Nuo ko priklauso mokinio sėkmė? Kas šiandien žadina mokinių motyvaciją mokslo pasiekimams ir ką jaunam žmogui šiandien suteikia prizinės vietos įvairiose mokslo olimpiadose? Į šiuos klausimus atsakė daugkartiniai fizikos mokslo olimpiadų prizininkai ir jų mokytojai.

Mokslo olimpiadų nauda mokiniui

Šią vasarą 12 klasę Klaipėdos licėjuje baigsiantis Jokūbas Viršilas jau yra pakviestas studijuoti prestižiniame Nyderlandų Delfto technologijos universitete (Delft University of Technology), kur ketina toliau gilinti žinias informacinių technologijų ir kompiuterių inžinerijos srityse.

Pasak gabaus jaunuolio, laimėjimai tarptautinėse olimpiadose prisidėjo prie geresnių galimybių studijuoti prestižiniame universitete.

„Tai yra veikla, kuri suteikia ne tik žinių, bet ir galimybę pakeliauti po įvairias šalis, padeda susipažinti su bendraminčiais, intelektualiais žmonėmis, kurie padeda tobulėti kaip asmenybei. Be to, tai atveria platesnes perspektyvas stojant į aukštojo mokslo įstaigas, nes tarptautiniai mokslo pasiekimai yra itin vertinami užsienio aukštosiose mokyklose”, – teigia J. Viršilas.

Valstybės dėmesys galėtų būti didesnis

Visgi kalbėdamas apie mūsų šalies aukštojo mokslo įstaigas Jokūbas teigia, kad tarptautinių mokslo konkursų laureatų galimybės stojant į Lietuvos aukštąsias mokyklas yra kiek suprastėjusios.

„Kuomet į universitetą stojo mano brolis, jo stojimo balas buvo 12 iš 10, nes tuo metu buvo vertinami visi pasiekimai mokslo konkursuose ir olimpiadose. Šiuo metu už to paties tipo olimpiadą papildomas balas (didžiausias) pridedamas tik vieną kartą, už skirtingų tipų olimpiadas skirti papildomi balai sumuojami, tačiau taip pat tik vieną kartą“, – pastebėjimais dalijasi Klaipėdos licėjaus mokinys.

Tinkamesnio šalies valdžios požiūrio į mokinių ir pedagogų tarptautinius ir nacionalinius mokslo pasiekimus pasigenda ir Jokūbo mokytojas Marius Žadvydas.

„Padėkos raštai ir formalūs padėkos susitikimai Prezidentūroje ar kitoje valstybinėje įtaigoje yra gražūs šalies valdžios žmonių gestai, tačiau šioje srityje tikrai yra kur tobulėti. Mokiniai ir pedagogai turėtų jausti didesnį atsakomąjį ryšį iš valdžios sluoksnių, nes taip yra skatinama motyvacija dirbti, mokytis ir tobulėti. Visgi reikia sutikti su mintimis, kad be adekvatesnio mokinių pasiekimų ir mokytojo, kaip profesijos, įvertinimo didelių pokyčių mūsų švietimo sistemoje neįvyks. Puikus to pavyzdys yra Suomija, kur pakeitus valdžios požiūrį į mokytojo profesiją ir pavertus ją viena finansiškai patraukliausių profesijų šalyje, buvo pasiektas ilgai lauktas ir reikšmingas proveržis švietimo ir visos šalies gerovės srityje“, – teigia pedagogas.

Licėjaus pedagogo Romano Rimkevičiaus teigimu, gabių mokinių ir juos ruošiančių pedagogų skatinimo priemonės šalyje galėtų būti efektyvesnės, tačiau, pasak mokytojo, didžiausia padėka mokytojui visgi yra mokinio pasiekimai ir išlaikomas ryšys.

„Mokinių moksliniai pasiekimai yra naudingi mokytojui keliant kvalifikacijos lygį. Į šiuos dalykus mūsų šalyje tikrai yra atsižvelgiama ir tai kažkiek prisideda ir prie mokytojo finansinės gerovės. Tačiau didžiausias įvertinimas mokytojui yra mokinio pasiekimai. O jei dar mokinys baigęs mokyklą po daugelio metų pakelia ranką pasisveikinti net eidamas kita gatvės puse, tuomet gali sakyti, kad tavo darbas visai pavyko”, – teigia ne vieną mokslo olimpiadininką parengęs Klaipėdos licėjaus pedagogas.

Smalsumas nuo mažų dienų ir sektinas pavyzdys

Klaipėdos licėjaus abituriento J. Viršilo mokslinių pasiekimų sąraše yra daugiau nei dvidešimt įvairių laimėjimų regioniniuose, nacionaliniuose ir net tarptautiniuose astronomijos, matematikos, chemijos, fizikos bei kitų tiksliųjų ir gamtos mokslų konkursuose.

