500 dienų. Ar galėjai patikėti, kad šis prakeiktas karas tiek vyks, kai jis tik prasidėjo? Aš tikrai ne.
Nepaisant pirmų savaičių šoko ir baimės, kad galbūt karo neišvengsime ir mes, buvo ir tikėjimas, jog pasaulis, NATO alianso pavidalu, ras greitą ir sėkmingą būdą, kaip padėti agresorių į jam skirtą vietą. Daug naivaus tikėjimo žlugo per šiuos 500 dienų.
Pamenu tą šiandien itin naiviai atrodančią mintį, kad Rusijos žmonės išeis į gatves, kad reikia tik paskambinti Rusijai, nes jie nežino teisybės. O jau, kai sužinos, tai nuneš tą Putiną su visais jo Kremliaus bokštais k čiortovoj materi (kaip patys mėgsta sakyti).
Kodėl buvo toks naivus tikėjimas, šiandien net pačiai keista. Gal dėl to, kad visi vertiname kitus pagal save? Juk mes taip darytumėme, tiesa? Mes negalvotume apie savo kailį, jei reikėtų mesti lauk diktatorių, kuris žudo mūsų brolius. Mes nebijotume pasipriešinti, net jei tai atrodytų tuo metu nelogiška ir kvaila, net jei jėgos ir nelygios. Mes jau tai darėme: mes buvome miškuose, mes stovėjome aikštėse ir Baltijos kelyje, mes degėme ir kėlėme savo vėliavas net tada, kai atrodė nėra jokių prošvaisčių ir prasmės. Ir mes laimėjome. Nes niekada nepasidavėme ir savęs nepametėme.
Mes, lietuviai, gal ir netobuli esam, bet turim stuburą ir aiškias vertybes, kai kalba užeina apie mūsų laisvę.
O ką rusai? Aš kaip niekada daug peržiūrėjau rusų info kanalų per šias 500 dienų. Nepaliauju iki šiol. Nes bandau įžvelgti kažkokį pokytį į gerą. Ukrainiečių beveik nežiūriu, nes ir taip viskas aišku. Ta tauta turi tokias pačias vertybes kaip mes. Todėl jie daro tai, ką ir mes darytume. Tik jų daugiau, todėl jiems sekasi dar geriau, nei mums sektųsi analogiškoje situacijoje.
O rusai palaužti jau gerokai iki karo pradžios. O gal, greičiausiai, niekada ir nebuvo tvirtai susiformavę kaip nacija, kuriai svarbi jos pačios ateitis, o ne tupas užkompleksuotas noras įrodyti visiems, kad jie kažkuo didūs ir išskirtiniai.
Per 500 karo dienų jie nuveikė itin mažai. Opozicija, kuri iš esmės daugiausia pasireiškia kaip gana sėkminga youtuberių grupė, deja, kito plano ir neturi. Bandydami prisibelsti iki savo tautiečių, jie tuo pačiu bando ir mums įrodyti, kad Rusija nėra tokia jau bloga. Bet kažkaip nelengva tuo tikėti, kai matai kaip ten darželiuose Z forma klupdomi vaikai. Rusų opozicija įsižeidžia, kai mes sakom, kad tai vergo mentalitetas, ir rėkia: mes ne vergai, mes – įkaitai.
Bet ar kas laiko šautuvą pridėjęs prie smilkinio, kai tavo vaikas marširuoja darželių paraduose su karine uniforma? Na taip, tu rizikuoji prarasti darbą, gauti baudą, gal net ir sėsti į kalėjimą, jei neleisi vaiko į paradą. Bet mano vaikai sirgtų. Sirgtų nuolat per visus darželio renginius. Na, silpna sveikata vaikų, ką padarysi. Aš sirgčiau per visus renginius darbovietėje, vyresnieji netikėtai sunegaluotų mokyklose, prieš visokius ten „meroprijatelius”.
Yra daug labai smulkių pasipriešinimo formų, kurios santykinai saugios ir sėkmingos, jei masiškos. Jei tik yra noras priešintis. Noro, deja, ten nėra tiek, kad nusvertų bendrą konformistinę bei dar ir aktyvią – fašistinę – masę. Ir todėl tikėtis, kad Rusijoje kažkas gero įvyks artimiausiu metu, nereiktų.
