Kariškiams – Melnragės sklypas, įmonėms – didžiuliai miesto plotai

Ką pasakoja archyvas, Svarbu

Dar viename ciklo „Ką pasakoja archyvas” rašinyje šįkart „Atvira Klaipėda” pasakos apie antrojo 1950-ųjų pusmečio Klaipėdos miesto vykdomojo komiteto (VK) sprendimus dėl pastatų ir sklypų.

Klaipėdos regioniniame valstybės archyve dabar saugomi dokumentai rodo, kad įmonėms tuo metu būdavo atseikėjama ir po dešimtis hektarų miesto teritorijos.

Tendencija įmonės statyti naujus kvartalus, skirtus būtent jų darbuotojams apgyvendinti, atsirado jau pirmaisiais pokario metais. 1948-ųjų nuotraukoje – Klaipėdos laivų remonto gamyklos darbininkams skirti nauji gyvenamieji namai Minijos gatvėje. L. Morozovo (Lietuvos centrinis valstybės archyvas) nuotr.

Melnragėje įsikūrė ir namų valdyba, ir kariškiai

Paskutinę 1950-ųjų vasaros dieną VK konstatavo, kad I ir II Melnragėje bei Giruliuose vis dar nebuvo tvarkos naudojant ten esantį gyvenamąjį fondą bei organizuojant jo remonto darbus. Todėl miesto valdžia nusprendė šiose gyvenvietėse įkurti namų valdybą Nr. 47.

Dabar jau neaišku, ar ši namų valdyba spėjo prisidėti prie bešeimininkių namų registravimo, bet kad ir kaip būtų buvę, VK rugsėjo pradžioje priėmė dar vieną sprendimą dėl nuo 1946-ųjų Miesto gyvenamojo fondo valdybos balanse buvusių ir senųjų šeimininkų nebesulaukusių, Giruliuose stovėjusių namų. Oficialiai valstybine nuosavybe ir VK fondu tapo dar 14 namų, kurių plotas siekė nuo 48 iki 165 kv. m. Vienas iš šių namų stovėjo Palangos, devyni – Geležinkelio (tapo dabartinės Šilo gatvės dalimi) gatvėse, likę – pavadinimo neturėjusioje gatvėje.

Tą pačią dieną buvo priimtas analogiškas sprendimas ir dėl 42-iejų tokio pat likimo namų, stovėjusių kitose miesto gatvėse. Bešeimininkiais ir tampančiais VK fondo dalimi buvo pripažinti namai Lakštučių, Pergalės (dabar – Tiltų), Puodžių, Petro Cvirkos (dabar – Turgaus), Didžioje Vandens, M. Gorkio (dabar – Liepų), Žvejų ir kitose gatvėse.

Po savaitės VK priėmė dar vieną sprendimą, susijusį su Melnrage. Juo buvo patenkintas karinio dalinio Nr. 95371 vado, antro rango kapitono Kriučkovo prašymas paskirti šalia šiaurinio molo buvusį sklypą. Kapitonas nurodė, kad tokio sklypo penkerių metų laikotarpiui reikia jo vadovaujamo dalinio veiklai, tačiau jokios kapitalinės statybos ten nenumatomos, jis tik bus aptvertas laikina vieline tvora. Dalinio vadas taip pat buvo nurodęs, kad per šią teritoriją galės važiuoti Jūrų prekybos uosto transportas, gabenantis medžiagas, reikalingas šiaurinio molo statybai.

VK netruko patenkinti tokio kariškių prašymą, tik sprendime nurodė, kad pageidaujama teritorija perleidžiama naudoti 3-5 metus, neleidžiant jokių kapitalinių statybų ir suteikiant teisę Jūrų prekybos uosto transportui judėti prie šiaurinio molo.

