 metų Rygoje gyvenantis Vasilijus Melničiukas bei 52 metų liepojiškis Ivanas Timochinas buvo kaltinami pagal Baudžiamojo kodekso 200 str. 2 d., t.y. tuo, kad 2021 m. sausio 6 d. „neteisėtai neišvežė per Lietuvos Respublikos sieną prekių, kurių vertė viršija 250 MGL sumą ir kurios pagal tranzito dokumentus turėjo būti išvežtos iš Lietuvos Respublikos”.

Išvertus kaltinimą į žmonių kalbą aiškėja, jog vietoj muitinei pateiktų dokumentų, kuriuose buvo nurodyta, jog iš Liepojos į Kaliningrado sritį per Lietuvos Respubliką gabenamos 8 tonos cheminių trąšų, buvo išvežta pati paprasčiausia druska, skirta keliams barstyti.

Nors krovinį fiziškai tikrino Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės kelio posto muitininkai, kurie jį švietė rentgenu, darė nuotraukas, apžiūrėjo išoriškai, o nuotraukas dar siuntė ir Muitinės kriminalinės tarnybos Rizikos valdymo centrui, nes chemikalų tranzitas per Lietuvą yra priskiriamas rizikingiems kroviniams, niekam iš muitinės pareigūnų jis įtarimų nesukėlė ir buvo praleistas išvykti į Rusiją.

V. Melničiuko gynėjas, klaipėdietis advokatas Linas Kiaurakis savo baigiamoje kalboje teisme akcentavo, jog profesionalūs muitinės pareigūnai, detaliai atlikę gabenamo krovinio fizinį patikrinimą, net jį fiziškai apžiūrėję „patvirtino, kad automobiliu „Mercedes Benz“ (…) yra gabenamas ne koks kitas, o muitinės pareigūnams tranzito deklaracijoje ir CMR nurodytas krovinys, t. y. 12 padėklų pesticidų „Azoxystrobin“ ir „Thiacloprid“.

Galutinį sprendimą išleisti kovinį priėmė Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyriaus vyriausioji tyrėja Eglė Drobitko. Teisme, atsakydama į advokato klausimus, ji nurodė, jog taip atsitiko dėl to, kad esą ji nebuvusi tinkamai informuota.

„Aš buvau neteisingai informuota, kad identifikavo visai kitą prekę, aš fiziniame tikrinime nedalyvauju, tikrina pareigūnai ir jie mato, ir apie tai neinformavo, aš paklausiau, ar krovinys yra, ar jis išvažiuoja, nes jis negali likti Europos Sąjungoje, pareigūnai mane suklaidino, nuotraukas pradėjau nagrinėti tik kitą dieną”, – teisme kalbėjo tyrėja.

Pasak L. Kiaurakio, nors ji pripažino, kad buvo suklaidinta muitinės pareigūnų, tačiau sprendimą išleisti krovinį į Rusijos Federaciją priėmė savarankiškai, netgi nesusipažinusi su pateiktomis nuotraukomis, tačiau būdama įsitikinusi prekių autentiškumu, o tokį sprendimą priėmė todėl, kad, pasak jos liudijimo, „tuo metu atsiųstų nuotraukų neperžiūrėjau ir nemačiau nuotraukoje esančios druskos krovinio etiketės“.

Atsakydama į kitą advokato klausimą, pagal ką ji vėliau padarė išvadas, kad visgi buvo gabentas kitas, o ne dokumentuose nurodytas pesticidų krovinys, E. Drobitko teigė išvadą padariusi pagal dokumentus, kai automobilis grįžo atgal.

„Padarėme [išvadą] pagal dokumentus, padarėme pagal nuotraukas, buvo imti mėginiai, kurie buvo pribarstyti automobilyje, iš nuotraukų ir dokumentų, pateiktų Rusijos muitinei“, – sakė vyr. tyrėja.

Po minėto įsiteisėjusio teismo nuosprendžio L. Kiaurakis, „Atvirai Klaipėdai” komentuodamas beprecedentę situaciją, žodžių į vatą nevyniojo.

