Sunkiai suskaičiuojamų teisminių procesų, susijusių su verslininko Rimanto Cibausko nelegaliai pastatyta tvora, užtvėrusia valstybinį žemės sklypą Dailidžių gatvėje, virtinę papildė dar trys. 

Verslininko advokatui nepavyko pasiekti, kad būtų sustabdyta byla, kurioje antstolė ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybų inspekcija (VTPSI) prašo skirti gerokai didesnę baudą už tai, kad jo klientas nevykdo teismo sprendimo ir nenugriauna minėtosios tvoros. Tuo metu dar viename Klaipėdoje vykstančiame, jau pačio R. Cibausko inicijuotame procese, bus paskirta teisminė ekspertizė. 

Martyno Vainoriaus nuotr.

Jau aiškina, kad griauti turėtų valstybė

„Atvira Klaipėda” ne kartą rašė, kad R. Cibausko tvoros istorija prasidėjo kai jis su Klaipėdos savivaldybe 2003 m. vasarį pasirašė sutartį. Verslininkas tada įsipareigojo savo lėšomis parengti projektą ir pagal jį pakloti buitinių nuotėkų tinklų atšaką nuo Dailidžių g. iki esamų buitinių tinklų ties žemės sklypu Dailidžių g. 39; nutiesti privažiavimo kelią nuo Dailidžių g. iki žemės sklypo Dailidžių g. 37 vakarinės ribos ir įrengti automobilių apsisukimo aikštelę; demontuoti privažiavimo kelią nuo Dailidžių g. iki žemės sklypo Dailidžių g. 37 vakarinės ribos; įrengti veją pietinėje sklypo dalyje bei pakloti šaligatvį prie Dailidžių g. ties šia teritorija; pripažintą tinkamu naudoti, inventorizuotą privažiavimo kelią su aikštele ir šaligatvį perduoti į Savivaldybės balansą. Savivaldybė, verslininkui įvykdžius šias sąlygas, įsipareigojo parengti dokumentus dėl prijungiamos sklypo dalies pardavimo.

Nors tokia sutartis, galiojusi iki 2005 m. pabaigos, nenumatė jokios tvoros statybos, R. Cibauskas ją pastatė ir taip aptvėrė valstybinės žemės sklypą. Institucijos tik 2011 m. susirūpino tokia situacija ir bandė nubausti R. Cibauską bei nugriauti tvorą.

R. Cibausko ieškinį dėl sklypo įsigijimo ne aukciono tvarka atmetus visų instancijų teismams Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) 2014 m. spalį vykusio patikrinimo metu nustatė, kad už verslininko žemės sklypo pietinės ribos yra savavališkai užimta valstybinė žemė, ji užtverta 2 m aukščio mūrine tvora. Nustatyta, kad savavališkai užimtos valstybinės žemės plotas siekia apie 8,34 a. Tada NŽT raštu nurodė R. Cibauskui iki tų pačių metų lapkričio 26 d. atlaisvinti savavališkai užimtą valstybinę žemę nusikeliant tvorą ir sutvarkant valstybinę žemę taip, kad ji būtų tinkama bendram naudojimui. Tačiau verslininkas tvoros nenugriovė.

Tik 2017 m. spalį situacija pradėjus domėtis „Atvirai Klaipėdai“ institucijos vėl grįžo prie šio klausimo.

2018-2019 metais Klaipėdos apylinkės ir apygardos teismai atmetė R. Cibausko prašymus panaikinti VTPSI sprendimus, kuriais jis buvo įpareigotas nugriauti nelegalią tvorą. Tada R. Cibauskas buvo inicijavęs ir dar vieną teismo procesą, nes jam neužteko VTPSI reveranso – leidimo, kuriuo buvo pratęstas tvoros griovimo terminas iki 2018 m. spalio 26 d. Verslininkas nusprendė pasinaudoti įstatymo numatyta teise ir prašyti administracinio teismo, kad jis dar labiau pratęstų šį terminą. Tačiau to nesutiko padaryti nei pirma instancija, nei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

Įsigaliojus šiam neskundžiamam sprendimui VTPSI atliko patikrinimą ir nustatė, kad tvora tebestovi ir kreipėsi į antstolę dėl priverstinio privalomojo nurodymo vykdymo. Pastaroji 2020 m. liepos pabaigoje su atitinkamu pareiškimu kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą. Čia bylos nagrinėjimas dėl įvairiausių R. Cibausko ir jo advokato Sauliaus Tamošaičio prašymų truko metus. Bylai nukeliavus iki apygardos teismo galiausiai buvo priimtas sprendimas verslininkui skirti 5 Eur dydžio baudą už kiekvieną privalomojo nurodymo nevykdymo dieną, ją skaičiuojant nuo 2020 m. birželio 24 d. iki 2021 m. kovo 2 d., kai R. Cibauskui buvo pavykę pasiekti, jog teismas pritaikytų laikinąsias apsaugos priemones.

