Kovo mėnesį, apie kurį šįkart pateikiu tradicinę „Atviros Klaipėdos” ataskaitą, baigėsi visos rinkiminės aistros. Tačiau politiniais purslais ir aktyviai toliau drabstomasi internetinėje erdvėje.

Natūralu, nes kai kurie rinkėjai niekaip nesugeba susitaikyti su tuo, kad jų favoritas atsidūrė užribyje, o kiti mano, kad laimėtojo laurus užsidėjęs jo balsą gavęs politikas yra praktiškai šventasis, nenusipelnantis nė mažiausio aštresnio žodžio. Tuo metu patys politikai yra atskira kategorija – mano asmeninė patirtis rodo, kad dauguma jų bet kokią kritiką priima kaip konkurentų inicijuotą (nupirktą) susidorojimą, pamiršdami, jog liaudies išmintis byloja apie tai, kad kuo pats kvepi, tuo kitą tepi.

Tad visiškai natūraliu reiškiniu laikau ir tai, kad nuo pat „Atviros Klaipėdos” susikūrimo anoniminiai komentatoriai klijavo mums tai vieną, tai kitą politinę etiketę.

Iš pradžių buvome vadinami liberalų produktu, nes man „Atvirą Klaipėdą” padėjo įkurti (pasirūpino IT reikalais, kurių visiškai nesuprantu) dabartinio aplinkos ministro Simono Gentvilo bičiulis Algirdas Sabaliauskas.

Kai per 2019-ųjų rinkimų kampaniją pirmame puslapyje, virš logotipo, reklamą užsisakė tuometinio mero Vytauto Grubliausko įkurtas rinkimų komitetas, komentatoriai jau nusprendė, kad atsidūrėme ano kišenėje. Juolab kad tuo metu skelbėme ir aštrius politikoje nusprendusio nebedalyvauti tuometinio vicemero Artūro Šulco nuomonių tekstus apie Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatų sąrašą.

Kai vėliau parašėme apie galimą įtartiną sandorį dėl Senojo turgaus, buvome apskelbti konservatorių priešais.

A. Šulcui sugrįžus į žurnalistiką ir ėmus rašyti „Atvirai Klaipėdai”, patapome ašaka gerklėje liberalams, burnojo ir šaltibarščių spalvą vietoje žalumos pamėgusios Ligitos Girskienės rėmėjai, galiausiai ėmė raudoti ir vietiniai socdemai, sugebėję atrasti iki tol užkietėjusio liberalo V. Grubliausko sieloje giliai ir ilgai tūnojusią simpatiją eiliniam darbo žmogui.

Na, o bene naujausia mūsų etiketė – „konservatorių vergai”. Taip pat vėl patapome liberalų sienlaikraščiu. Kitaip tariant, esam naujosios valdančios koalicijos priešai.

Taigi, metas atskleisti kortas ir deklaruoti, kokie gi politikai iš tiesų nusipirko „Atvirą Klaipėdą”.

Kovo mėnesį gavome 1830 eurų vertės užsakymų paskleisti pačių kandidatų parengtą politinę reklamą. O iš viso per rinkiminės kampanijos laikotarpį gavome 8270 eurų tokių pajamų.

Didžiausiu užsakovu tapo komitetas „Ištikimi Klaipėdai” ir jų kandidatas į metus Arvydas Vaitkus, įsigiję reklamos už 5115 eurų. Konservatoriai ir jų kandidatas Audrius Petrošius sumokėjo 2125 eurus, tautininkai – 780 eurų, „Vardan Lietuvos” – 250 eurų. 

Kaip sekėsi kitiems mūsų kolegoms, kokių partijų bei kandidatų užsakymų jie sulaukė ir kaip tokiame kontekste atrodo „Atvirą Klaipėda”, jau apžvelgėme praėjusią savaitę.

Na ir pabaigai, kaip visada – detalus praėjusio mėnesio „Atviros Klaipėdos” pajamų ir išlaidų sąrašas.

Kovą VšĮ „Klaipėda atvirai“ gavo 8419 Eur pajamų: 1885 Eur pervedė juridiniai asmenys už paskelbtas nuorodas ir banerius, 554 Eur sudarė fizinių asmenų parama, 1830 Eur gauta už politinės reklamos paskelbimą, 4150 Eur projektui „Reliable information for the Russian-speaking Klaipeda community and the deconstruction of popular soviet myths” pervedė Vokietijos ambasada Lietuvoje.

Per praėjusį mėnesį išleidome 4339,67 Eur:

Atlyginimas žurnalistams – 1380 Eur
Bankiniai mokesčiai – 12 Eur
Mobilusis ir interneto ryšys – 61,3 Eur
Duomenų saugyklų nuoma – 30,39 Eur
Autobuso bilietai – 52 Eur
Paramos administravimo paslaugos – 4,67 Eur
Vertimo į rusų kalbą paslaugos – 482,09 Eur
Kuras – 56,36 Eur
Buhalterijos paslaugos – 80 Eur
Sodros mokesčiai – 497,43 Eur
Gyventojų pajamų mokestis – 448,88 Eur
Alga redaktoriui ir autorinis atlyginimas – 1234,55 Eur.