Klaipėdos baseino brokas: stebuklai ir vyšnaitė ant torto

Miestas, Svarbu

Klaipėdos apygardos teisme toliau nagrinėjant civilinę bylą, kurioje uostamiesčio savivaldybė už defektų šalinimą bando prisiteisti daugiau nei milijoną eurų iš naująjį baseiną stačiusio rangovo, vienas iš šį statinį projektavusių architektų pažėrė gana įdomių teiginių.  

Daugiau nei ketverius metus nagrinėjamoje byloje buvo paskirta ir bauda vienos iš bendrovių vadovui už tai, kad šis laiku nepateikė nurodytų dokumentų.  

Martyno Vainoriaus nuotr.
300 eurų bauda 

„Atvira Klaipėda” jau rašė, kad kovą vykusio posėdžio metu buvo patenkintas Klaipėdos baseino advokato Gedimino Juknevičiaus prašymas į bylą trečiuoju asmeniu įtraukti dar vieną įmonę – „Axis power”, kuri kaip subrangovas buvo atsakinga už pastato šildymo ir ventiliavimo sistemas.  

Ji pati tokiems darbams samdėsi kitą įmonę – Apšildymo ir ventiliacijos automatizavimo centrą. 

Visgi „Axis power” į šią bylą pažiūrėjo gana abejingai ir per numatytą 14 dienų terminą teismui nepateikė pareikalautų atliktų darbų aktų, pasirašytų su Apšildymo ir ventiliacijos automatizavimo centru.  

Už tai bylą nagrinėjantis teisėjas Marius Dobrovolskis šios bendrovės direktoriui Giedriui Barciui skyrė maksimalią galimą 300 eurų dydžio baudą.  

Įdiegė geresnę sistemą? 

Žinia, vienas iš brokų, kurį byloje bando įrodyti Klaipėdos savivaldybė ir Klaipėdos baseinas – kad pastate neveikia „Bosch Climotion” klimato kontrolės sistema, nurodyta techniniame projekte. 

Apšildymo ir ventiliacijos automatizavimo centro vadovas Juozas Akelaitis paskutinio teismo posėdžio metu aiškino, kad šią sistemą dirbant matė prisijungęs nuotoliniu būdu savo biure.  

„Kada buvo atjungta neabeatsimenu, laiko prabėgo daug, mes neužsirašinėjome. Neturiu tokių dokumentų, man tik žmonės pranešė, kad ten nebegali būti įjungta. Manau, kad ta informacija savivaldybei nenuėjo. Man atrodo, kad „Axis” (generalinis rangovas – M. V.) apie tai buvo informuota greičiausiai tik žodiškai, vietoje”, – kalbėjo J. Akelaitis.  

Visgi, anot jo, baseine įrengta „Menerga” klimato kontrolės sistema „puikiausiai veikia ir be „Climotion”, esą reikia tik, kad „Menerga” duotų prieigą, „reikia tik slaptažodį įvesti”.  

Anot J. Akelaičio „Climotion” jokių apčiuopiamų parametrų neduoda” ir nėra galimybės įvertinti kuri sistema yra geresnė ar blogesnė.  

„Matyt, buvo labai gera reklaminė kampanija, įrodinėjo, kad čia daikto super didelis gerumas ir diekit visi. Niekas ten nėra išmatuojama”, – kalbėjo įmonės vadovas.  

Kad baseine įdiegta „Menerga” klimato kontrolės sistema yra „tinkama ir gera” įrodinėjo ir vienas iš pastato projektuotojų – bendrovės „Cloud architektai” vadovas, architektas Antanas Dagelis

„Kolegos olandai („Cloud architektai” baseiną projektavo kartu su Nyderlandų bendrove „Slangen+Koenis International B. V” – M. V.) nebeprojektuoja „Climotion” baseinuose, nes tokio poveikio kokį deklaruoja gamintojas nepasiekia. Jei tribūnų zonoje 1-2 laipsniai plius nuo tos temperatūros, kuri yra prie baseino, tai galima ir be „Climotion” gyventi. Alternatyvą tikrai galima surasti, technologijos į priekį yra pažengusios. Gal tiesiog susitarti dėl kompensacijos, kad ji nėra įdiegta, jei sumokėjo pinigus už daiktą, kuris išjungtas, bet viskas patalpose gerai. Vienintelis skirtumas – ne taip tolygiai pasiskirstys oras. Tai nėra esminis pagerinimas. Tai lyg vyšnaitė ant torto, bet ar tortas nevalgomas, jei tos vyšnaitės nėra? „Menerga” yra efektyvesnė nei numatyta projekte sistema. Ji geresnių techninių parametrų, pastatas aukštesnės klasės sertifikuotas nei numatyta projektinėje dokumentacijoje”, – dėstė A. Dagelis.  