Senamiestyje – įmonės sandėliai

Rugsėjį VK buvo gavusi raštą iš „Lietžemūktiekimo” Klaipėdos kontoros „Žemtiekimas” valdytojo Kazakevičiaus, kuriame jis priminė, kad iki tol be atsako buvo likę du jo dar liepą ir rugpjūtį rašyti analogiški prašymai dėl sandėlių praplėtimo patalpose Sukilėlių g. 3.

„Atkreipiame Jūsų dėmesį į tai kad dabartinė padėtis veda prie visiško Srities „Žemūktiekimas” kontoros organizavimo sužlūgdymo, nes patalpų neturėjimas neleidžia organizuoti Srities kontoros kadrų ir pradėti normalaus darbo. Sąryšyje su tuo negalima užtikrinti reikiamo vadovavimo ir kontrolės rajuonuose, ir punktuose bei sandeliuose delko gali neigiamai atsliepti visos srities kolūkių, mašinu traktoriu aptarnavimui ir tuo pačiu rudens sėjos kompanijai. Neturint galymybės organizuoti kadrų ir tinkamos kontrolės rajonų punktams žlugdomas valstybinių planų ir trašų sandelių statybos normalus vykdymas” – dramatiškai rašė kontoros valdytojas.

O reikalas buvo tas, kad VK vis neiškeldino apie dvylikos šeimų, gyvenusių „visiškai apleistose” patalpose Sukilėlių g. 3. Šie žmonės, anot valdytojo, neturėjo „nieko bendro neturi su organizacija”.

„Prekės šiuo metu yra laikomos patalpose neatatinkančiose priešgaisrinės sąlygas ir tuo būdu didelės vertės valstybinis turtas yra neapsaugomas nuo gaisro pavajaus”, – akcentavo valdytojas, norėjęs atlikti šių patalpų kapitalinį remontą ir jas pradėti naudoti kaip sandėlius.

Iškraustė ir dėl griovimų, ir dėl MGB

Dokumentų, kurie liudytų, kad toks „Žemtiekimo” prašymas buvo patenkintas, tarp 1950-ųjų antro pusmečio VK bylų aptikti nepavyko. Tuo metu „Baltijos” laivų statyklos statybos užmojai miesto valdžiai tada atrodė neabejotinai svarbūs ir ji rudenį nurodė nugriauti namus Montės (dabar – Herkaus Manto) g. 4 ir 8, nes jie neįsipaišė į čia suplanuotas naujų gyvenamųjų namų statybas.

Šiuose namuose gyvenusius žmones buvo nurodyta iškeldinti iki gruodžio 1-osios. O Miesto komunaliniam skyriui buvo nurodyta nugriauti pasmerktame 4-ajame name veikusiai kirpyklai surasti kitas patalpas iki gruodžio 25-osios.

Nugriautieji Montės gatvės namai, sėkmingai išgyvenę karą, bet ne sovietmetį. V. Krivano („Tarybinė Klaipėda”) nuotr.

Taip pat buvo nurodyta nugriauti Vytauto g. buvusias Jūrų prekybos uosto stalių dirbtuves, kurias jis turėjo apleisti iki lapkričio galo.

Išsikraustyti turėjo ir S. Nėries g. 2 namo gyventojai. Tiesa, ne dėl to, kad jį būtų sugalvota nugriauti, o todėl, kad šio pastato prireikė Saugumo ministerijos (MGB) rajoniniam skyriui. VK šiai struktūrai pastatą išnuomojo penkerių metų terminui. Tą pačią dieną VK pritarė ir MGB bei kitos represinės struktūros – MVD – turto mainams: pirmieji atlaisvino patalpas Montės g. 37 į persikėlė į kolegų iki tol užimtą pastatą J. Janonio g. 15.

O gruodžio pradžioje leidimą žengti į J. Janonio g. gavo ir „Baltijos” laivų statykla. Jai VK paskyrė sugriautą namą Nr. 5 ir nurodė statyklai pradėti jo atstatymo darbus ne vėliau kaip antrą 1951-ųjų ketvirtį.