Bet patiems reikėtų mąstyti, ką mes dar galime padaryti. Ne skambinėti į Rusiją per NATO summitą. O bent jau iškelti Ukrainos vėliavą. Masiškai visur, nes tai veiksminga, kai masiška. Ir reikalauti, kaip šalis, kad Ukraina būtų priimta į NATO. Net jei dėl to kyla visokios didelės grėsmės mums patiems. Na, jos ir taip kyla kasdien. Visus tuos 500 dienų. Mes jau pripratome su jomis gyventi.
Šis karas toks savotiškas pasaulio pokeris. Neblefuosi – nelaimėsi. Rusija blefuoja nuolat. Gal laikas ir mums kokį pokerface užsidėti?
P.S. Ir nereikia prašyti kažko Bideno. Nes man tai skamba kažkaip panašiai, kaip tų durnų rusų bobų video prašinėjimai Putinui. Pasaulio lyderiai atstovauja ne sau, o mums. Ir pasiduoda viešosios nuomonės spaudimui, todėl kiekvienas tą nuomonę turim garsiai išreikšti.
Sveiki, noriu pareikšti kad Nato – žydraspalvių žydų verslininkų aljansas, o jūs ne bezdagonai esat mokėtojai, ir, dar nepajaučiat, kad esate apiplėšiami. Pentagonas vistiek bet ką išrūrija, kaip ir CŽV nėra problemų per žurnalistines kolegijas użsiauginti priedangai reikalingų žmonių. Jei Stalinas su Hitleriu turėjo mums tuo laiku nežinomų sutarčių, tai nereiškia, kad dabar tikrai tikrai jų nėra… Ar amerikonas judina piršta be naudos? Net kai suka pirštą prie smilkinio kokiai ankstyvo ryto raselei, darželio rūtelei ir tai jau yra nauda arba geras pokerfeisas, svarbu biznis ir gera nuotaika, prie kokio šampano taurės po oficialiosios apmokymų konferencijos pasistačius gražių užsieninių protinguolių žinovių, kurios nepajutusios atsibunda kokio generolo lovoje arba parvažiuoja su naujais tankais ir malūnsparniais ar džipais už paskolas būsimų vaikučių sąskaita. Nes gyventi reikia dabar ir man, o kiti kurie nesutinka – aborto liekanos… O kas vėliau dzin? O jūs prezidentės, sorboninės žinovės nežiurkiaukit kur nereikia, pisat protą babunėlėm, ir senbezdom su nuopelnais iš tarybinių laikų, kad net į bažnyčia nebėra nueiti laiko, tik vos ne vos nusipirkti kūninio maisto, nes riebalai ant kelėnų užslinko, o ir parapijos pasidarė netikinčiųjų ir pagoninių valdininkų įkaitais priklausantys nuo jūjų malonės. Kaip ir mūsų lietuvos įvairiarūšių paukščių galvai juk buvo pasakyta, – galvokit savo galva. Nes moteriškė pirma tepasiklausia savo vyro, pasitaria, ką aš čia prisigalvojau… Ir ar tik „rusija (bleaaatь нупиешта žemė ir ar visi апиписти žmonės?) tupai nori įrodyti, kad jie „kažkuom dydūs”, ir ar čia tik asmeninė nuomonė, ar čia netupas o labai intelektualus įrodinėjimas, – „kad visi rusai įrodinėja”, o mes neįrodinėjam? Viena įrodinėja ir kiti pritaria, kad įrodinėjam? Ar ir studentams kokia filosofijos mokslų daktarė kartais nėra išsireiškusi, kad visi vyrai svolačiai? Ir visos žino kad taip ir yra, nes šiuolaikinės „Jūs brangiosios” turit galvoje kad vyrai tik spermos ir alimentų bankas. Ir ar visos tai turi galvoje? Į kurią pusę jums eiti? Ar kažkas dėl saugumiečių instituto bendrabūtyje nušvilptų keptų studentiškų bulvių, kažkur keršija? Blefas. T.y. fake! Užtat mes savo vaikučius leidžiam į beraščių pagoniškai graikiškus pyderasų tolerantų darželius ir mokyklas ir jie laisvai nuo kūdikystės jau gali žaisti lytiniais organais ir demonstruotis priešingos lyties rūbais, didinant dvasinių ligonių gretas, kad sunyktų tautinis identitetas ir tokia lietuvėlė išnyktų nuanglintakalbių gretose. O ne tik žygiuoti tarkim tautiniais rūbais ar tarkim lietuviška tėvynės gynėjo uniforma per nepriklausomybės dieną ir ugdyti savo krašto ar valsčiaus ar gimtinės patriotizmą, organizuoti „Kaziuko muges” koncertuoti rudenėlio gėrybių šventėje kartu su savo įvairiaprofesine tėvų protėviška armija. Ir t.t ir t.t. Ir ar ES tai laisvė? Jo jei statai БАМ’ą tai tada laisvė, ten negalėjai, o čia gali… ?!?! Tik kitoj saujoj, o ? tas pats.