Kaip teigia pats Jokūbas, pirmojoje astronomijos olimpiadoje jis dalyvavo dar penktoje klasėje. Šiemet būsimas licėjaus abiturientas dalyvaus Pasaulinėje fizikos olimpiadoje, kuri vyks Japonijoje ir tai bus jau 9-oji tarptautinė mokslo olimpiada, kurioje savo mokyklą ir šalį reprezentuos šis gabus jaunas žmogus.

Pasak J. Viršilo, smalsumą tiksliesiems mokslams jame nuo mažens skatino vyresnio brolio pavyzdys.

„Mano brolis Jonas, kuris taip pat baigė Klaipėdos licėjų, taip pat yra itin gabus tiksliesiems ir gamtos mokslams. Nuo mažens stebėdavau jo pasiekimus įvairiuose mokslo konkursuose ir olimpiadose. Tai man buvo didžiausia motyvacija. Nenorėjau nuo jo atsilikti, todėl jau nuo žemesnių klasių pradėjau gilintis į tiksliuosius ir gamtos mokslus bei dalyvauti įvairiose mokslo olimpiadose“, – teigia J. Viršilas.

Išmoktas vyresnių klasių kursas

Pasak J. Viršilo fizikos mokytojo M. Žadvydo, vaikino talentą tiksliesiems mokslams galima buvo pastebėti nuo mažų dienų.

„Prisimenu, kad dar būdamas 7-8 klasėje Jokūbas paprašė visų aukštesnių klasių kurso vadovėlių ir atkakliai iš jų mokėsi. Jau tuomet buvo aišku, kad Jokūbas turi išskirtinį potraukį ir sugebėjimus tiksliesiems mokslams“, – teigia Klaipėdos licėjaus pedagogas.

Pats Jokūbas sako, kad tuo metu mokytis aukštesnių klasių fizikos kurso jį paskatino noras geriau pasiruošti nacionalinei fizikos olimpiadai.

„Tiesa, vėliau šios žinios labai pravertė ir mokantis mokykloje, nes jau buvau išmokęs didžiąją dalį vyresnių klasių kurso, todėl mokslai tapo gerokai lengvesni“, – prisiminimais dalinasi licėjaus abiturientas.

Ilgas ir sudėtingas kelias iki tarptautinių pasiekimų

Pasak Klaipėdos licėjaus pedagogo M. Žadvydo, mokiniai, kurie siekia varžytis tarptautiniuose mokslo konkursuose, turi nueiti ilgą kelią ir tam nepakanka tik gerų akademinių pasiekimų.

Visų pirma mokiniai turi įrodyti savo gebėjimus regiono ar rajono konkursuose. Vėliau dalyvauti ir gerai pasirodyti nacionalinėse mokslo olimpiadose.

Gabiausi nacionalinių mokslo konkursų dalyviai yra pakviečiami į specialias mokslo stovyklas, kur jų žinias tikrina aukštųjų mokyklų dėstytojai ir skirtingų mokslo krypčių profesoriai. Jie vėliau ir atrenka bei padeda paruošti gabiausius stovyklų dalyvius tarptautinėms mokslo olimpiadoms.

„Tai yra tikrai ilgas procesas, kuris reikalauja iš mokinio ne tik plačių akademinių žinių, bet ir valios pastangų, laiko bei didžiulio noro mokytis“, – sako M. Žadvydas.

Pasak daugkartinio tarptautinių mokslo konkursų dalyvio J. Viršilo, norint tinkamai pasirengti olimpiadoms dažnai reikia semtis žinių ne tik mokykloje bet ir įvairiose neformalaus ugdymo organizacijose.

„Kalbant apie fizikos olimpiadas, man labai padėjo dalyvavimas organizacijos „Fizikos olimpas“ veikloje. Joje kartu su kitais mokiniais iš visos Lietuvos turėjome galimybes ne tik plačiau dalintis žiniomis, bet ir gauti žinių iš įvairių fizikos mokslų profesorių bei šios srities specialistų. Į akademinius susitikimus kartais rinkdavomės net ir šeštadieniais, nes ši veikla tikrai buvo įdomi ir naudinga“, – teigia Klaipėdos licėjaus abiturientas.

Gabumais tiksliesiems mokslams – nuo pradinių klasių

Kitas Klaipėdos licėjaus mokslo olimpiadininkas, 8 klasės mokinys Bernardas Pauželis potraukį tiksliesiems mokslams pajuto dar pradinėse klasėse. Šiandien Bernardas jau yra dalyvavęs daugiau nei dešimtyje įvairių matematikos ir fizikos mokslo konkursų bei ten užėmęs prizines vietas.

