Beveik 17 mln. eurų vertės sutartis naujam keleivių terminalui Klaipėdos naujojoje perkėloje statyti – tai ydingo viešųjų išteklių planavimo pavyzdys, kurį AB „Smiltynės perkėla“ valdanti Susisiekimo ministerija turėtų nedelsiant stabdyti, įsitikinęs Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys, neringiškis Andrius Bagdonas.
Jis atkreipia dėmesį, kad iš bilietų, per trejus metus pabrangusių maždaug dvigubai, finansuojamas projektas patiems keleiviams net nebus reikalingas. Abejonę dėl naujojo terminalo praėjusį penktadienį Nidoje posėdžiavusiai Seimo Neringos bičiulių grupei iškėlė Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis. Jo pastebėjimu, terminalas keleiviams bus nenaudingas, o pačiai Neringai – ir žalingas.
Pagrindinė viešai įvardijama terminalo funkcija – keleiviams laukti kelto. Kaip įvardijama architektūrinį projektą rengusios studijos „Altitudės“ koncepcijoje: tai bus pastatas, „atveriantis vaizdus į Kuršių neriją laukiantiems kelionės keltu“.
Anot A. Bagdono, absoliuti dauguma keleivių Naujojoje perkėloje kelto laukia automobiliuose.
„Laukimo paslauga iš dalies turėtų prasmę nebent per didžiausią sezoninį piką. Kai eismas įprastas, į keltą patenki nelaukęs. Vis dėlto net ir susidarius spūstims, kuris vairuotojas lakstys laiptais pirmyn atgal iš terminalo prie savo automobilio? Laukimas prasmingas tik keliaujantiems pėsčiomis arba dviračiais. Tokia funkcija sėkmingai užtikrinama Senojoje perkėloje. Naujojoje perkėloje vairuotojams reikia tik trijų dalykų: kasos, tualeto ir kuo greičiau patekti ant denio“, – aiškina neringiškis Seimo narys.
Be to, A. Bagdono pastebėjimu, prieš dešimtmetį rekonstruota Senoji perkėla kainavo 4 mln. litų – tai yra apie 15 kartų mažiau, negu planuojama investuoti į Naująją perkėlą.
Jo vertinimu, tikroji statomo terminalo paskirtis yra net ne infrastruktūros keleiviams kūrimas, o lūkestis pastatyti šiuolaikišką biurą su gražiu vaizdu įmonės darbuotojams.
„Pastato plotas užims 2400 kv. metrų, o įmonėje dirba 100 žmonių. Vienam darbuotojui teks 24 kv. metrai, tačiau dauguma jų darbo dieną praleidžia ne biure, o mariose. Remiu geresnes sąlygas darbuotojams, tačiau pažangiausios įmonės biurus nuomojasi, o ne statosi pačios“, – pabrėžia A. Bagdonas.
Seimo narys atkreipia dėmesį, kad dar pernai „Smiltynės perkėla“ naujajame pastate įžvelgė į „laivų remonto dirbtuvių“ funkciją, nors tokia pagal projektą net neįmanoma fiziškai.
„Vadinasi, įmonė nė nežino, ko nori. Tuo tarpu Neringoje iki skausmo žinome, kad mums reikia ne naujų pastatų žemyno krante, o modernių, patogių ir ekologiškų susisiekimo būdų tarp Klaipėdos ir Nidos, pavyzdžiui, elektrinio kelto. „Smiltynės perkėlai“ tai visiškai nerūpi“, – stebisi A. Bagdonas.
Liberalo supratimu, naujasis terminalas neprisidės prie Neringos ekologijos net per pastaruosius metus beveik dvigubai pabrangus automobilio kėlimo paslaugai.
„Smiltynės perkėla“ yra teigusi, kad naujasis terminalas leis teritorijoje priimti beveik trigubai daugiau automobilių – 140 transporto priemonių vietoje šiuo metu telpančių 65. „Kitaip sakant, keltų bendrovė planuoja kuo patogesnes sąlygas individualiam transportui, kuriam vasarą kurorte nėra užtektinai vietos ir niekada nebus. Viskas turėtų būti daroma atvirkščiai – investuojama į alternatyvius susisiekimo būdus mariomis, naujus ekologiškus maršrutus, keliavimą dviračiais, skatinant automobilius palikti žemyno krante“, – teigia A. Bagdonas.