Įmonėms – hektarų hektarai

„Atvira Klaipėda” šiame cikle jau buvo rašiusi, kad 1949 m. lapkritį LTSR ministrų taryba buvo priėmusi nutarimą dėl superfosfato gamyklos statybai Klaipėdoje reikalingų žemės sklypų paskyrimo ir statybinių aikštelių patvirtinimo.

Tokiai planuotai gamyklai, jos gyvenamajam rajonui ir privažiuojamiesiems keliams buvo numatyti sklypai pietinėje miesto dalyje. Pagal prie sprendimo pridėtą brėžinį galima spręsti, kad pati gamykla buvo numatyta daugmaž dabartinės III vandenvietės teritorijoje, o gyvenamasis rajonas – palei dabartinę Minijos gatvę, iškart į šiaurę nuo Smeltalės.

Ministrų taryba buvo nurodžiusi uostamiesčio ir Klaipėdos apskrities VK priimti atitinkamus sprendimus dėl tokių sklypų skyrimo. Liaudies ūkio ministerijai buvo nurodyta skirti papildomai 6 ha žemės, reikalingos nutiesti geležinkelį nuo Dumpių liaudies ūkio iki būsimos gamyklos.

Klaipėdos VK 1949-ųjų gruodžio pradžioje tokiai suplanuotai gamyklai paskyrė teritoriją „dešiniajame Klaipėdos kanalo krante, 250 m atstumu nuo pirmojo tilto per kanalą, palei kanalą iki pietinės miesto ribos, 800 metrų pločio”. O fabriko gyvenvietės statybai buvo paskirtas 30 ha plotas „abipus pietinio Minijos gatvės galo”.

Tačiau 1950-ųjų rugsėjo pabaigoje VK jau konstatavo, kad 3,5 km atstumu nuo tuo metu vis dar planuotos tokios gamyklos paskirtas sklypas gyvenvietei statyti yra netinkamas. Tokia išvada buvo padaryta po žvalgomųjų darbų, kurių metu paaiškėjo, jog šioje vietoje yra labai aukšti gruntiniai vandenys ir reikėtų įrengti specialų drenažą, o tai ženkliai pabrangintų statybas.

Pirminis planas: Klaipėdos regioniniame valstybės archyve dabar saugomame brėžinyje skaičiumi 1 yra pažymėta planuotos gamyklos vieta, skaičiumi 2 – planuota jam skirta gyvenvietė, skaičiumi 3 – iš viso 7 hektarus žemės turėjęs pareikalauti naujas kelias, o skaičiumi 4 – planuota geležinkelio trasa. Martyno Vainoriaus nuotr.

Tad VK panaikino savo ankstesnį sprendimą ir tokiai gyvenvietei paskyrė naują 35 ha ploto sklypą, buvusį „piečiau Smeltalės upės”.

Nemenko žemės ploto tą rudenį tokiam pačiam tikslui iš miesto valdžios norėjo gauti ir Žvejybos uostas. Jo viršininkas Silajevas VK skirtame atsiųstame rašte išdėstė, kad tame pačiame rajone, kur jau buvo šiam uostui paskirtas sklypas bendrabučio statyboms, jis dar norėtų pastatyti namus, skirtus 2500 uostininkų, ir vaikų lopšelį.

VK į šį prašymą sureagavo gan greit ir Žvejybos uostui paskyrė: 2500 kv. m ploto sklypą Perkūno (vėliau tapo Pilies g. dalimi) ir Jono Biliūno (dabar – Galinio Pylimo) g. sankryžoje keturių aukštų namo su parduotuve pirmajame aukšte statybai; 1,5 ha ploto sklypą prie Žiedo (dabar – Sausio 15-osios) g. keturiems triaukščiams namams statyti; apie 10 ha teritoriją prie Minijos gatvės, besiribojusią su radijo stotimi, naujai gyvenvietei statyti.

