Klaipėdietis Aidas savivaldybės viešajai įstaigai „Klaipėdos keleivinis transportas” (KKT) ir žiniasklaidai atsiuntė laišką, kuriame stebisi, kodėl transportininkai švieslentėse prie autobusų stotelių skelbia, jo teigimu, mažamečius vaikus gąsdinančią informaciją.

„Prašau paaiškinti, kodėl jūs rašote tokią abstrakčią informaciją, kurios nepajėgūs suprasti jokie keleiviai. Ką daryti vaikams, kurie panikuoja, bijo sėstis į autobusą, nes nesuvokia šito pranešimo turinio ir jo pasekmių. Koks pranešimo tikslas, kontekstas, ką daryti mažamečiui keleiviui, kam to reikia?”- transportininkų klausia klaipėdietis.

KKT vadovų jis prašė atsakyti išsamiai, ne lakoniškai, „nes man kaip atsakingam suaugusiam asmeniui išvis neaiškus šio pranešimo tikslingumas”.

Kadangi laiškas buvo persiųstas ir „Atvirai Klaipėdai”, paprašėme KKT atsakymu klaipėdiečiui pasidalinti ir su portalo skaitytojais.

Pasak KKT direktoriaus pavaduotojo Andriaus Samuilovo, dauguma klaipėdiečių viešajame transporte naudojasi ilgalaikiais terminuotaisiais bilietais, dėl to jiems pildyti bilietus prireikia tik kartą per mėnesį ar net per metus.

„O kadangi paskyroje („kortelėje”) galima turėti nusipirkus atsargai ir kitą tokį pat bilietą, kuris automatiškai įsigalios žymint kortelę pirmą dieną
po ankstesnio bilieto galiojimo pabaigos – momentinis poreikis čia ir dabar pirkti bilietą jiems retai būna aštrus. Tačiau, be abejo, galimybė be sutrikimų pirkti bilietą jiems irgi yra svarbi”, – atsakyme rašo A. Samuliovas.

Jo teigimu, kita vertus, daugybė keleivių kartinius bilietus perka kasdien – ar per aplikaciją, ar mobiliuoju telefonu, ar taip pat pasipildo bilieto paskyrą pinigais.

„Tai jie atlieka dažnai jau stotelėje, ruošdamiesi lipti į autobusą. Tokios operacijos mūsų bilieto sistemoje vyksta kas kelios sekundės. Ir jeigu bilietų pirkimo sistema sutrinka, mes apie tai iš keleivių skambučių sužinome jau po minutės – dviejų. Tokiu atveju svarbu kuo greičiau visiems keleiviams apie tai pranešti. Nors turime ne vieną informacijos sklaidos kanalą, pats operatyviausias ir arčiausiai keleivio esantis – švieslentė”, – kaip ir prašė klaipėdietis, išsamiai dėsto KKT atstovas.

Pasak A. Samuilovo, jiems esą yra labai svarbu į stotelę atėjusio keleivio nepalikti nežinioje, tad informacijos pateikimo greitis tokiais atvejais, teigiama, yra prioritetas.

Toliau aiškinama, jog per metus būna viso labo gal kokie 1-2 panašūs atvejai. Teigiama, jog jie būna skirtingi: skiriasi sutrikimų priežastys, trukmė, užtat dėl šių priežasčių – poreikio kuo skubiau informuoti, kas nutiko, informaciją švieslentėse skelbia pirmasis KKT įgaliotas darbuotojas, kuris pirmasis sužinojo apie kilusią problemą.

„Patirtis rodo, kad sutrikimas gali įvykti bet kuriuo paros metu, ir laukti mums patogaus laiko jį aptarti ir išdailinti pranešimą, atsižvelgiant į sutrikimo specifiką, keleiviams būtų keista. Juo labiau, kad paprastai tokius sutrikimus mūsų partneriai sutvarko per valandą dvi, taigi iš tokio pranešimo, kai jau problema yra išspręsta, praktinės naudos keleiviui nebūtų. Šiuo konkrečiu atveju, apie kurį rašote, e.bilieto sistema patyrė masyvią, mums beprecedentinę DDoS ataką. Nuo to neapdrausta jokia įmonė ar valstybinė institucija. Nuolat kontaktavome su bilieto sistemos prižiūrėtojais, žinome, ką jie daro, kad programišių atakos ateityje nebūtų tokios rezultatyvios. Tačiau garantuoti, kad sutrikimų nebus, negalime: tobuliname savo gynybą, tačiau tobulėja ir puolimo priemonės”, – toliau problemos esmę dėsto transportininkas.

Kartu jis dalinasi, kaip tokiu atveju savo vaikui suprantamai paaiškintų užrašą švieslentėje: „Pikti žmonės programišiai norėjo padaryti taip, kad keleiviai negalėtų pirkti bilietų ir telefone bei švieslentėje pasižiūrėti, kurioje vietoje dabar yra laukiamas autobusas. Šiek tiek pakenkti laikinai jiems pavyko.”

Ir priduria: „Bet turbūt sutiksite, kad švieslentėje kaip tik taip surašytas pranešimas nelabai kaip atrodytų kitiems, suaugusiems keleiviams”.