„Pirmoje savo olimpiadoje dalyvavau dar pradinėse klasėse. Tai buvo matematikos mokslų olimpiada, kurioje pasisekė užimti pirmą vietą. Vėliau šalia matematikos atsirado ir fizika“, – teigia Bernardas.

Pasak gabaus jaunuolio, šiandien labiausiai jam fizikos olimpiadoms padeda pasiruošti licėjaus fizikos mokytojas Romanas Rimkevičius ir mokymasis neakivaizdiniu būdu daugiau nei pusę amžiaus veikiančioje jaunųjų fizikų mokykloje „Fotonas“.

Klaipėdos licėjaus fizikos mokytojo R. Rimkevičiaus teigimu, svarbiausia yra talentingus mokinius pastebėti laiku ir jau nuo žemiausių klasių mažais žingsneliais pradėti ruošti išbandyti savo jėgas mokslo konkursuose.

„Pirmiausiai mokytojas turi stebėti vaiką klasėje. Pastebėjus, kad vaikas turi gabumų, pradedama tikrinti jo mąstysena, užduodami sudėtingesni klausimai, pateikiama papildomų uždavinių ir stebima, kaip mokinys su jais tvarkosi. Tuomet galima mokinį pasikviesti atskiroms konsultacijoms, kuriose yra labiau gilinamos žinios ir pamažu ruošiamasi mokslo konkursams. Tada mokinys pirmiausia save patikrina vietinėse miesto ar rajono olimpiadose ir jei jam ten sekasi bei būna įdomu, jis vėliau siekia ir nacionalinių ar net tarptautinių pasiekimų mokslo konkursuose“, – pasakoja pedagogas.

Pasak R. Rimkevičiaus, 9 klasė fizikos olimpiadose yra ta riba, iki kurios mokyklų mokytojai gali daryti didžiausią įtaką mokinių rezultatams šios disciplinos mokslo konkursuose.

„Nuo 9 klasės gabiausius nacionalinių konkursų dalyvius dažniausiai pasikviečia ir juos tarptautiniams konkursams ruošia papildomo ugdymo mokykla „Fizikos olimpas“, kurioje dirba geriausi šios srities specialistai šalyje. Šioje įstaigoje mokiniai specialiai ruošiami dalyvauti tarptautiniuose mokslo konkursuose. Todėl jau dešimtoje klasėje mokiniui, atėjusiam tik iš paprastos bendrojo lavinimo mokyklos, kuris nacionaliniu lygmeniu nori konkurencingai rungtis fizikos mokslo konkursuose nacionaliniu mastu, tai daryti tampa labai sudėtinga”, – sako pedagogas.

Vaikų pasiekimai priklauso ir nuo ugdymo įstaigos požiūrio

Pasak licėjaus pedagogo M. Žadvydo, vaikų moksliniai pasiekimai yra glaudžiai susiję su ugdymo įstaigos bendruomene ir joje vyraujančiu požiūriu į mokymosi pasiekimus.

„Ne paslaptis, kad dažniausiai tarptautinėse olimpiadose dalyvauja tų šalies mokyklų mokiniai, kurios organizuoja priėmimo atrankas. Natūralu, kad tokios įstaigos pritraukia gabiausius mokslui vaikus ir jų pasiekimai būna aukštesni. Tačiau daug kas priklauso ir nuo pačios ugdymo įstaigos aplinkos ir visos mokyklos bendruomenės požiūrio. Klaipėdos licėjus nerengia mokinių atrankų, tačiau šioje įstaigoje per daugelį metų yra suformuotas tinkamas požiūris, kad būti vadinamuoju „moksliuku“ yra pozityvus ir sektinas dalykas.

„Licėjuje susiformavęs teigiamas požiūris į motyvuotus, siekiančius aukštesnių akademinių rezultatų mokinius, kuria licėjuje mokytis motyvuojančią aplinką. Joje gerai emociškai jaučiasi ne tik mokslo lyderiai, bet ir visi mokiniai siekiantys savo asmeninio maksimalus akademinio ir asmenybinio augimo“, – mintimis dalijasi M. Žadvydas.

Su kolegos mintimis sutinka ir R. Rimkevičius, kuris taip pat teigia, kad licėjaus aplinka yra palanki mokslo pasiekimų siekimui ne tik mokiniams, bet ir pedagogams.

„Licėjuje sudaromos tinkamos sąlygos ne tik mokiniams, bet ir pedagogams. Įprasto savaitinių pamokų skaičiaus tikrai neužtenka mokiniui pasirengti mokslo konkursams. Todėl čia labai svarbus ugdymo įstaigos vadovybės požiūris. Klaipėdos licėjaus vadovybė visuomet palankiai žiūri į papildomų valandų konsultacijoms skyrimą, kurių metu vaikai su mokytojo pagalba gali ruoštis mokslo konkursams ir gilinti žinias”, – pastebėjimais dalijasi R. Rimkevičius.