Nežiūrint laikmečio iššūkių, dalies krovinių netekčių, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ne tik nemažino investicijų į uosto vystymą tempo, bet ir sumokėjo valstybei pelno įmoką.

2022 m. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija uždirbo 24,48 mln. eurų grynojo pelno, iš kurių 14,23 mln. eurų konvertuota į Uosto direkcijos akcijas, keičiant teisinę formą iš valstybės įmonės į akcinę bendrovę.

Į valstybės biudžetą už praėjusius metus įmonė sumokėjo 7,67 mln. eurų dividendų. Uosto direkcija nuo šių metų tapo akcine bendrove, kurios visos akcijos priklauso Lietuvos valstybei, o savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija – Susisiekimo ministerija.

Pernai Uosto direkcijos pajamos siekė 60,7 mln. eurų, kai 2021 m. gauta 66,1 mln. eurų. Pagrindines įmonės pajamas sudaro uosto rinkliavos bei uosto žemės nuoma.

Siekdama didinti uosto konkurencingumą, sukurti prielaidas pridėtinę vertę kuriančių uosto įmonių veiklos plėtrai, praėjusiais metais Uosto direkcija įgyvendino investicinių projektų už 66,2 mln. eurų. Tai gerokai pranoko 2021 metų investicijas, kai jos sudarė 41,1 mln. eurų.

Artimiausių ketverių metų įmonės strateginės kryptys – investicijos konkurencingumui didinti, pridėtinė vertė, darnumas ir maksimali grąža valstybei.

Kaip jau skelbta, per ketverius metus į uosto infrastruktūrą Uosto direkcija numato investuoti apie 300 mln. eurų. Svarbiausi 2023–2026 m. uosto infrastruktūros projektai – bangolaužių rekonstrukcija, laivybos kanalo gilinimas bei parengiamieji darbai gilinti uostą iki 17 m. Strateginiame veiklos plane numatyta naujo kruizinių laivų terminalo, užteršto grunto sandėliavimo aikštelės statyba, taip pat pietinės uosto dalies išvystymo parengiamieji darbai ir statybos pradžia.