Minėtoji bauda verslininko griauti tvoros nepaskatino, tad antstolė Asta Rimaitė-Žičkuvienė Klaipėdos apylinkės teismui pateikė prašymą spręsti dėl iki 300 Eur dydžio periodinės baudos paskyrimo R. Cibauskui nuo 2021 m. kovo 2 d. Tačiau ir šioje byloje R. Cibauskas kartu su savo advokatu sėkmingai tempia laiką.

Vasario pradžioje turėjęs įvykti posėdis buvo atidėtas, nes R. Cibauskas pareiškė, jog tik išvakarėse gavo visus dokumentus ir neturėjo laiko tinkamai pasiruošti bylai. Reaguodama į tokį prašymą bylą nagrinėjanti teisėja Aušra Diržienė buvo nusprendusi surengti kovo pabaigoje, bet ir artėjant šiai datai teismų tvarkaraštyje pasirodė informacija, kad posėdis nevyks.

Kitas posėdis buvo surengtas beveik po mėnesio ir jau jo pradžioje S. Tamošaitis pareiškė prašymą stabdyti bylą. Anot jo, „privalomo nurodymo vykdymo metu paaiškėjo nemažai aplinkybių, kurios kelia pagrįstų abejonių, kad jis gali būti vykdomas”.

Advokatas dėstė, kad tvora esą yra valstybinio žemės sklypo sudėtinė dalis, tad valstybė turi ją ir griauti.

„Rimantas Cibauskas kreipėsi 2022 metų lapkritį į Statybų inspekciją su prašymu atlikti paaiškėjusių aplinkybių tyrimą. Inspekcija pateikė nepagrįstą atsakymą, neatsakė į prašymo esmę, todėl pateikėme skundą administraciniam teismui. Tą skundą atsisakyta priimti, vyksta procesas Vyriausiajame administraciniame teisme. Jei įpareigos atlikti tyrimą, automatiškai turi būti stabdomas vykdymas”, – savo prašymą motyvavo advokatas. 

Reaguodama į tai VTPSI atstovė Jurgita Kurtinaitienė akcentavo, kad visas aplinkybes jau yra išaiškinę ir apeliaciniai teismai. 

„Klaidingai manipuliuojama duomenimis, infrastruktūros sutartyje niekur nekalbama apie tvorą. Yra įsiteisėję teismų sprendimai ir jie nevykdomi”, – akcentavo tarnautoja. 

Visgi teisėjai dėl tokio S. Tamošaičio prašymo prireikė daryti savaitės pertrauką, kad galėtų parengti rašytinę nutartį. Ja advokato prašymas buvo atmestas, tačiau pastarasis ir vėl laimėjo nemažai laiko savo klientui – kitas šios bylos posėdis vyks jau tik birželio pradžioje. 

Padavė į teismą ir valstybę

Tuo metu Klaipėdos apygardos teisme šiuo metu vyksta paties R. Cibausko inicijuotas procesas – verslininkas reikalauja, kad būtų pripažintas negaliojančiu Klaipėdos savivaldybės administracijos ir Vyriausybės sudarytas įvažiavimo kelio perdavimo–priėmimo aktas. Atsakovai šioje byloje yra savivaldybė ir valstybė, atstovaujama Vyriausybės. 

Dešinėje – ginčo objektu tapęs įvažiavimo kelias. Martyno Vainoriaus nuotr.

Posėdžio metu Klaipėdos savivaldybės administracijos Teisės skyriaus vyresnioji patarėja Eglė Mockienė tikino, kad jeigu aktas ir būtų panaikintas, situacija nepasikeistų. Pasak jos, ankstesni teismai jau buvo nustatę, kad R. Cibauskui toks turtas nepriklauso.

„Nors ieškovas ir investavo savo lėšas į kelią, nuosavybės teisė ieškovui neatsirado dėl to“, – teigė E. Mockienė.

Pozicijos, kad ieškinys nepagrįstas laikosi ir Vyriausybę atstovaujančios Aplinkos ministerijos patarėja Lina Mikuckienė.

Šia bylą nagrinėjanti teisėja Erika Misiūnienė posėdžio metu ne kartą siūlė visoms pusėms susitarti taikiai, tačiau nei viena pusė nematė tokios galimybės. Galiausiai R. Cibausko advokatas pateikė prašymą atlikti įvažiuojamojo kelio ekspertizę.

Nors atsakovai vienbalsiai tvirtino, kad tokia ekspertizė yra nereikalinga, nes byloje esą yra pakankamai duomenų, teisėja vis dėlto tenkino tokį prašymą ir paskyrė terminą nustatyti ekspertizės rūšiai bei klausimams suformuluoti. Galutinį sprendimą dėl jos teismas priims gegužės pabaigoje.