Liuksemburge vykusioje Europos Sąjungos žemės ūkio ir žuvininkystės taryboje svarstyta daug Lietuvai aktualių klausimų – kailinių žvėrelių auginimo ūkiuose draudimas, tausaus augalų apsaugos produktų naudojimas, tarptautinė prekyba ir Ukrainos grūdų eksportas, vyko diskusijos dėl žvejybos sektoriaus perspektyvų.

Taryboje Lietuva kartu su keliolika kitų šalių palaikė Austrijos, Nyderlandų bei Vokietijos iniciatyvą  peržiūrėti gyvūnų gerovę reglamentuojančius ES teisės aktus ir uždrausti kailinių žvėrelių auginimą ūkiuose visoje ES, praneša Žemės ūkio ministerija (ŽŪM).

„Lietuva nacionaliniu lygiu priėmė principinį sprendimą nuo 2027 metų atsisakyti kailinių žvėrelių auginimo. Tikimės, kad tokį draudimą Europos Komisija netrukus pasiūlys ir visos ES lygiu“, – pranešime cituojamas taryboje kalbėjęs žemės ūkio viceministras Vytautas Abukauskas.

Komisijoje buvo svarstomos reglamento pasiūlymo nuostatos dėl integruotos kenkėjų kontrolės, augalų apsaugos produktų naudotojams taikomų reikalavimų ir kt.

„Lietuva nuosekliai laikosi pozicijos, kad reikia peržiūrėti nacionalinių augalų apsaugos produktų mažinimo tikslų apskaičiavimo metodiką. Ji turi būti sąžininga – labiau atsižvelgti į realų augalų apsaugos produktų sunaudojimą valstybėse narėse, skirtingas jų startines pozicijas ir specifiką. Svarbu įvertinti ir mažesnį veiksmingų alternatyvų prieinamumą Lietuvoje, aiškiau apibrėžti „jautrias teritorijas“, kuriose būtų ribojamas augalų apsaugos produktų naudojimas”, – rašoma ŽŪM pranešime.

Jame taip pat informuojama, jog tarybos posėdyje nemažai dėmesio skirta žuvininkystės klausimams. Ministrai, išklausę EK pranešimą apie dabartinę bendros žuvininkystės politikos (BŽP) padėtį, išsakė savo šalių prioritetus nustatant 2024 m. žvejybos galimybes.

„Lietuva remia pagrindinius tikslus – padidinti žvejų atsparumą ir užtikrinti žvejybos išteklių tvarumą. Toks balansas mums yra prioritetas, tačiau Baltijos jūroje galimai sunkiai įgyvendinamas“, – nuogąstavimus dėl žvejybos šiame regione perspektyvų išsakė viceministras V. Abukauskas. Jis paragino EK priimant sprendimus vertinti aplinkybių Baltijos jūroje visumą, daugiau dėmesio skirti socialiniam bei ekonominiam žuvininkystės sektoriaus tvarumui.

Taryboje taip pat buvo patvirtintos išvados dėl Žuvininkystės dokumentų rinkinio, siūlančio priemones, kaip sustiprinti BŽP, geriau apsaugoti jūrų ekosistemas ir užtikrinti perėjimą prie klimatui neutralaus žvejybos bei akvakultūros sektoriaus.

„Lietuva laikosi nuostatų, kad kertinis naujų iniciatyvų principas turėtų būti balansas tarp aplinkosauginių, socialinių ir ekonominių tikslų. Susirūpinimą kelia tai, kad Žuvininkystės dokumentų rinkinyje siūlomi užmojai nepritaikomi dėl regioninės žuvininkystės sektoriaus specifikos, todėl Komisija paraginta inicijuoti atvirą dialogą su žvejais ir valstybėmis narėmis, siekiant įveikti kylančius iššūkius”, – rašoma pranešime.