P0

Svarbu, Uostas ir jūra

Klaipėdos uostui kitąmet gali atsiverti unikali galimybė

Martynas Vainorius

Martynas Vainorius
2023-07-13


Preliminarūs duomenys rodo, kad per pirmą pusmetį Klaipėdos uoste buvo perkrauta 16,2 mln. tonų krovinių – dešimtadaliu mažiau nei tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu. Vienos iš į priekį uostą traukiančių konteinerių krova užsiimančios bendrovės – „Klaipėdos Smeltė” – vadovas Rimantas Juška mano, jog yra tikimybė kitąmet sulaukti gerų žinių, kurios dar labiau sustiprintų Klaipėdos uosto pozicijas šiame segmente.

„Pusmetis buvo pilnas iššūkių, ir toliau susiduriame su geopolitine situacija, technine recesija ir pramonės eksporto mažėjimu. Tačiau infliacijos mažėjimas, atpigę energetiniai ištekliai suteikia optimizmo”, – ketvirtadienį surengtos spaudos konferencijos metu sakė Lietuvos jūrų krovinių kompanijų asociacijos (LJKKA) prezidentas Vaidotas Šileika.

Pasak jo, skystųjų krovinių netektis uoste kompensuoja suskystintosios gamtinės dujos, o birių krovinių segmente – žemės produktai, tarp kurių ir užsilikęs dar praėjusių metų derlius.

Uosto vidus kompas

Pasak V. Šileikos, Klaipėda tarp Baltijos šalių uostų lyderiauja pagal fiderinių linijų gausą. Konteinerių krova skaičiuojant TEU yra išaugusi apie 20 proc. Tačiau iš esmės didėja tuščių konteinerių krova, išaugusi net 88 proc. Jie atsiranda ne tik dėl importo ir eksporto disbalanso, bet ir dėl vadinamojo transšimpento. Be to, „Klaipėdos Smeltė” teikia ir jų remonto paslaugą, kuri, anot šios įmonės vadovo R. Juškos, yra tris kartus pigesnė nei Suomijoje.

Tiesa, tokių konteinerių perkrovimas kompanijos atneša perpus mažiau krovinių, nors sąnaudos yra tokios pat, kaip ir kraunant pilnus.

V. Šileikos teigimu, Ukrainos importuotojai yra pasirinkę naudotus automobilius iš JAV vežti per Klaipėdą. Jų srauto augimą liudija ir Klaipėdoje bei aplink ją besikuriančios naujos tokių automobilių aikštelės.

LJKKA prezidentas, vadovaujantis Klaipėdos konteinerių terminalui, sako, kad ir toliau stebima tendencija, kai kroviniai iš sausakrūvių vėl pereina į konteinerius.

„Šiemet bendra pasaulinė konteinerinių laivų talpa turėtų didėti 10 procentų, o krovinių augimas prognozuojamas tik 2 procentais didesnis. Tai ir fiksuojama recesija atsiliepia jūriniams frachtams, kurie mažėja. Dar visai neseniai buvo mokama ir iki 20 000 eurų už konteinerio atgabenimą iš Rytų, o dabar kaina yra sumažėjusi iki dešimt kartų. Visos konteinerių linijos imasi kaštų taupymo politikos, peržiūri greičius, uostus, dalį laivų pastato į prastovas, kitus pjausto. Šiemet jų pelnai bus aptirpę. Atitinkamai jos reikalauja ir uosto operatorių mažinti įkainius”, – kalbėjo V. Šileika.

Jis sako, kad antro pusmečio Klaipėdos uosto rezultatai priklausys nuo šalies pramonės vystymosi, koks bus galimas eksporto augimas, ar atsistatys baldų, medienos pramonė, taip pat nuo to, koks derlius. Manoma, kad dėl griežtesnio sankcijų taikymo gali sumažėti Centrinės Azijos krovinių srautai – tai jau vyksta Rygoje, kur jų kiekiai yra panašūs į vežamus per Klaipėdą.

R. Juškos teigimu, konteinerių terminalai yra flagmanai, keliantys Klaipėdos uosto apyvartą. Pasak jo „Klaipėdos Smeltėje” pernai dėl didesnių darbų apimčių darbuotojų algos išaugo apie 30 proc., šiemet buvo sukurta per 40 naujų darbo vietų.

„Vien „Smeltė” gali perkrauti 1,1 milijono TEU, o šiuo metu dirba apie 55 procentai techninių pajėgumų. Kitąmet nustos galioti MSC ir „Maersk” aljansas 2M, liečiantis ir Gdanską. MSC kol kas nėra atskleidusi, kaip toliau elgsis Baltijos regione. Tikimės, kad krovinių persiskirstymas gali būti ir Klaipėdos naudai”, – sakė R. Juška,

Pasak jo, „Klaipėdos Smeltę” valdanti MSC, tampa pasauline konteinerių gabenimo kompanija Nr. 1 ir ji laiko Klaipėdos uostą savo bastionu Baltijos jūros regione. Klaipėdos patrauklumą esą didina ir atlikti infrastruktūros plėtros darbai, uosto kapitono ir locmanų tarnybos darbas, jau leidžiantys uoste prasilenkti 300-400 m ilgio laivams.


    2023-07-13

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas. Visų komentarų autorių IP adresai yra skelbiami viešai.

    Parama

    Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

    Paremti
    Atviri dokumentai

    VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieną mėnesį skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

    Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

    Su dokumentais galite susipažinti čia
    Informacija

    Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
    VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

    Puslapio taisyklės. 

    Redakcijos tel. + 370 650 77550
    el. paštas: info@atviraklaipeda.lt