JAV prezidentas Josephas Bidenas viešėdamas Kolorado valstijoje pareiškė esą yra įmanoma, kad Ukrainoje kariaujanti Rusija gali panaudoti branduolinį ginklą. JAV lyderis šio pareiškimo pernelyg neišplėtojo, nenurodė, kur Kremliaus branduolinė ataka taktiniais branduoliniais ginklais (greičiausiai trumpo, iki 500-600 km nuotolio raketomis) gali būti surengta. Ukrainoje, jeigu, tarkime, šios šalies kariuomenė įžengtų į okupuotą Krymo pusiasalį, Lenkijoje, kaip provokacija prieš visą NATO bloką, nes ši šalis siekia turėti moderniausią Rytų ir Vidurio Europoje kariuomenę, ar, tarkime, Lietuvoje, kur liepos viduryje rinksis visų NATO bloko šalių vadovai.

EPA-ELTA nuotr.

Šiaip jau Amerikos lyderiai tuščiai tokiais pareiškimais nesimėto. Maža to, JAV į panašias grėsmes visada yra linkusios reaguoti: karo ekspertai pastebi, kad šią savaitę Skandinavijos šalyse, kariniuose aerodromuose nusileido strateginiai amerikiečių bombonešiai B-1B. Pirmadienį ir antradienį vėl suaktyvėjo JAV kariniai žvalgybos orlaiviai Juodojoje jūroje, ligi šiol buvę gana kuklūs po to, kai rusų naikintuvai vieną žvalgybinį bepilotį JAV orlaivį virš Juodosios jūros numušė.

Kad JAV žvalgyba veikia gerai, galima buvo įsitikinti 2021 m. pabaigoje ir 2022 m. pradžioje, kada ji turėjo gana tikslią informaciją apie Maskvos planus sukelti didelio masto karą Ukrainoje.

Galbūt žvalgyba gavo kokios nors reikšmingos informacijos apie judesius Kremliuje arba branduolinius Rusijos ginklus eksploatuojančiuose kariniuose daliniuose. Galbūt amerikiečiams įgriso nuolatinės Vladimiro Putino užuominos esą jis galįs branduolinius ginklus panaudoti. O galbūt JAV kariškiams bei politikams nusibodo stebėti, kaip demonstratyviai branduolinį menuetą jau kelintą mėnesį šoka p. Putinas su Baltarusijos diktatoriumi Aliaksandru Lukašenka.

Ponas Lukašenka giriasi visam pasauliui, kad Rusija Baltarusijai jau perdavė savo branduolinių ginklų. Maskva tuos pareiškimus iš esmės patvirtina (o tai yra tirtinas branduolinių ginklų neplatinimo sutarties pažeidimas), tačiau pabrėžia, kad taktiniai ginklai Baltarusijoje ir toliau Maskvos išimtinai kontroliuojami. Kad ir kaip pusprotis Lukašenka norėtų pasidžiaugti, jeigu jam būtų leista vien pasižiūrėti į raudonąjį mygtuką.

Ko gero, galima tikėtis, kad neseniai nurimusi (vienu metu Vakarai p. Putinui parodė, kad jo nuolatinis šantažas branduoliniais ginklais beveik neveikia), branduolinio karo grėsmė išliks dar mažiausiai mėnesį – kol Vilniuje įvyks ir pasibaigs NATO bloko šalių-narių susitikimas. Arba kol Ukrainos kariuomenė kontratakuodama priešus-okupantus dabar pasieks reikšmingesnių laimėjimų. Pavyzdžiui, atsiras arčiau Krymo pusiasalio. Tada bus galima tikėtis, kad nuo p. Putino fizionomijos išnyks savimi ir viskuo patenkinto diktatoriaus kaukė ir veidas labiau išduos susirūpinimą dėl nuosavos ateities.

JAV politikos koridoriuose nuolat besiganantys ekspertai tvirtina esą JAV jau senokai įspėjo Kremlių, kad panaudojusi branduolinius ginklus Rusija pasmerks save „katastrofiškai siaubingoms“ pasekmėms. Esą taktinių ginklų panaudojimo atveju JAV nesiims kelti globalų branduolinį konfliktą, tačiau smogs Rusijai visa savo konvencinių ginklų galia. Paskutinis pasaulyje tą galią pajuto buvęs Irako diktatorius Sadamas Huseinas. Galbūt tuo pačiu tais ginklais bus surengta p. Putino medžioklė, po kurios jam nė nereikės nei jo turimų turtų, nei jachtų, nei išskirtinių rūmų.