Nuo 2006-ųjų užkardu ir metaliniais vartais dalį Skautų gatvės užvėrusios Girulių gyvenamųjų namų bendrijos „Gintaro krantas” advokatas viliasi, kad naujoji Klaipėdos valdžia pritars jo klientų siūlymams ir šioje istorijoje galiausiai bus padėtas taškas.

Žinia, šiai bendrijai anksčiau vadovavo naujojo mero Arvydo Vaitkaus komiteto „Ištikimi Klaipėdai” narys, į miesto Tarybą vėl išrinktas verslininkas Arūnas Tuma. Registrų centro duomenimis, jis dabar yra šios bendrijos valdybos narys. Tačiau pats A. Vaitkus tikina, kad visada vadovausis visuomeniniu, o ne privačiu interesu, nors kartu ir užsimena manantis, jog yra „specifinis politinis požiūris į šį kvartalą”.

Į šią Skautų gatvės dalį automobiliais gali patekti tik prestižiniu laikomo kvartalo gyventojai. Martyno Vainoriaus nuotr.

Neatveria 17 metų

Istorikas Vasilijus Safronovas knygoje „Klaipėdos miesto istorija” rašo, kad XIX a. būsimuosiuose Giruliuose pradėjus plėtoti rekreacinę zoną buvo suformuota kurorto promenada (Badepromenade), jūros link vedusi nuo girininkijos ūkio per kurhauzą. Jos trasos likutis – šiandieninė Skautų gatvė.

Sovietmečiu šioje vietoje buvo įkurta prekybos uostui priklausiusi pionierių stovykla, kuri buvo privatizuota kartu su ja valdžiusia Klaipėdos jūrų krovinių kompanija („Klasco”) ir galiausiai virto gyvenamuoju kvartalu.

Pirmą sykį klausimą, ar teisėtai užtverta dalis Skautų gatvės, einančios per kvartalą, dar 2006-ųjų kovą iškėlė tuometinė dienraščio „Vakarų ekspresas“ žurnalistė Natalija Mogučaja-Vaineikienė.

Klaipėdos savivaldybės administracijai galiausiai nusprendus įregistruoti šią gatvę kaip miesto turtą, to padaryti nepavyko, nes dalis gatvės pateko į bendrijai „Gintaro krantas“ išnuomotą sklypą, o servituto čia neliko dar 2003 metais, kai tuometinė apskrities viršininkė Virginija Lukošienė, vėliau pati įsikūrusi šiame kvartale, pasirašė susitarimą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo su sklypo nuomininke „Klasco“. 2004 m. gruodį apskritis nutraukė sutartį, pasirašytą su „Klasco“, ir sudarė sutartį su „Gintaro krantu“, kuris prieš tai buvo šio sklypo subnuomininkas.

Galiausiai savivaldybė kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą (NŽT), kad ši pašalintų kliūtį miestui tapti gatvės savininku. Pastaroji atliko patikrinimą ir konstatavo, kad sklypo dalis (gatvė, keliai prie namų bei plotas, kuriame bendrija esą ketina statyti bendruomenės namus) naudojama ne pagal paskirtį ir nusprendė nutraukti jo nuomos sutartį. Toks sprendimas sukėlė bendrijos „Gintaro krantas“ narių nepasitenkinimą ir jie pateikė ieškinį.

Šioje byloje bendrija kaip įrodymą pateikė 1998 m. lapkritį darytą nuotrauką, liudijančią, jog ir iki kvartalo statybų pradžios čia buvo uždara teritorija, per kurią nevyko tranzitinis eismas.

Pirmos instancijos teismas buvo konstatavęs, kad NŽT sprendimas yra teisėtas, o Klaipėdos apygardos teismas priėmė bendrijai palankų sprendimą. Tačiau NŽT buvo pateikusi kasacinį skundą, kurį priėmė nagrinėti Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

Pastarojo kolegija konstatavo, kad nors ir reikia atsižvelgti ir į tokioje žemėje esančių statinių savininkų nuosavybės teisę, negali būti sudarytos prielaidos, jog būtų nesilaikoma efektyvumo principo, kuris reiškia, kad turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei ir turi būti veikiama visuomenės interesais. Teisėjų kolegija taip pat priėjo prie išvados, kad bendrija, užtverdama per savo nuomojamą teritoriją einančią gatvės dalį, sudarė galimybę tik savo nariams naudotis šia gatve, paneigdama kitų visuomenės narių teisę naudotis šia gatve susisiekimo tikslais. Konstatuota, kad šiais veiksmais bendrija pažeidė teisės aktuose įtvirtintą reikalavimą naudotis ne aukciono būdu išnuomotu valstybinės žemės sklypu užtikrinant teisingą visuomenės interesų ir nuomininko teisių pusiausvyrą ir taip sudarė pagrindą nutraukti valstybinės žemės nuomos sutarties dalį dėl sklypo dalies.

LAT bylą grąžino apygardos teismui, kuris nurodė ją nagrinėti pirmai instancijai.  Tačiau čia šios bylos nagrinėjimas 2021 m. spalį buvo sustabdytas tol, kol buvo nagrinėjama kvartale gyvenančio Klaipėdos universiteto infrastruktūros prorektoriaus Benedikto Petrausko ir jo kaimynės Irinos Baltrunenės inicijuota byla.