Anot jo, kadangi jau praėjo penkeri metai po pastato eksploatacijos pradžios būtų galima keisti techninį projektą ir jau esą nebegrėtų sankcijos dėl europinio finansavimo.  

„Reikėtų pasitarti, ką pritaikyti prie „Menergos”. Dėl jos nekyla abejonių, kad tinkama ir yra gera”, – kalbėjo architektas.  

Tačiau tokie jo siūlymai kėlė abejonių savivaldybės advokatui Gintarui Aleknavičiui, kuris priminė tebevykstantį miesto valdžios bylinėjimąsi su Centrine projektų valdymo agentūra, kuri skyrė 3,94 mln. eurų sankciją už tai, kad rangovui buvo leistą naudoti kitokį, esą geresnį siurblį.    

Kad šachta prakiuro – stebuklas? 

Bene didžiausias iš baseino defektų – 538 tūkst. eurų įvertinta prakiurusi ir jau nuo 2020-ųjų liepos nebenaudojama nardymo šachta.  

Pasak A. Dagelio, rangovas turėjo teisė įrengiant šią šachtą naudoti savo montavimo technologiją ir dėl to nereikėjo keisti techninio projekto.  

„Geometrijos prasme tai svarbiau, o ne korozijos. Kiek klausiau eksperto nuomonės, lyg ir geresnį elektrolitą galėjo pasirinkti. Mūsų techniniame projekte buvo olandiškas plienas. Ar gali tokį patį pagaminti Lietuvos gamintojas? Gali, pagamino, tiko. Plienas pagamintas tapatus, toks, kokį su savivaldybe apžiūrėjome NATO bazėje esančioje nardymo šachtoje. Ji ten 20 metų nekoroduoja. <…> Kodėl Klaipėdoje korduoja ir tas stebuklas įvyko man sunku pasakyti. <…> Greičiausia, kad reikėtų pervirinti viską, bet čia nėra koks kosminis darbas. Tačiau kaip tai padaryti, kad kuo mažesnį poveikis būtų pastatui ir jo konstrukcijoms, man sunku pasakyti. Tačiau fiziškai įmanoma padaryti”, – kalbėjo architektas.  

Jis taip pat siūlė šachtą iškloti PVC danga. Pasak architekto, Lazdynų baseinas yra plieninis ir padengtas būtent PVC danga.  

„Būtų pigiau nei iš naujo pervirinti. Kvadratas keliasdešimt eurų, plius darbai. Tik vandens persipylimo alkūnių problemos neišsprendžia, gal irgi reikėtų jas į PVC keisti”, – aiškino A. Dagelis.  

Tačiau toks jo siūlymas dėl PVC dangos irgi kėlė abejones G. Aleknavičiui, manančiam, jog taip pakeistus techninės savybes savivaldybė galėtų sulaukti dar vienos CVPA sankcijos.   

PVC dangos variantą atmetė ir baseino advokatas G. Juknevičius – esą ji netinka narams, nes nardant su specialia įranga ji gali būti pažeista.  

„2-4 milimetrų storio dangą kažin, ar pažeistų, o jei ir pažeistų, galima užlydyti ir sandarumas grįžo. Nardoma ir ten , kur yra PVC danga, bet jei kažkas pasako, kad nori tik metalo..” – replikavo architektas.  

Taikos nebus? 

Po visų tokių diskusiją bylą nagrinėjantis teisėjas M. Dobrovolskis retoriškai šalių pasiteiravo – negi jiems tiek laiko bylinėtis yra pigiau nei surasti defektų šalinimo būdus. 

„Gal per anksti grįžot iš mediacijos?” – klausė jis.  

Žinia, šioje byloje mediacija truko net devynis mėnesius ir baigėsi nesėkme šalims nusprendus toliau bylinėtis.  

„Mes apie tai nebeturėtumėte kalbėti. Priežastys dėl nesėkmingos mediacijos yra tokios pačios, dėl kurių taika negalima. Po to, kaip pasibaigė mediacija, negalima nei nauja mediacija, nei derybos”, – kategoriškas buvo G. Aleknavičius.  

