Neseniai Klaipėdoje garsiai nuskambėjusi istorija, kai pirmadienio rytą lopšelio-darželio „Inkarėlis” direktorė Rima Savva darbo vietoje įpūtė 1,75 promilės tikriausiai liks miesto švietimo istorijoje, bet tikrai nublanksta prieš kai kuriuos sovietinės Klaipėdos lopšelių vadovų žygdarbius.

Lopšelinukų maisto sąskaita suorganizuotas 12 valandų trukmės balius, į kurį valdininkai buvo atvežti greitosios pagalbos automobiliu. Tai – ne fantastinės satyros siužetas. Tai sovietmečio realybė, užfiksuota Klaipėdos miesto vykdomojo komiteto (VK) dokumentuose, dabar saugomuose Klaipėdos regioniniame valstybės archyve. Pagal juos ir parengtas dar vienas ciklo „Ką pasakoja archyvas” rašinys, skirtas 1950-ųjų Klaipėdos švietimo sistemos realijoms apžvelgti.

Jūreivystės mokykla – be bendrabučio, bet su tvora

Paskutinę 1950-ųjų vasaros dieną VK nusprendė, kad rugsėjį turi būti atliktas Muzikos mokyklos fasado remontas. Tą pačią dieną miesto valdžia nutarė Klaipėdos jūreivystės mokyklai skirti prie M. Melnikaitės (dabar – I. Kanto) g. 5 namo buvusį sklypą, nes anksčiau skirtos teritorijos neužtekto naujo mokomojo korpuso statyboms. Taip pat buvo nurodyta mokyklai ir Miesto gyvenamojo fondo valdybai išspręsti klausimą, kur iškelti minėtajame sklype stovėjusio namo gyventojus, nes jis turėjo būti griaunamas, kadangi pateko už vadinamųjų raudonųjų linijų.

Kartu mokyklos viršininkui drg. Mituričiui buvo nurodyta naujojo korpuso projektą suderinti su miesto vyriausiuoju architektu 1951 m. antrame ketvirtyje.

Beje, ši mokykla norėjo pasistatyti ir tvorą, bet, matyt, nelabai sutarė su rangovu Darbų viršininko valdyba Nr. 57, nes spalio viduryje VK nurodė jam vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus ir tvorą pastatyti iki gruodžio 17 d. numatytų rinkimų į miesto Tarybą.

Tuo metu bėdų dėl šios mokyklos kursantams reikalingo bendrabučio miesto valdžia nesiruošė spręsti. Tą pačią dieną priimtame sprendime ji tiesiog konstatavo, jog tokių laisvų patalpų mieste nėra, o miesto sporto salė, anksčiau naudota kaip Apskrities komiteto speckursų bendrabutis, tuo metu buvo tapusi rinkimų apylinkės Nr. 26 agitpunktu.

Lygiai tokio pat atsakymo iš miesto valdžios Klaipėdos jūreivystės mokykla sulaukė ir dėl prašymo paskirti butus atvykstantiems dėstytojams. VK konstatavo, jog padėtis dėl butų mieste yra sunki ir pasiūlė kreiptis į „savo ministeriją”, kad ji išskirtų butus jau baigiamuose statyti Baltijos laivų statyklai skirtuose daugiabučiuose.

Besimokantys suaugusieji – darbo jaunimas

Tų metų rugsėjį priimtas VK sprendimas dėl mokyklų tinklo nustatymo rodo, kad 1950-1951 mokslo metais mieste veikė 12 pradinių, penkios septynmetės ir keturios vidurinės mokyklos.

Tame pačiame sprendime taip pat buvo numatyta, kad iki tol Klaipėdos suaugusiųjų vidurine vadinta švietimo įstaiga tampa Darbo jaunimo vidurine mokykla. O iki tol tokį pavadinimą turėjusi rusakalbiams skirta įstaiga buvo pervadinta į Darbo jaunimo vidurinę mokyklą Nr. 2.

„Atvira Klaipėda” šiame rašinių cikle jau buvo rašiusi, kad dar 1950-ųjų gegužę VK buvo nurodęs Statybos ir montavimo valdybos viršininkui drg. Savincevui „forsuoti” mokyklos Šiaurės rate (dabar – S. Dariaus ir S. Girėno g.) atstatymo darbus, kad jie būtų baigti iki rugpjūčio 15-osios. Tačiau tų metų lapkričio vidurio VK sprendimas rodo, kad 1936 metais pastatyta buvusi Respublikos pedagoginio instituto Pavyzdinė mokykla, kurią buvo suprojektavęs žinomas tarpukario Klaipėdos architektas Herbertas Reissmannas, vis dar nebuvo baigta remontuoti.

