Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2023-07-08 |
Pirmieji Klaipėdos Sąjūdžio nariai šią savaitę paminėjo šios organizacijos 35-ąsias įsiteigimo metines, susirinkę prie senamiestyje Vytauto Karčiausko iniciatyva pasodinto ąžuolo. Pasak menininko, tai buvo tiesiog draugų susitikimas.
„Sako, nebūna buvusių KGB, nebūna ir draugų buvusių. Kaip gyvenimas bepasisuktų, draugas – visą laiką yra draugas“,– teigė V. Karčiauskas.
Jis pasidalino ir Klaipėdos atgimimo ąžuolo atsiradimo istorija. Pasak V. Karčiausko, prieš 35 metus toje vietoje buvo tik didžiulė šiukšlių krūva. Vieną rytą jam einant namo su skulptoriumi Svajūnu Jurkumi kilo idėja čia pasodinti medį. Prie jų iniciatyvos prisijungė kaimynai, bendraminčiai.
Robertos Reliugaitės nuotr.
V. Karčiauskas prisiminė ir apie sąjūdininkų iniciatyvą Tiltų gatvę skirti tik pėstiesiems. Tada jo dukros Jurga ir Laura sėdėdavo ant senamiesčio namo palangės ir su pagaliukais skaičiuodavo, kiek autobusų ir automobilių pravažiuodavo per dieną.
„Kai manęs klausia, ar aš prisimenu Sąjūdžio būstines, tai tikrai galiu pasakyti, kad kitų pastatų neprisimenu, bet Sąjūdžio būstinių adresus žinau. Nors mūsų ir mažėja, bet mūsų vis tiek yra labai daug. Sąjūdis pirmiausiai yra mūsų širdyse ir yra perduodamas jaunimui“, – teigė visuomenininkė Angonita Rupšytė, ilgametė Sąjūdžio atsakingoji sekretorė.
Kad susirinko gana daug pirmeivių, pasidžiaugė ir Arūnas Acus, pirmasis Persitvarkymo sąjūdžio Klaipėdoje tarybos pirmininkas.
Psichologas Vytautas Čepas, buvęs pirmosios nepriklausomos Klaipėdos miesto tarybos pirmininkas, dėstė, jog jo manymu, sąjūdiečių užduotis – palikti jaunąją kartą, kuri laikytųsi tiek lietuvybės, tiek kalbos tradicijų, įvairių papročių.
„Dažnai sakome, prisimindami sovietmetį, kad KGB kaltas buvo, tačiau kartais nepaklausiam – o kas parašė milijoną skundų tam KGB? Rašė tai patys lietuviai“, – teigė V. Čepas.
ISTORIJA
1988 m. birželio 3 d. Lietuvos mokslų akademijos salėje buvo įkurta iniciatyvinė Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio grupė, į kurią išrinkti 35 nariai, daugiausia meno ir mokslo veikėjai. Netrukus Lietuvos miestuose ėmė steigtis Sąjūdžio rėmimo grupės, pradėta leisti periodinė spauda, įvyko pirmieji daugiatūkstantiniai mitingai. Sąjūdžio įgarsintam Lietuvos nepriklausomybės siekiui pritarimą išreiškė didžioji Lietuvos gyventojų dalis, palaikiusi Sąjūdį rinkimuose į Lietuvos SSR Aukščiausiąją Tarybą 1990 m. vasarį. Tų pačių metų kovo 11 d. paskelbtas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo aktas.
Parašykite komentarą