Lietuvos gamintojai fiksuoja labai reikšmingą užsakymų eksporto rinkose kritimą, kurio mastai primena pasaulio finansų krizės laikus, sako ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Jo teigimu, panašu, kad iššūkiai, kurie kamavo Lietuvos pramonę pirmąjį ketvirtį, tęsis ir antrąjį ketvirtį.

„Europos Komisijos apklausos rodo, kad šių metų balandį Lietuvos pramonės įmonių nuomonė apie pagamintos produkcijos atsargas pakilo iki tokio lygio, kuris paskutinį kartą buvo fiksuojamas 2009 m. sausio mėnesį – kada Lietuvos pramonė kentėjo nuo pasaulio finansų krizės padarinių. Šis indikatorius rodo, kad Lietuvos pramonei vis sunkiau sekasi realizuoti pagamintą produkciją, kuri vis labiau užpildo sandėlius. Tai, kad pagamintos produkcijos atsargų rodiklis pakilo iki 2009 m. sausio lygio, rodo, kad Lietuvos gamintojai fiksuoja labai reikšmingą užsakymų eksporto rinkose kritimą, kurio mastai primena pasaulio finansų krizės laikus“, – pirmadienį feisbuke parašė A. Izgorodinas.

Ekonomistas pridūrė, kad augančios pagamintos produkcijos atsargos sandėliuose siunčia prastą signalą apie Lietuvos pramonės gamybos perspektyvas: užpildyti nerealizuotos produkcijos sandėliai skatins Lietuvos gamintojus mažinti gamybos apimtis ir fokusuotis į jau pagamintų gaminių realizaciją, o ne į naujų gaminių gamybą. Pasak jo, tai rodo ir Lietuvos pramonės įmonių gamybos prognozės. Balandį jos buvo prasčiausios nuo 2023 m. pradžios.

„Pagrindinė Lietuvos pramonės lūkesčių ir faktinių gamybos apimčių nuosmukio priežastis yra spartus ne pirmo būtinumo prekių vartojimo kritimas Europos Sąjungos rinkose. Pavyzdžiui, Vokietijoje kovą mažmeninės prekybos ne maisto prekėmis apimtys sumažėjo 7,3 proc., Švedijoje 14,2 proc., Suomijoje 6,5 proc. ir t. t .Europoje de facto jau dabar turime ženklią vartojimo recesiją, kuri artimiausiu metu tik stiprės, kadangi Europos centrinis bankas dar kelis kartus padidins bazines palūkanas, o tai dar labiau spaus vartojimo apsukas žemyn euro zonos valstybėse. Aukšta palūkanų našta ribos vartojimą ir ne euro zonos ES rinkose, pavyzdžiui, Švedijoje, kur vartojimo tendencijos yra itin negatyvios. Manau, kad Lietuvos eksportuotojai turi ruoštis ne techniniam, bet ženkliam užsakymų apimčių mažėjimui antrąjį šių metų ketvirtį“, – dėstė A. Izgorodinas.

Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama