Konkursas, skirtas išrinkti geriausią Skulptūrų parke esančios sovietų karių palaidojimo vietos pertvarkymo idėją, įžengė į finalinę fazę – savo matymą išdėstė recenzentai, ėmė darbuotis komisija. Savo pasiūlymus šiam konkursui pateikė šeši autoriai. Manoma, kad preliminari jų įgyvendinimo kaina gali svyruoti nuo 160 tūkst. iki 1,35 mln. eurų.

Nors parengiamojo konkurso etapo metu visuomenė galėjo teikti pasiūlymus užduočiai, aktyvumo nebuvo sulaukta.

Pasak recenzentu buvusio Klaipėdos universiteto istoriko dr. Vasilijaus Safronovo, iš esmės galimi keli variantai dėl teritorijos ateities: pabaigti viską išardyti iki galo, likusias dalis palikti ir užkonservuoti arba pasiūlyti naują memorialinę kokybę.

„Konkurso sąlygose buvo įrašytas reikalavimas remtis pasaulinės praktikos kuriant memorialinius objektus, jų pavyzdžiais ir analize. Tokios analizės aš neradau nė viename iš pateiktų darbų“, – sakė V. Safronovas.

Trys projektai siūlo palikti memorialines lentas tokias, kokios yra, kiti trys – siūlo naują karių pavardžių įamžinimą.   

Projekto FHV0409 autoriai siūlo esamoje memorialo vietoje sukurti visiškai naują memorialą, norima sukurti erdvę, kuri tęsiasi nuo S. Daukanto gatvės iki Skulptūrų parko, ją jungtų savotiškas tunelis. Patį tunelį įrėmintų betono siena iš abiejų pusių, ant sienų būtų užrašytos karių pavardės.

Pasak V. Safronovo, nepaisant to, kad yra sukuriama nauja kokybė, tačiau toks sprendinys jau naudotas.

„Estijoje, Taline 2018 metais atidarytas memorialas komunizmo aukoms, tai toks sprendimas yra eksploatuotas, na, bet kodėl neturėti tokio sprendimo Klaipėdoje?“ – svarstė V. Safronovas.

Kartu jis akcentavo, kad šiame projekte lieka viešoji erdvė ir nėra sprendžiamas klausimas, ką su ja daryti.

Projektą KLP0700 V. Safronovas pavadino trimis lysvėmis.

Jo autoriai siūlo naikinti buvusio memorialo likučius, įskaitant apželdinimą, bei iš esmės kurti naują akcentą, kuris pažymėtų šioje vietoje esančias karių kapines.

Jį trys horizontalios granito plokštės sudarytų laiptuotą struktūrą, plokštėse įrašytos karių pavardės. Tačiau V. Safronovas akcentuoja, kad ant plokščių esančios pavardės žiemą gali užsnigti, o šiltuoju sezonu – užsinešti želdiniais.

„Šio projekto autoriai siūlo kurti naują memorialą, tačiau maksimaliai naudojant esamo memorialo elementus, juos įvairiai perdirbant ir sukuriant naują akcentą –  Imanueliui Kantui“, – apie projektą KNT1724 dėstė V. Safronovas.

Pasak recenzento, jis nesupratęs, kodėl šioje vietoje buvo pasirinkta įamžinti I. Kantą. Kartu V. Safronovas įžvelgia vieną iš šio projektų pliusų – tai, kad norima maksimaliai išnaudoti, kas šiuo metu yra memoriale.

Projektas NAU2023 mato, kaip maksimaliai integruojanti erdvę į šiuo metu rekonstruojamo Skulptūrų parko sprendinius.

„Praktiškai visi Skulptūrų parko sprendimai yra perkeliami į šitą erdvę, skirtumo nelabai ir belieka. Išskyrus tai, kad pati tako struktūra primena karių kapines“, – sakė V. Safronovas.

Projekto AAA4321 autoriai siūlo transformuoti esamą memorialą į skverą, kuriame būtų akcentas, kad čia yra kapinės, tačiau nelieka įprasto kapinėms ženkliškumo. Pasak V. Safronovo, įdomus siūlomas sprendimas – fontanas.

„Ar tai nepažeidžia kultūros paveldo objekto savybių, kad čia yra kapinės? Tokiu atveju turėtų būti vykdomi žemės judinimo darbai, projekte apie tai nėra kalbama“, – svarstė istorikas.

Įgyvendinant projektą SSS2023 būtų užkonservuoti likę memorialo statiniai. Iš esmės siūloma palikti betonines sienas, visą aikštę bei kalvelę, pastarąją siūloma pertvarkyti į skvero tipo erdvę.

Anot recenzento, įdomu tai, kad projektas ieško sąlyčio taškų su fortifikacine sistema, kuri buvo įrengta dar Napoleono karų metu. Taip pat siūlomas naujas akcentas – aukuras.

Rekonstruojamo Skulptūrų parko projekto autorė Margarita Ramanauskienė teigė, kad sovietinių karių perlaidojimas šioje teritorijoje prasidėjo 1956 m. ir jie nėra tyrinėti iki šiol. Nėra tikslių duomenų, kas ir kuriose vietose buvo palaidota.

„Mes stengiamės kuo mažiau judinti žemes, nes realiai, kur pakasi – palaikai. Invazija į žemę turėtų būti labai minimali, nes nėra malonu archeologams ir architektams, kai palaikai yra iškasami ir nebežinoma, ką daryti su jais“, – sakė M. Ramanauskienė.

V. Safronovas susirinkusiems paminėjo įdomų faktą, kad projektai nenumato rašyti karių pavardžių lotyniškomis raidėmis. Kol kas siūloma palikti karių pavardes, kaip buvo įrašyta į karinius dokumentus – originalo kalba, kirilica. Dabar esančiame memoriale karių pavardės įrašytos lietuvių ir rusų kalbomis. 

Su visa V. Safronovo parengta recenzija galima susipažinti čia.

Konkurso koordinatorius Vaidotas Dapkevičius „Atvirai Klaipėda“ teigė, kad nugalėtojai turėtų paaiškėti pirmadienį.

„Šiandien bus išrinkta darbų eilė, o pirmadienį bus tikrinama kvalifikacija, plėšiami vokai, kas yra autoriai, ir pirmadienį vakare bus paskelbti nugalėtojai“, – teigė V. Dapkevičius.

Konkurso komisiją sudaro Klaipėdos miesto savivaldybės vyriausiasis architektas Marius Mockus, Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška, skulptorius Algirdas Bosas, architektai Laimonas Bogušas ir Tadas Balčiūnas, istorikas Zigmas Vitkus.

Tačiau pirmadienį paaiškėjo, kad nors komisija ir tarė savo žodį, konkurso nugalėtojas bus viešinimas tik dar maždaug po savaitės – tiek gali užtikrinti dalyvių atitikties konkurso sąlygoms vertinimas.