Klaipėdos apylinkės teisme ir vėl sustojo byla, kurioje antstolė prašo skirti verslininkui Rimantui Cibauskui iki 300 Eur dydžio periodinę baudą už tai, kad jis net nuo 2014-ųjų niekaip nenugriauna nelegalios tvoros, užtvėrusios valstybinį žemės sklypą.

Tiesa, teismas jau svarstys ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos (VTPSI) atstovės prašymą skirti baudą verslininko advokatui Sauliui Tamošaičiui už tai, kad jis prašymus vis teikia prieš pat posėdį ir taip galimai specialiai vilkina procesą.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Priešistorė

„Atvira Klaipėda” ne kartą rašė, kad R. Cibausko tvoros istorija prasidėjo, kai jis su Klaipėdos savivaldybe 2003 m. vasarį pasirašė sutartį. Verslininkas tada įsipareigojo savo lėšomis parengti projektą ir pagal jį pakloti buitinių nuotėkų tinklų atšaką nuo Dailidžių g. iki esamų buitinių tinklų ties žemės sklypu Dailidžių g. 39; nutiesti privažiavimo kelią nuo Dailidžių g. iki žemės sklypo Dailidžių g. 37 vakarinės ribos ir įrengti automobilių apsisukimo aikštelę; demontuoti privažiavimo kelią nuo Dailidžių g. iki žemės sklypo Dailidžių g. 37 vakarinės ribos; įrengti veją pietinėje sklypo dalyje bei pakloti šaligatvį prie Dailidžių g. ties šia teritorija; pripažintą tinkamu naudoti, inventorizuotą privažiavimo kelią su aikštele ir šaligatvį perduoti į savivaldybės balansą. O miesto valdžia, verslininkui įvykdžius šias sąlygas, įsipareigojo parengti dokumentus dėl prijungiamos sklypo dalies pardavimo.

Nors tokia sutartis, galiojusi iki 2005 m. pabaigos, nenumatė jokios tvoros statybos, R. Cibauskas ją pastatė ir taip aptvėrė valstybinės žemės sklypą. Institucijos tik 2011 m. susirūpino tokia situacija ir bandė nubausti R. Cibauską bei nugriauti tvorą.

R. Cibausko ieškinį dėl sklypo įsigijimo ne aukciono tvarka atmetus visų instancijų teismams, Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) 2014 m. spalį vykusio patikrinimo metu nustatė, kad už verslininko žemės sklypo pietinės ribos yra savavališkai užimta valstybinė žemė, ji užtverta 2 m aukščio mūrine tvora. Nustatyta, kad savavališkai užimtos valstybinės žemės plotas siekia apie 8,34 a. Tada NŽT raštu nurodė R. Cibauskui iki tų pačių metų lapkričio galo atlaisvinti savavališkai užimtą valstybinę žemę, nusikeliant tvorą ir sutvarkant sklypą taip, kad jis būtų tinkamas bendram naudojimui. Tačiau verslininkas tvoros nenugriovė, o institucijos prie šio klausimo sugrįžo tik po to, kai 2017 m. spalį juo ėmė domėtis „Atvira Klaipėda“. Po to prasidėję teismai nesibaigia iki šiol.

Teismo sprendimu verslininkui galiausiai buvo paskirta 5 Eur dydžio bauda už kiekvieną privalomojo nurodymo nevykdymo dieną, ją skaičiuojant nuo 2020 m. birželio 24 d. iki 2021 m. kovo 2 d., kai R. Cibauskui buvo pavykę pasiekti, jog teismas pritaikytų laikinąsias apsaugos priemones.

Minėtoji bauda verslininko griauti tvoros nepaskatino, tad antstolė Asta Rimaitė-Žičkuvienė Klaipėdos apylinkės teismui pateikė prašymą spręsti dėl iki 300 Eur dydžio periodinės baudos paskyrimo R. Cibauskui nuo 2021 m. kovo 2 d. Tačiau ir šioje byloje R. Cibauskas kartu su savo advokatu ir toliau sėkmingai tempia laiką.

