Po pareigūnų atliktų kratų grindų dangą pardavinėjusios uostamiesčio įmonės akcininkas ir direktorė sulaukė įtarimų dėl mokesčių vengimo ir keletą metų apgaulingai tvarkytos bendrovės finansinės apskaitos. Įtariama, kad asmenys į valstybės biudžetą galėjo nesumokėti beveik 412 tūkst. eurų pridėtinės vertės mokesčio (PVM).

Finansinių nusikaltimų tyrimų tarybos pareigūnai Vilniuje ir Klaipėdoje atliko 10 kratų asmenų gyvenamosiose vietose, automobiliuose, parduotuvių patalpose ir sandėliuose.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, grindų danga ir jos montavimo priemonėmis Klaipėdoje ir Vilniuje prekiavusios įmonės akcininkas ir direktorė, kuri kartu buvo ir įmonės buhalterė, veikdami kartu, galimai siekė nemokėti mokesčių valstybei.

Įtariama, kad 2018–2022 metais įmonė fiziniams asmenimis galėjo parduoti iš užsienio tiekėjų įgytos produkcijos už beveik 2,4 mln. eurų. Veikdami kartu, asmenys galimai dalies sandorių nefiksavo bendrovės finansinėje apskaitoje. Manoma, kad siekdami nesukelti įtarimų, klientams pardavę prekes jie išrašydavo PVM sąskaitas faktūras, pirkėjams atsiskaičius grynaisiais pinigais buvo išrašomi kasos pajamų orderiai, tačiau pareigūnai įtaria, kad šie dokumentai nebūdavo įtraukiami į įmonės apskaitą.

Įtariama, kad gautos pajamos neatsispindėjo ir Valstybinei mokesčių inspekcijai teikiamose deklaracijose. Skaičiuojama, kad per penkerius metus nebuvo deklaruota ir valstybei galimai nesumokėta beveik 412 tūkst. eurų PVM.

Siekdami surinkti tyrimui reikalingų įrodymų, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarybos pareigūnai Vilniuje ir Klaipėdoje atliko 10 kratų asmenų gyvenamosiose vietose, automobiliuose, parduotuvių patalpose ir sandėliuose. Kratų metu paimti tyrimui reikšmingi dokumentai, kompiuteriai, telefonai, rasta ir paimta beveik 20 tūkst. eurų grynųjų pinigų.

Šiuo metu tyrimas tęsiamas. Laikinai apribota nuosavybės teisė turtui, kurio vertė siekia per 141 tūkst. eurų.

Už mokesčių vengimą teikiant neteisingus duomenis apie pajamas, kai mokesčių suma viršija 750 MGL, teismas gali skirti griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą iki aštuonerių metų. Apgaulingas finansinės apskaitos tvarkymas griežčiausiai gali būti baudžiamas laisvės atėmimu iki ketverių metų.