Kitas bylos posėdis turėtų vykti pirmąją birželio savaitę.  

ISTORIJA  

16,57 mln. eurų atsiėjęs naujasis baseinas buvo atidarytas 2018-ųjų birželį nepašalinus daugybės defektų, užfiksuotų atitinkamame akte. Vėliau jų atsirado dar daugiau ir galiausiai Klaipėdos savivaldybė 2019-ųjų pavasarį kreipėsi į teismą, kad šis įpareigotų rangovus – „Axis Industries“ ir jau bankrutavusią bei išregistruotą UAB „Deglas“ – atlikti atitinkamus darbus.   

2020 m. kovą vykusio pirmojo parengiamojo posėdžio metu „Axis Industries“ advokatė Lina Šimė pateikė priešieškinį savivaldybei dėl esą neteisėtai gautos per 100 tūkst. eurų dydžio bankinės garantijos grąžinimo, o savivaldybei byloje atstovaujantis advokatas Gintaras Aleknavičius paprašė skirti baseino ekspertizę. Galiausiai buvo atliktos net dvi ekspertizės ir savivaldybė pakeitė ieškinio reikalavimą – prašė priteisti 1,15 mln. eurų defektams šalinti ir 8 proc. metinių palūkanų.   

Byla iš esmės buvo pradėta nagrinėti tik pernai sausį. Po to, kai posėdžiuose pasisakė šalys, buvo apklausti ekspertai bei liudytojai, teismo nutartimi byla buvo perduota mediacijai – to paprašė ir savivaldybė, ir rangovas. Abi šalys pasiūlė vienodą kandidatūrą – mediatorę teisėją Danutę Žvinklytę, kuri sutiko imtis šio šalių sutaikymo proceso. Tačiau jos misija, trukusi beveik devynis mėnesius, baigėsi nesėkme, nes šalys pasitraukė iš mediacijos.   

Savivaldybė šiemet pakoregavo ieškinį, nes teismo ekspertas nurodė, jog keletas dalykų yra nelaikytini defektais, o dalis defektų šalinimo kaštų dubliuojasi. Dėl to prašoma priteisti suma sumažėjo apie 10 000 eurų. 

5 Comments

  1. Savivaldybė turi gražinti parama

    Nes galimai Neniškis davė saviems statyti baseiną. O dabar….Ir dar per Neniški, Dobranski turi gražinti ES parama apie 4 mln?

    Reply
    • Kliedesys

      Gal nesvaigstam, ką? Baseinas pradėtas ir baigtas, priimtas prie Budino

    • Tam savivaldybė..

      Kiek gali rašinėti nesąmones!

    • Prie Neniškio

      Baseinas priimtas su broku.
      Ar prie Budino? Kas pasirašė tas ir privalo gražinti

Submit a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. IP adresas bus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti * ženklu.

Pranešti klaidą
Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Verslas

Po teismo sprendimo tikimasi rasti sprendimus, kaip pašalinti likusius baseino defektus

Klaipėdos baseinas teigia, jog džiaugiasi teismo sprendimu, priimtu po beveik penkerius metus trukusio bylinėjimosi dėl šiame pastate statybų rangovo palikto ...
2024-03-05
Skaityti daugiau

Miestas, Svarbu

Klaipėdos baseino broko byla: teismas kreipiasi į prokuratūrą

Klaipėdos apygardos teismas kaip pirmoji instancija po beveik penkerių metų išnagrinėjo civilinę bylą dėl trūkumų šalinimo išlaidų Klaipėdos baseine atlyginimo ...
2024-02-27
Skaityti daugiau

Verslas

Klaipėdos baseinas: „Mes nesustosime“

Klaipėdos baseinas skelbia, kad praėjusiais metais sulaukė beveik 400 000 klientų. Vien mokymo plaukti treniruotės nuolat lanko per 800 vaikų ...
2024-02-26
Skaityti daugiau

PARAMA

Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos” žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja – paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai” sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

ATVIRI DOKUMENTAI

VšĮ „Klaipėda atvirai” kiekvieną mėnesį skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat – detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai” dalininkų sąrašą.

Susipažinti su dokumentais.

INFORMACIJA

Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Puslapio taisyklės.

Redakcijos tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt

Pin It on Pinterest

Share This