Procesas sąmoningai vilkinamas?

Vasario pradžioje turėjęs įvykti posėdis buvo atidėtas, nes R. Cibauskas pareiškė, jog tik išvakarėse gavo visus dokumentus ir neturėjo laiko tinkamai pasiruošti bylai. Reaguodama į tokį prašymą, bylą nagrinėjanti teisėja Aušra Diržienė posėdį buvo nusprendusi surengti kovo pabaigoje, bet ir artėjant šiai datai teismų tvarkaraštyje pasirodė informacija, kad posėdis nevyks.

Kitas posėdis buvo surengtas beveik po mėnesio ir jau jo pradžioje S. Tamošaitis pareiškė prašymą stabdyti bylą. Vienas iš jo motyvų – pradėtas dar vienas teismo procesas.

Teisėja dėl tokio prašymo balandžio pabaigoje padarė pertrauką, kad surašytų nutartį. Nors prašymas vėliau ir buvo atmestas, tačiau verslininko advokatas ir vėl laimėjo nemažai laiko savo klientui – kitas šios bylos posėdis jau buvo surengtas tik birželį. Jis ir vėl prasidėjo nuo advokato prašymo stabdyti bylą, dėl kurio teko daryti dar vieną beveik poros mėnesių pertrauką.

Po jos ir vėl pasikartojo toks pat scenarijus. Tik teismo posėdžio dieną S. Tamošaitis pateikė du prašymus – dėl ekspertizės skyrimo ir valstybės įtraukimo į procesą.

Teisėjai pastebėjus, kad buvo pakankamai laiko pateikti prašymus ir anksčiau, advokatas aiškino, jog buvo atostogų metas, o jis esą turi „ne vieną veikiantį procesą, kur reikia dirbti“. Teisininkas tikino, kad turi didelį darbo krūvį, tenka dirbti viršvalandžius ir esą niekaip neina suspėti greičiau.

Anot jo, šiame procese nagrinėjamas klausimas, susijęs su valstybės turtu, o VTSPI nėra valstybės atstovas, pastaroji esą turi būti įtraukta į bylą. Ekspertizės, pasak advokato, reikia, kad būtų nustatyta, kokios grupės statinys tvora yra.

„Kiek buvo posėdžių, tiek prašymai prieš pat posėdį, norom nenorom peršasi išvada, kad tai yra proceso vilkinimas“, – sureagavo į tokius prašymus inspekcijos atstovė Jurgita Kurtinaitienė.

Tada jau S. Tamošaitis pateikė dar vieną prašymą – skirti teisminę mediaciją.

„Mes matome galimybę šitą ginčą sureguliuoti taikiai. Mediacija šioje byloje turėtų būti veiksminga“, – tikino advokatas, tačiau J. Kurtinaitienė teigė, jog byloje dėl baudos skyrimo mediacija nėra galima.

Teisėja netenkino šių prašymų ir „griežtai atkreipė dėmesį“, kad daugiau jokie prašymai prieš posėdį nebus priiminėjami.

Tada jau S. Tamošaitis pateikė dar vieną prašymą stabdyti bylą, šįkart motyvuodamas tuo, kad Klaipėdos savivaldybė surašė apeliacinį skundą byloje dėl R. Cibausko prašymo grąžinti jo nuosavybėn įvažiuojamąjį kelią ir visą kitą su infrastruktūros plėtros sutarties vykdymu susijusį jo lėšomis sukurtą turtą.

Reaguodama į tai J. Kutinaitienė paprašė eismo skirti baudą advokatui už teismo gaišinimą.

„Kai atsiranda antstolės pareiškimas dėl baudos, atsiranda įvairūs skundai, procesai“, – sakė ji.

Teisėja konstatavo, kad nesusipažinusi su S. Tamošaičio prašymu negali jo išnagrinėti, reikia ir inspekcijos atsiliepimo, tad yra pagrindas ir vėl atidėti posėdį. Šįkart kitas, jei byla nebus sustabdyta, turėtų vykti jau tik spalio viduryje.