Žvejybos uosto viršininkui buvo nurodyta statybas pirmiausia vykdyti arčiau miesto centro buvusiuose sklypuose ir ten apgyvendinti trečdalį darbuotojų. Minijos gatvėje statybas leista pradėti tik įgyvendinus pirmuosius du statybų projektus.

Tądien neapibrėžto dydžio sklypą gyvenamųjų namų ir kultūrinių-buitinių pastatų statybai gavo ir Faneros fabrikas. Sprendime buvo tik nurodyta, kad tam reikalui paskiriama teritorija, buvusi šiaurės vakarų pusėje prie geležinkelio atšakos ir besiribojusi su jam jau paskirtu sklypu. Tikslias ribas vyriausias miesto architektas Kostas Černiauskas turėjo nužymėti gavęs iš fabriko projektinę užduotį. Pačiam fabrikui buvo nurodyta čia statyti 2-3 aukštų pastatų ir juose apgyvendinti pusę savo darbuotojų. Tačiau tokias statybas leista pradėti tik tada, kai fabrikas atstatys visus jam jau anksčiau paskirtus apgriautus namus.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Lapkričio pradžioje VK sulaukė prašymo ir iš „Trinyčių” fabriko direktoriaus Melnikovo. Jis prašė fabrikui paskirti sklypą tarp Mokyklos, Aguonų, Jorvingių ir Žemaičių gatvių. Čia 1951-1952 m. norėta pastatyti keturis triaukščius namus, kurių kiekviename buvo numatyta po 12 butų, ir 500 žmonių galintį priimti klubą. Tokį prašymą VK netruko patenkinti ir nurodė fabrikui suplanuotas statybas pradėti 1951-aisiais.

O gruodžio pradžioje VK paskyrė Srities ryšių valdybai 900 kv. m ploto sklypą ties K. Donelaičio aikštės ir K. Donelaičio g. sankryža, kad ji čia pasistatytų administracinį ir gyvenamąjį keturių aukštų pasatą.

4 Comments

  1. Girulai

    O kaip dabar vadinasi buvusi Geležinkelio g. Giruliuose?

    Reply
    • Martynas Vainorius

      Pavyko surasti. Tai dabartinė Šilo gatvė.

  2. Vava

    Nors pavadinimą galėtum parašyti be klaidų!

    Reply
    • Autorius

      Ačiū už pastebėjimą, niekada klaidų nedarantis skaitytojau.

Submit a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. IP adresas bus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti * ženklu.

Pranešti klaidą
Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Kriminalai ir nelaimės

Pareigūnai nustatė nepilnametį, galimai išterliojusį daug paplūdimio įrangos

Klaipėdos pareigūnai, atliekantys ikiteisminį tyrimą dėl turto sunaikinimo ar sugadinimo, nustatė nepilnametį įtariamąjį, galėjusį grafičiais išteplioti daug paplūdimio įrangos Melnragėje. ...
2024-03-22
Skaityti daugiau

Kriminalai ir nelaimės

Rasti du lavonai

Klaipėdos policija pranešė, kad ketvirtadienio rytą, apie 8 val., viename Šilutės plente esančiame bute rastas 58-erių moters kūnas su kraujosrūvomis ...
2024-03-22
Skaityti daugiau

Svarbu, Verslas

Pristato dar vieno „Trinyčių“ daugiabučio viziją

Architektai buvusią „Trinyčių” fabriko teritoriją valdančių verslininkų užsakymų parengė ir visuomenei pristato jau penktus projektinius pasiūlymus dėl daugiabučių statybų. Pirmieji ...
2024-03-13
Skaityti daugiau

PARAMA

Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos” žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja – paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai” sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

ATVIRI DOKUMENTAI

VšĮ „Klaipėda atvirai” kiekvieną mėnesį skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat – detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai” dalininkų sąrašą.

Susipažinti su dokumentais.

INFORMACIJA

Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Puslapio taisyklės.

Redakcijos tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt

Pin It on Pinterest

Share This