Pasirašo,
Neblefuosi nelaimėsi
Ir jei nori šita rašliava gali netikėti. AKCIJA: Sudaužyk telefoną arba kaip Dainos teatre pranašai sugrojo ir sudainavo „Išjunk televizorių”, tai yra – šetono altorių. Ir jei perki laikraštį, tai pirk kad galėtum susisukti machorką po amerikanski arba belomor kanal pagal nuotaiką arba jei rūkai ar nerūkai kad tiktų prakūrai į pečių. Nes reklaminiai bukletai netinka, ir blogai dega, nes specialiai taip padaryti, kad kaimas miesto neapiplėštų. Saugok planetą, ir neimk į galvą! Nusispakajink. Nes ir aš žmogus nusidėjelis, ir nenorėjau nieko įžeisti.
Šiaip esu beraštis, ir, prisipažįstu, kad galiu gerti tik su savos spalvos chebra ir kad kiekvienas turėtų savo čierką, nes jei iš vienos gersim, daugelis tą patį vakarą iš manęs išvažiuoja ir prasipučia jau žalias varneles… Sėsk 0. Dar daug ką galėčiau paršyti, bet jūs negalėsit to pakelti. Kirvio aišku.
Nes jis sako: „Malonaus priėmimo metu aš išklausiau tave ir išgelbėjimo dieną aš pagelbėjau tau“. Štai dabar yra „malonaus priėmimo metas”, štai dabar yra „išgelbėjimo diena”. –
{2 Korintiečiams 6’2}
https://bible.com/lt/bible/321/2co.6.2.LTZB
Nes mes visi turime pasirodyti prieš Kristaus teismo krasę, kad kiekvienas atsiimtų, atsižvelgiant į tai, ką jis, kūne būdamas, padarė, gera ar bloga. Nes gyvename tikėjimu, o ne regėjimu,— {5’10;7} kad mes nebūtume šėtono apvilti; mes juk gerai pažįstame jo kėslus. Nes iš didelio sielvarto ir širdies suspaudimo aš jums parašiau su daug ašarų, ne kad jūs būtute nuliūdinti, bet kad pažintute meilę, kurios aš ypatingai gausiai jums turiu. {2’11;4}
???❤️
Sveikinkite vieni kitus šventu pabučiavimu. Todėl, aš atstu būdamas, tai rašau, kad, vietoje būdamas, neturėčiau pavartoti griežtumo, kaip leidžia tas įgaliojimas, kurį Viešpats man davė statymui, bet ne griovimui. Nes mes nieko negalime prieš tiesą, bet už tiesą. Mes džiaugiamės, kad mes esame silpni, o jūs galingi. To mes meldžiame: jūsų tobulėjimo. O mes meldžiame Dievą, kad jūs nedarytute nieko bloga – ne kad mes pasirodytume tinkami, bet kad jūs darytute gera, o mes būtume lyg netinkami. Jus sveikina visi šventieji. Pagaliau, broliai ir seserys, likite sveiki! Tobulėkite, duokitės graudenami, būkite vienos minties, gyvenkite taikoje, o meilės bei ramybės Dievas bus su jumis. {13’12;10;8,9;7;13;11} Todėl mes nenusimename, bet, nors mūsų išviršinis žmogus sunyksta, vis dėlto mūsų išvidinis žmogus diena iš dienos atsinaujina. Nes lengvas akimirkos sielvartas mums patiekia su vis nauju perteklium amžinai svarią garbę, nes mes nežiūrime į tai, kas regima, bet į tai, kas neregima; nes kas regima, yra laikina, o kas neregima – amžina. {4’16-18]