VK jame nurodė, kad čia septynmetė mokykla turi pradėti veikti gruodžio 10-ąją ir tai jau esąs „galutinis terminas”.

Lopšelyje – 12 valandų balius vaikučių maitinimosi sąskaita

Spalio viduryje, reaguodamas į ir toliau augantį miesto gyventojų skaičių, VK nusprendė Žvejybos uosto rajone, Nemuno g. 114, atidaryti vaikų darželį Nr. 4.

Tačiau tikrąjį tuometinės sistemos rūpestį mažaisiais klaipėdiečiais atskleidė lopšelyje Nr. 2 atliko patikrinimo aktas.

Šis patikrinimas buvo surengtas reaguojant į laikraščio „Sovestkaja Litva” publikaciją „Banketas lopšelyje”. Joje buvo dėstoma, kad šio darželio vedėja Cukerman rugsėjo 26-ąją vaikų išleidimo iš lopšelio į darželį proga surengė rytinį pasirodymą su vaišėmis, kuriame dalyvavo Miesto sveikatos skyriaus vedėjas drg. Patlatij, vyriausiasis buhalteris drg. Remkevičius ir kiti šio skyriaus darbuotojai, atvykę į šį balių greitosios pagalbos automobiliu.

Atliekant patikrinimą laikraščio minėti teiginiai pasitvirtino. Išsiaiškinta, kad baliuke dar dalyvavo ir Sveikatos skyriaus vedėjo pavaduotojas drg. Juškevičius, inspektorė Dmitrakova, kito miesto darželio vedėja Iziumova, gydytojas Rjabenko. Visus juos iš tiesų į banketą atvežė greitosios pagalbos automobilis.

Suskaičiuota, kad vaišės iš viso atsiėjo 389,46 Rb. Dar 279,3 Rb buvo išleista dovanėlėms. Pinigų tokiam reikalui sukaupta mažinant liepos išlaidas ir viršijus rugpjūčio biudžetą – t.y. lopšelinukams skirtų maisto produktų sąskaita. Konstatuota, jog dėl tokio baliaus 33 vaikai negalėjo pasimėgauti jiems priklausiusia dešra, mėsa, sūriu, kotletais ir bandelėmis.

Anot komisijos, kurią sudarė Komunistų partijos miesto komiteto atstovė drg. Megilytė ir VK atstovė drg. Filipova, į darželį buvo išleidžiami tik 5-6 lopšelinukai, tad tikrai nebuvo pagrindo elgtis taip prabangiai, juolab kad baliui išleistų pinigų būtų užtekę trijų dienų lopšelio maitinimui organizuoti.

Ji taip pat konstatavo, kad tik ligoniams vežioti skirta greitosios pagalbos mašina į balių atvykę valdininkai iš viso linksmybėms skyrė net 12 darbo valandų. Nepaisant to komisija pasiūlė bausti tik lopšelio vedėją drg. Cukerman – atleisti ją iš pareigų už lopšeliui skirto maisto iššvaistymą.

Tačiau VK buvo švelnesnis – gruodžio pabaigoje drg. Cukerman pareiškė tik įspėjimą su perspėjimu, kad pasikartojus panašiai istorijai ji bus atleista. Kad daugiau tokie atvejai nebepasikartotų, buvo perspėtas ir Sveikatos skyriaus vedėjas drg. Patlatij bei jam nurodyta atlikti „administracinį išieškojimą” iš pavaldinių už tai, kad savo kelionei į balių panaudojo greitosios pagalbos automobilį.

Beje, mažuosius klaipėdiečius tada ne tik apvalgydavo per tokius balius. Kitame tų metų gruodžio sprendime VK konstatavo, jog vaikų švietimo įstaigoms nebuvo užtikrinamas nuolatinis tokių maisto produktų kaip miltai, cukrus, sviestas, kruopos ir kt. tiekimas. O Sveikatos skyriaus inspektorė drg. Sozinova, Liaudies švietimo skyriaus ikimokyklinio ugdymo inspektorė drg. Balakina bei kai kurie lopšelių ir darželių vedėjai nusišalino nuo šio reikalo kontrolės, palikdami tai ūkvedžių ir virėjų rūpesčiui.

Tad VK nurodė minėtiems valdininkams vėl prisiminti savo pareigas, o legendiniam Prekybos valdybos vadovui Arkadijui Lichtinšainui buvo duotas nurodymas „sistemiškai, laiku ir pagal normas atleisti pagal racioną priklausančius maisto produktus” mieste buvusiems vaikų įstaigoms. Tiesioginį pieno tiekimą kiekvienam darželiui ir lopšeliui buvo nurodyta organizuoti iš Pieno kombinato bazės.