Šiltą ir saulėtą sekmadienį klaipėdiečiai kartu su visa Lietuva bei katalikiškuoju pasauliu paminėjo šv. Velykas – seniausią ir svarbiausią krikščionių šventę.
Ta proga į uostamiesčio maldos namus jau nuo ankstyvo ryto, pakviesti varpų garsų, rinkosi miestiečiai, o bažnyčiose skambėjo šventinės giesmės.
„Šią dieną laimingą Viešpats padarė, džiūgaukim, kelkim linksmybes”, – susirinkusiuosius į 10 val. šv. Mišias šv. Juozo Darbininko bažnyčioje pasitiko šios parapijos jaunimo džiaugsmingai giedamos giesmės.
„Gyvas Jis, Kristus prisikėlė”, – džiugiąją naujieną paskelbė šv. Mišias aukojęs kunigas, linkėjęs klaipėdiečiams gražių šv. Velykų ir Dievo palaimos.
Šv. Mišios Klaipėdos bažnyčiose dar buvo aukojamos ir 12 bei 18 val. Taip pat į bažnyčias klaipėdiečiai bus kviečiami ir antrąją Velykų dieną, pirmadienį.
Palmiros Mart nuotr.
Velykų reikšmė ir žodžio kilmė
Velykos švenčiamos paminėti Kristaus prisikėlimą iš numirusiųjų po nukryžiavimo, kuris laikomas viso krikščioniškojo mokymo pagrindu. Naujajame Testamente rašoma, kad tai įvykę trečią dieną po Kristaus mirties.
Tą dieną žmonės vieni kitus sveikina tradiciniu „Kirstus prisikėlė, tikrai (iš tikrųjų) prisikėlė”.
Šventėje krikščioniškieji elementai susipina su senosiomis pagoniškomis tradicijomis, su augmenijos prisikėlimo apeigomis, kuriose buvo garbinama lietuvių deivė Žemyna.
Velykų data nustatoma pagal Mėnulio-Saulės kalendorių ir Vakarų bažnyčiose Velykos visada švenčiamos pirmąjį sekmadienį po pirmos pavasario pilnaties (po pavasario lygiadienio).
Daugelyje Europos kalbų Velykos vadinamos žodžiais, kurių etimologinė kilmė siejama su aramėjų pas-cha, iš kurio kilęs hebrajų k. žodis pessach, reiškiantis izraelitų išėjimo iš Egipto minėjimo šventę pagal Senąjį Testamentą: albanų pashkët, gr. Pascha, (Πάσχα), italų pasqua, isp.pascua, prancūzų pâques, rusų пасха, rumunų paşti, švedų påsk, olandų pasen, suomių pääsiäinen.
Lietuvių kalbos žodžio Velykos etimologija sietina su daugelyje slavų kalbų, išskyrus rusų, šiai šventei įvardyti vartojamu žodžių junginiu, kurio reikšmė yra didžioji diena/naktis: Великдень (ukrainiečių), Великден (bulgarų), Вялікдзень (baltarusių), Wielkanoc (lenkų), Velikonoce (čekų), Velikanoč (slovėnų). Latvių kalboje slaviškas skolinys „didžiosios dienos“ tapo Lieldienas.
Kristus, Kristaus prisikėlimas atnešė pasauliui tikėjimą, viltį, bažnyčias, kunigus, bet neatnešė taikos ir ramybės.
Jau daugiau nei 2000 metų žmonės prašo taikos, ramybės, susitaikymo, tolerancijos, pagarbos vieni kitiems, bet Kristus nenori, o gal dar ne laikas jam tuos prašymus išgirsti.
Belieka melstis, prašyti ir laukti kada būsime išgirsti.