„Kaltinamieji buvo ir suimti, ir sulaikyti, teismo procesas vyko metus laiko, tyrimas irgi vyko metus laiko, telefonai iš jų buvo atimti, jie iš Latvijos važinėjo į teismo posėdžius, tyrimo metu buvo prašoma prijungti įvairius dokumentus, jie prijungti nebuvo, o pareigūnų svarstymai ir pamąstymai, neįsitikinus, koks iš tiesų krovinys buvo išvežtas, baigėsi ikiteisminiu tyrimu”, – nuostabos neslėpė L. Kiaurakis.

Paklaustas, ar išteisintiesiems nėra galimybės iš Lietuvos valstybės prisiteisti dėl baudžiamojo persekiojimo jiems padarytos žalos, advokatas teigė, jog klientai tokio pageidavimo neišreiškė, tad prieš baigiamąsias kalbas teisme tokio prašymo pateikta nebuvo.

Prokurorai nebedirba, o muitininkė padarė karjerą

Nors įprastai prokurorai po išteisinamųjų nuosprendžių juos skundžia apeliacinei instancijai, šiuo atveju to padaryta nebuvo. Galbūt taip galėjo nutikti ir dėl to, jog nei minėtam tyrimui vadovavęs prokuroras, nei valstybinį kaltinimą teisme palaikiusi Klaipėdos apygardos prokurorė prokuratūroje jau nebedirba, tad paklausti, kodėl sprendimas nebuvo apskųstas, nebėra ko.

Juozas Sykas šių metų sausio 30 d. generalinės prokurorės įsakymu buvo atleistas iš pareigų kaip pažeminęs prokuroro vardą, nes vairavo neblaivus, o Laima Rokanskienė tarnybą baigė, nes jai suėjo 65 metai, o tokio amžiaus prokurorams dirbti nebeleidžiama.

Tuo metu muitinės pareigūnė E. Drobitko, kuri, pasak L. Kiaurakio, tikėtina, siekdama pateisinti savo neveikimą bei netinkamą tarnybos pareigų atlikimą, ir inicijavo minėtą ikiteisminį tyrimą, padarė karjerą: „Atviros Klaipėdos” šaltinių teigimu, ji išvyko darbuotis į Briuselį.

Paprašytas patvirtinti arba paneigti šį faktą, Muitinės kriminalinės tarnybos atstovas spaudai Gediminas Kulikauskas ketvirtadienį sakė „kažką lyg ir girdėjęs”. Iki darbo dienos pabaigos pažadėjęs šią informaciją patikslinti, jis to taip ir nepadarė.

Iš Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžio:

„Teismas konstatuoja, kad byloje nėra surinkta pakankamai patikimų įrodymų, kurie galėtų neginčytinai patvirtinti, jog nagrinėjamu atveju iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją buvo išgabenti ne Lietuvos muitinei pateiktuose dokumentuose nurodyti pesticidai, o kelio barstymo druska. (….) Byloje nenustatyta, kad kaltinamieji būtų tarpusavyje susitarę gabenti krovinį žinodami, kad galimai gabenamas ne tas krovinys, kuris nurodytas gabenimo dokumentuose, ir tai žinodami gabenę fiktyvų krovinį, taip pat nenustatyta, kad kaltinamieji būtų susiję su krovinio atgabenimu į bendrovės (duomenys neskelbtini) sandėlį ir jo pakrovimu išgabenimui į Rusijos Federaciją, krovinio dokumentų forminimu ar apskritai žinoję, koks tiksliai krovinys yra gabenamas (…) Nepaneigtas kaltinamųjų aiškinimas, jog Rusijos muitinės reikalaujamus pateikti dokumentus I. T. pateikė krovinio deklarantas, kaip galima spręsti iš liudytojos I. M. parodymų, veikęs bendrovės (duomenys neskelbtini) interesais, o šis juos tik elektroniniu būdu, nesusipažinęs su dokumentų turiniu, persiuntė V. M., kuris dokumentus Rusijos muitininkų nurodymu atitinkamai elektroniniu būdu persiuntė jiems. Pažymėtina, kad gynyba ikiteisminio tyrimo metu nurodė šio deklaranto kontaktinius duomenis prokurorei ir prašė jį apklausti išsiaiškinant įvykio aplinkybes, tačiau prokuratūra atsisakė šias aplinkybes tirti. Remiantis išdėstytu, V. M. ir I. T. dėl jiems inkriminuotų kaltinimų pagal BK 200 str. 2 d. išteisinami nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių”.