Kad ir kokias sudėtingas užtvaras miesto valdžia ir geležinkelininkai įrengtų, Klaipėdos dviratininkai jas įveikia be didelių pastangų. Net nenulipdami nuo dviračio. Pamanykite, užtvaros… Ne tokių matėme!
Išties, užsigrūdinę Tiltų, Herkaus Manto (nepainioti su Herkumi Kantu), Minijos, Naujosios Uosto ir kitose gatvėse, mūsų dviratininkai yra pajėgūs įveikti bet kokias kliūtis. Ką bekalbėti apie geležinkelių apvtarus.
Jiems neįveikiama yra tik viena kliūtis – neteisėtai užgrobtas Burių gatvė, ties „Klaipėdos nafta”, vedanti iš Naujamiesčio į Melnragę. Tačiau, jei susivienytų ir kritine mase spusteltų valdžią, tai pralaužtų iš šią užtvarą.
Spyglio moralas: bet kam ta kritinė masė – mūsų dviratininkams patinka mazochizmas, varinėti per kliūtis.
O kas belieka, jei važinėji Klaipėdoje dviračiu? Normalių šalių miestuose visur prie geležinkelio pervažų yra automatiniai pakeliami užtvarai be kažkokių statinių kliūčių ruožų. Pas mus pakeliamų užtvarų net automobiliams nesugeba įrengti intensyviausiai naudojamose pervažose ir Rimkuose ir Tilžės gatvėje. Bet automobilių vairuotojams pasisekė bent tiek, kad prie pervažų nepadaryti tokie analogiški zigzagai, kad reiktų sukinėtis atbuliniu, norint pravažiuoti.