P0

ELTA

Ekonomistai: nėra labai aiškių priežasčių, kodėl maisto kainos Baltijos šalyse siekia ES lygį (5)

Lukas Juozapaitis (ELTA)
2023-08-30


Maisto produktų kainos Latvijoje ir Estijoje jau siekia Europos Sąjungos (ES) vidurkį, Lietuvoje – yra arti jo, teigia „Swedbank“ banko padalinio Latvijoje vyriausioji ekonomistė Liva Zorgenfreija. Tačiau, pasak jos, sunku paaiškinti, kodėl maisto ir gėrimų kainų lygis Baltijos šalyse taip priartėjo prie vidutinio ES, nors prekių ir paslaugų kainų dar yra žemesnės.

Martyno Vainoriaus nuotr.

„Matome, kad iki infliacijos šuolio (2022 m. antroje pusėje, kuomet Baltijos šalyse fiksuota didžiausia Bendrijoje, dviženklė metinė infliacija – ELTA) maisto ir gėrimų kainų lygis buvo mažesnis nei ES vidurkis.

Dabar Estijoje ir Latvijoje jis jau yra 5 proc. didesnis nei ES vidurkis. Lietuvoje 2021 m. jis buvo 10 proc. mažesnis, tačiau pernai ES vidurkis buvo beveik pasiektas“, – trečiadienį vykusiame „Swedbank“ ekonomikos forume teigė L. Zorgenfreija,

Jos teigimu, tokį kainų šuolį galėjo lemti Baltijos šalių jautrumas geopolitinei padėčiai, kitų šalių taikytos priemonės maisto produktų kainoms švelninti.

„Galbūt mūsų šalys yra labiau veikiamos pasaulinių įvykių nei kitos ES narės, galbūt kitur ES buvo taikoma daugiau paramos priemonių, pavyzdžiui, įmonėms. Bet, iš esmės, daug gerų paaiškinimų tokiam augimui, deja, rasti sunku“, – pažymėjo ji.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Lietuvoje Nerijus Mačiulis svarstė, kad tą galimai lėmė konkurencijos trūkumas bei antrino, jog kitos šalys kainas mažino dirbtinai, pavyzdžiui, per pridėtinės vertės mokesčio (PVM) korekcijas. Be to, teigė ekonomistas, Baltijos šalys anksčiau importuodavo daug maisto produktų iš Rusijos ir Ukrainos.

„Maža konkurencija, subsidijos kitose šalyse, pavyzdžiui, PVM mažinimas. (…) Dar pridėčiau, jog Baltijos šalys, ypač Lietuva, buvo labiau priklausomos nuo maisto produktų iš Rusijos ir Ukrainos. Dauguma šių produktų negali būti labai greitai pakeisti“, – teigė N. Mačiulis.

L. Zorgenfreija dar teigė, kad bendras kainų lygis valstybėse išlieka mažesnės už vidutinį Bendrijoje – atitinkamai 5–10 proc. prekių ir 20–30 proc. paslaugų.

„Tad čia vis dar pigiau gyventi, tačiau paskutinysis infliacijos pikas padėtį keičia“, – svarstė ji.

„Čia svarbu prisiminti, kad mūsų šalių gyventojų gerbūvis, bendrojo vidaus produkto vienam gyventojui rodiklis yra mažesni nei ES vidurkis. Tad ši padėtis nėra itin tvari, ji kenkia vartotojui“, – dar pažymėjo Latvijos ekonomistė.

L. Zorgenfreijos teigimu, daliai vartotojų krepšelio, vis dėlto, tikėtina defliacija – esą tikrai pigs energetiniai produktai, galimas ir kitų prekių kainų lygio kritimas. Tačiau Baltijos šalyse išliks paslaugų infliacija.

„Todėl nematome bendro kainų kritimo visos ekonomikos lygmeniu. Bet lyginant su praėjusių metų dviženklės infliacija, ateinančiais metais ji bus žymiai mažesnė“, – kalbėjo ekonomistė.

Jos pateiktais duomenimis, metinė infliacija (lyginant einamąjį mėnesį su tuo pačiu mėnesiu pernai) Baltijos šalyse 2022 m. trečiąjį ketvirtį siekė 22–25 proc., o šiemet nukrito iki 6–7 proc.

Vis tik, tikina ekonomistė, nors infliacija Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje smarkiai krito nuo pernai metų trečiojo ketvirčio aukštumų, tikrasis kainų lygis išliko aukštas ir šiuo metu yra 35–40 proc. aukštesnis nei 2019 m.

„Milžiniškas kainų lygio skirtumas“, – akcentavo ji.