Mano, kad nauja valdžia gali elgtis kitaip

„Atvira Klaipėda” jau rašė, kad kovo pradžioje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) konstatavo, jog B. Petrausko ir I. Baltrunenės skundas yra pagrįstas. Jie tvirtino, kad NŽT neteisėtai išėmė iš viso sklypo tą dalį, kuri būtų skirta Skautų gatvei.

Sutikimą-prašymą tokiam veiksmui buvo davusi pati bendrija, kuriai tuo metu vadovavo A. Tuma, tačiau B. Petrauskas ir I. Baltrunienė akcentavo, kad prie atitinkamo prašymo nebuvo pridėtas įgaliojimas, patvirtinantis A. Tumos teisę teikti prašymus žemės sklypo bendrasavininkių vardu, todėl esą reikia laikyti, kad toks prašymas buvo pateiktas neįgalioto asmens.

LVAT nusprendė, kad pagal esamą teisinį reguliavimą matininkai turėjo gauti rašytinį B. Petrausko ir I. Baltrunienės sutikimą dėl atliktų šio plano pakeitimų, tad NŽT veiksmai buvo pripažinti neteisėtais.

Šią savaitę Klaipėdos apylinkės teismas pagaliau vėl surengė posėdį atnaujintame procese dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo, tačiau jis truko neilgai.

„Gintaro kranto“ advokatas Jovitas Elzbergas išdėstė, jog esą atsiradus naujai miesto valdžiai galbūt jau galima taikiai išspręsti šį ginčą.

„Turinio atsakovas šioje byloje yra savivaldybė, o NŽT tik formalus”, – teigė jis.

Tačiau byloje Klaipėdos savivaldybės administracijai atstovaujanti Teisės skyriaus vyresnioji patarėja Eglė Mockienė teigė, jog po naujos valdžios susiformavimo jokių svarstymų dėl šio klausimo dar nebuvo.

Tuo metu J. Elzbergas tikino, kad bendrijos nariai esą jau bando derinti susitikimą savivaldybėje, tik jis tiksliai nežinantis, ar su meru, ar su administracijos direktoriumi.

„Gatvės poreikis turi būti nustatytas analize. Gatvės poreikis gali būti patenkintas leidžiant ja naudotis pėstiesiems ir dviratininkams”, – dėstė advokatas.

Anot jo, šia gatve nėra kur tranzitu važiuoti, šalia esanti Poilsio namų ir kitų negamybinių pastatų savininkų bendrija „Bangos aidas” esą irgi nenori, kad atsirastų toks eismas. Beje, apie pastarosios bendrijos, kurioje namą turi ir kitas A. Vaitkaus komandos narys Vidmantas Dambrauskas, žemės reikalus šių metų vasarį reportažą buvo parengęs Tiriamosios žurnalistikos centras Siena.lt.

J. Elzbergo įsitikinimu, šioje vietoje užtektų įtvirtinti servitutą, kuris užtikrintų atvirą taką pėstiems ir dviratininkams. Forma kaip tai užtikrinti – ar tai būtų neuždaromi vartai, ar gatvės susiaurinimas – esą tik techninis klausimas.

„Toks buvo toks siūlymas pateiktas ankstesnei miesto valdžiai, bet jis buvo atmestas”, – teigė J. Elzbergas.

Bylą nagrinėjanti teisėja Viktorija Čiapaitė, įsiklausiusi į tokius argumentus, nusprendė padaryti pertrauką, kad bylos šalys galėtų pabandyti surasti taikų sprendimą.

Kitas posėdis numatytas birželio pradžioje.

Vadovausis visuomenės interesu?

A. Vaitkus „Atvirai Klaipėdai” sakė, kad iki šiol iki jo dar neatėjo informacija, kad šio kvartalo gyventojai pageidauja susitikimo ir nori tartis dėl Skautų gatvės likimo.

„Kad galėčiau komentuoti, pirmiausia reikia įsigilinti į reikalo esmę”, – sakė meras, paklaustas, kokia būtų jo pozicija šiuo klausimu.

Pasiteiravus, ar jis galės priimti objektyvų sprendimą, kai bendrijos valdybos nariu yra jo bendražygis A. Tuma, meras tuo neabejojo.

Arūnas Tuma ir Arvydas Vaitkus lemiamą rinkimų vakarą. Martyno Vainoriaus nuotr.

„Manęs labai dažnai klausia, ar galėsiu spręsti vienus ar kitus klausimus, nes dirbau uoste. Esu žmonių išrinktas meru spręsti visus aktualius klausimus. Ir laikausi pozicijos, kad joks privatus interesas negali būti aukščiau už visuomeninį. O teisės viršenybė turi būti, galiojantys sprendimai turi būti vykdomi”, – tikino A. Vaitkus.

Kartu jis pabrėžė, jog kiek jam kartų yra tekę būti minėtoje vietoje, jis visada matė, jog Skautų gatve pėstute ar dviračiu galima praeiti.

Bendrija kartas nuo karto dienomis vis palaiko atitvarą pakeltą. Martyno Vainoriaus nuotr.

Net ir pravažiavus pakeltą atitvarą atsiremsi į metalinius vartus, kurių spyna jau net parudijusi. Martyno Vainoriaus nuotr.

Užrašas ant ūkvedžio būdelės skelbia, kad naktį ar anksti rytą per kvartalą iki jūros nenueis net pėsčiasis. Martyno Vainoriaus nuotr.

Anot mero, egzistuoja „specifinis politinis požiūris į šį rajoną”, nes mieste netrūkta ir kitų vietų, kur yra užkardais užtverti pravažiavimai.