Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2023-08-05 |
Pasaulyje fiksuojamas dar vienas rekordas – vidutinė paros vandenynų paviršiaus temperatūra pasiekė aukščiausią kada nors fiksuotą lygį. Baltijos jūra minima tarp tų, kurios šyla greičiausiai pasaulyje. Dar daugiau, naujausių tyrimų duomenys rodo, kad galimai dėl klimato kaitos kinta planetos vandenynų spalva, o tai byloja apie rimtus ekosistemų pokyčius.
Europos Sąjungos klimato kaitos tarnybos „Copernicus“ duomenimis, vidutinė paros vandenynų paviršiaus temperatūra pasiekė 20,96 °C ir viršijo 2016 m. pasiektą 20,95 °C rekordą.
Vis dėlto mokslininkai teigia, kad tikėtina, jog vandenynų temperatūra ir toliau kils, nes įprastai didžiausia ji būna kovo, o ne rugpjūčio mėnesį. Jie taip pat pabrėžia, kad vandenynai šyla dėl klimato kaitos, kurią vis stiprina iškastinio kuro deginimas.
„Copernicus“ tyrėja dr. Samantha Burgess sako, kad naujas rekordas verčia ją nerimauti, nes nėra žinoma, kiek vandenynai dar gali šilti iki kitų metų kovo.
„Tikėtina, kad temperatūrą iš dalies lemia klimato reiškinys El Ninjo. (…). Tačiau šiuos orų pokyčius veikiausiai dar labiau stiprina klimato kaita ir atmosferos įkaitimas. (…). Kuo daugiau deginsime iškastinį kurą, tuo daugiau perteklinės šilumos sugers vandenynai ir tuo daugiau jiems reikės laiko grįžti į buvusią padėtį“, – teigia S. Burgess.
Vandenynai reguliuoja klimatą, sugerdami šilumą, lemdami orų pokyčius, absorbuodami anglies dioksidą, nuo vandenynų atkeliaujantis vėsus oras taip pat gali sumažinti aukštą sausumos temperatūrą. Vandenynams šylant, jų teigiamas poveikis mažėja. Įšilę vandenys sugeria mažiau anglies dioksido, todėl atmosferoje lieka daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Šylantys vandenynai taip pat prisideda prie ledynų tirpimo, dėl kurio kyla jūros lygis. Mokslininkai teigia, kad karštis naikina jūrų gyvūniją, kaip gaisrai naikina didžiulius miškų plotus.
Vandens paviršiaus temperatūros matavimai iš laivų atliekami jau daugiau nei 150 metų. Remdamiesi jų duomenimis, mokslininkai nustatė, kad per visą stebėjimų laikotarpį vidutinė pasaulinė vandenynų paviršiaus temperatūra padidėjo beveik 0,9 °C, o vien per pastaruosius keturis dešimtmečius – apie 0,6 °C.
Tyrimai rodo, kad sparčiausiai šyla kai kurios Arkties ir Ramiojo vandenynų dalys, taip pat Baltijos ir Juodoji jūros.
Šiais metais visame pasaulyje įvyko kelios jūrinės karščio bangos. 2019 m. atliktame tyrime nustatyta, kad karščio bangų jūrose daugėja – per pastaruosius kelerius metus jų dienų skaičius patrigubėjo.
Atlikus NASA nuotraukų analizę nustatyta, kad dėl planktono populiacijos pokyčių, kuriuos taip pat galimai sukelia klimato kaita, planetos vandenynai tampa vis žalesni, praneša „The Guardian“.
Palydovų duomenys rodo, kad per pastaruosius 20 metų 56 proc. pasaulio vandenynų – didesniame plote nei visa Žemės sausuma – spalva pradėjo kisti iš mėlynos į žalią. Šie pokyčiai ypač ryškūs tropiniuose regionuose netoli pusiaujo.
„Tai svarbu ne todėl, kad mums rūpi vandenynų spalva, o todėl, kad spalva atspindi ekosistemos būklės pokyčius, – sakė Sautamptono universiteto Nacionalinio okeanografijos centro mokslininkas ir žurnale „Nature“ paskelbto tyrimo autorius B. B. Caelis. – Tamsiai mėlyna spalva rodo mažiau gyvybės, o žalesni atspalviai – didesnį fitoplanktono aktyvumą.“
Kas tai per pokyčiai ir kokia tiksli jų priežastis, nepatvirtinta, tačiau B. B. Caelis teigia, kad tai greičiausiai susiję su daugumos mitybos grandinių pagrindą sudarančių organizmų – fitoplanktono – koncentracijos padidėjimu, nulemtu padidėjusios vandenynų temperatūros.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama
Parašykite komentarą