Klaipėdos apygardos prokuroras nusprendė nebeteikti skundo Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT) dėl Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžio garsiai nuskambėjusioje nepilnametės išprievartavimo ir sužalojimo byloje.

Nusikaltimas buvo įvykdytas dar 2019 metų gegužę, kai kaimo turizmo sodyboje Tauragės rajone jaunimui švenčiant mokslo metų pabaigą.

Klaipėdos apygardos teismas kovo viduryje pirmosios instancijos teismo nuosprendį už minėtas nusikalstamas veikas vaikinui skyrė 5 metų laisvės atėmimo bausmę, bet jos vykdymą atidėjo 3 metams bei paskyrė auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 mėnesių, per šį laikotarpį įpareigojęs nuteistąjį mokytis arba dirbti ir uždraudė be atitinkamų institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą, taip pat įpareigojo nevartoti alkoholinių gėrimų. Teismas patvirtino nukentėjusiųjų ir nuteistojo susitarimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Tauragės apylinkės teismas jaunuoliui buvo skyręs 3 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymas atidėtas 3 metams.

Klaipėdos apygardos teismas rezonansinę bylą pakartotinai nagrinėjo po to, kai LAT 2021 m. gegužės nutartimi konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, nesant teisinio pagrindo, nutarė atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą. Toks pirmosios instancijos teismo sprendimas turėjo įtakos nuteistojo bausmės skyrimui. Šio bei kitų baudžiamojo proceso įstatymo taikymo klaidų neištaisė ir apeliacinės instancijos teismas. Remdamasis tuo, LAT panaikino apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perdavė bylą apeliacine tvarka nagrinėti iš naujo.

„Sprendimą neteikti kasacinio skundo dėl baudžiamojo įstatymo taikymo valstybinį kaltinimą apeliacinės instancijos teisme palaikęs Klaipėdos apygardos prokuroras Aurelijus Stanislovaitis priėmė įvertinęs pasikeitusias aplinkybes: užsitęsusį procesą (nuo nusikaltimų padarymo praėjo beveik 4 metai) ir tai, kad per šį laikotarpį nuteistas naujų nusikalstamų veikų nepadarė, jam paskirta didesnė galutinė laisvės atėmimo bausmė, nukentėjusieji ir nuteistasis susitarė dėl padarytos žalos atlyginimo. Priimdamas sprendimą prokuroras atsižvelgė į teismo patvirtintą nuteistojo susitarimą su nukentėjusiaisiais bei nukentėjusiosios ir jos atstovo poziciją, kad nuteistasis dėl kaltinimų prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, nereikalaujama paskirtos laisvės atėmimo bausmės realaus atlikimo pataisos įstaigoje. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą konstatuotina, jog teisinių argumentų reikalauti panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą neliko. Be to, šioje situacijoje atkreipiamas dėmesys ir į itin svarbius nukentėjusiosios interesus ir norą, kad ilgai trunkantis ir varginantis procesas baigtųsi kiek įmanoma greičiau. Prokuroro vertinimu, tokiu sprendimu yra įgyvendinti reikšmingi atkuriamojo teisingumo aspektai. Pažymėtina, kad trejus metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo bus laikoma, jog nuteistasis yra neatlikęs 5 metų laisvės atėmimo bausmės. Jeigu bausmės vykdymo atidėjimo (probacijos) laikotarpiu nuteistas be pateisinamų priežasčių nevykdys probacijos sąlygų arba ir po papildomų probacijos sąlygų paskyrimo jų nevykdo ar padaro administracinį nusižengimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę. Paskirta bausmė būtų atliekama ir tuo atveju, jei nuteistas bausmės vykdymo atidėjimo metu padarytų naujų nusikalstamų veikų”, – rašoma prokuratūros pranešime spaudai.