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, išankstinis mėnesinis (2023 m. rugpjūtį, palyginti su liepa) vartotojų kainų pokytis, apskaičiuotas pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), sudaro -0,2 proc. Lyginant su pernai rugpjūčiu, infliacija sudarys 6,4 proc.
Tarp maisto produktų per metus 14,2 proc. brango mėsa, 13,1 proc. – duona ir grūdų produktai, 15,6 proc. – daržovės, 18,5 proc. – cukrus, uogienė ir saldumynai, 12,2 proc. – vaisiai, 12,3 proc. – žuvis. Pienas ir jo produktai brango 3,9 proc., jokiai kategorijai nepriskirtini maisto produktai – 16,9 proc.

 Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama


    2023-08-30

    5 komentarai “Ekonomistai: nėra labai aiškių priežasčių, kodėl maisto kainos Baltijos šalyse siekia ES lygį”

    1. AvatarVoverė (IP: 78.63.37.48)

      Priežasčių kompleksas:
      1. per Covidą žmonės gaudavo atlyginimus, bet negalėjo jų išleisti, o kai ribojimai išnyko, lyg nuo lenciugo nutrukę pradėjo išlaidauti sukauptais pinigais. Tuo netruko pasinaudoti verslas.
      2. Per Covidą kai kuriose viešose srityses dirbantiems buvo ženkliai padidintas darbo užmokestis.
      3. Nuolat didinamas MMA.
      4. Paskutinius 4 metus sparčiai kosminiais tempais buvo didinamas darbo užmokestis viešajame sektoriuje. Pradžioje procentiškai žiūrint, atlyginimai buvo didinami sparčiau, nei kilo maisto ir paslaugų kainos. Įdomiausia tai, kad iš esmės šie atlyginimai buvo didinami valdžiai didinant valstybės skolą, t.y. skolinantis.
      5. konkurencijos nebuvimas. Didieji prekybos centrai kainas kelia nebyliai susitarę. Susidarė tokia situacija, kad dažnu atveju išlikusio smulkiojo verslo kaimo parduotuvėlėse maisto kainos yra mažesnės, nei prekybos centruose.
      6. Buvo padidėjusi energijos kaina (elektra, dujos, kuras), kuri sudaro paslaugų ir gamybos kainos dalį. Sumažėjus energijos kainai, buvo “užmiršta” tą dalimi mažinti kainas.
      7. Stambaus verslo gobšumas (žr. 5 p.)

      • AvatarJooo... (IP: 78.61.100.125)

        Didelė dalis piliečių gauna dideles neapmokestintas pajamas iš kontrabandos, narkotikų, nuvogdami mokesčius, gaudami otkatą už lobistinę veiklą, rinkdami “aukas”, kyšius, ar kitaip vogdami iš biudžeto, to išdavoje jie mažmeninėje prekyboje gali pirkti ką nori, o prekybininkų ir kapitalizmo tikslas yra kuo didesnis pelnas, todėl nereikia smerkti prekybininkų, o reikia keisti korumpuotą ir valstybės interesų nepaisančią vyriausybę, t.y. konservatorius, nes kai tik jie valdžioje, taip valstybėje tarpsta tik sukčiai, darbo žmonės vos suduria galus.

      • AvatarJooo... (IP: 78.61.100.125)

        Nevyriausybinės organizacijos „Global Witness“ pramonės duomenų analizės duomenimis, Belgija ir Ispanija per pirmuosius septynis 2023 metų mėnesius tapo antra ir trečia Rusijos suskystintų dujų importuotoja. Pirmoji šiame sąraše yra Kinija, rašo „Financial Times“., o Lietuva IŠ KUR IR PO KIEK PERKA DUJAS ???

    2. AvatarAnonimas (IP: 86.100.175.51)

      Viskas labai paprasta, žmonės perka dideliais kiekias ne pirmos butinybės prekes, iki tol, kol nebegali visiškai jų sau leisti, o prekybininkai naudojasi ta nesitraukiančia paklausa. Lietuvoje žmonės nėra tokie sąmoningi, kad galėtų reguliuoti kainas.

      • AvatarVoverė (IP: 78.63.37.48)

        Kokia gili ekonominė įžvalga. Neatskleistas talentas, tūnantis AK skaitytojų tarpe 🙂

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas. Visų komentarų autorių IP adresai yra skelbiami viešai.

    Parama

    Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

    Paremti
    Atviri dokumentai

    VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieną mėnesį skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

    Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

    Su dokumentais galite susipažinti čia
    Informacija

    Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
    VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

    Puslapio taisyklės. 

    Redakcijos tel. + 370 650 77550
    el. paštas: info@atviraklaipeda.lt