Praėjusį dešimtmetį keliantis į Smiltynę keleivio bilietas kainavo apie eurą arba mažiau kaip eurą, automobilio perkėlimas – apie 11-12 eurų. 2021 m. birželį keleivio bilieto kaina pabrango iki 1,1 euro, automobilio – iki 13 eurų. 2022 m. birželį kainos vėl kilo: keleivio – iki 1,3 euro, automobilio – iki 18,3 euro. Šių metų birželį dar kartą pakėlus kainas, dabar bilietas asmeniui kainuoja 1,5 euro, automobiliui – 20,5 euro.
Naujosios perkėlos projektas buvo suderintas 2021 m., kai pastebimai pradėjo kilti perkėlimo paslaugų kainos. Terminalo statybų sutartį su rangovu AB „Smiltynės perkėla“ pasirašė prieš dvi savaites, rugsėjo 11 dieną. 98,99 proc. keltų bendrovės akcijų valdo Susisiekimo ministerija, viena iš trijų bendrovės valdybos narių yra ministerijos tarnautoja.
„Ar kas nors iš valdybos narių pagalvojo atlikti terminalo statybų sąnaudų ir naudos analizę, ar vien vadovavosi keltų bendrovės direktoriaus vizija, kuriam turbūt norisi patogesnio kabineto su vaizdu į marias?” – retoriškai klausia A. Bagdonas.
Neteikalingas naujas pastatas, atrestauruoti sena, kuriame ir dirbtuves yra ir bokstas, yra ir aikstele antrajame aukste tik keleiviu ten neleidzia kazkodel. Visi uostai turi senoviniu pastatu, o pas mus viska nori apstatyti naujadarais be praeities be istorijos.
Kodel turi stoveti konteineriai bambantiems, grazus modernus pastatas, tures ir Klaipeda kazka isskirtinio, o ne kioskus, gal jau nebe tie laikai…
Mažesnio paprastensio pastato projektuoti nesigauna, qnalogisku gabaritų kaip buves rik kaip sakote modernesnio?
Prasidėjo pasirengimas rinkimams. Gerb. Seimo narys paskaičiavo kiek kartų per dešimt metų brango persikėlimo keltu bilietai, bet nutylėjo apie įvažiavimo į Neringą mokesčio padidinimus arba kiek kartų pabrango apgyvendinimo paslaugos poilsiautojams per paskutinius metus. O dar geriau, kainas palygino su Lito epocha. Taip, kaip kuriems šalies gyventojams prie Lito viskas buvo bigiau 🙂 … kaip turim tokių piliečių, kuriems geriau gyventi buvo prie ruskio 🙁
Gerai pamenu gerb. A. Bagdono rinkiminį plakatą į Seimą, kuriame būsimas Seimo narys puikavosi tilto fone. Nereikia gilios įžvalgos, kad suprastum jog rinkimų plakatas agitavo -balsuokite už mane ir aš jums pastatysiu tiltą. Kadencija į pabaigą, o tilto kaip nėra, taip nėra. Net polių nesimato. Kadangi su tiltu reikaliukai nepavažiavo, sugalvotas naujas puolimo objektas. Pasakysiu, kad neringiškiams pabrangs kelto bilietas už kurį jie ir taip nemoka. Juk į Seimą taip norisi.
Bet logikos pasisakyme del pastato turio ir dydzio yra.sutinkate?
Atsiras patogi infrastruktūra, padaugės keliaujančių su dviračiais ir pėsčiomis. Tada jau teks pasirūpinti ir ekologiškais autobusais – misija neįmanoma, Neringoje tik dyzeliukai. Kodėl?
Padidėjus perkėlimo kainai, visų akys nukryps į srautų reguliavimo „ekologinį” mokestį – 30 eur. Gal jį proporcingai reiktų mažinti? Perkėlimas legvojo automobilio 20 eur + 30 eur Neringos „ekologinis”. Taip išeina, kad 50 eur. galėtų būti perkėlos bilieto kaina ir persikeltų toks pat kiekis lankytojų, o Bagdonas verkia dėl per kelis metus paaugusios kainos ir kuri daugiausia kilo dėl uosto tonažo rinkliavos. Gal metas atsisakyti „ekologinio”?
Ponai Liberalai Nežino, Nesupranta? – žino ir supranta, bet pigus piaras labai jau reikalingas. Kai negali savo darbais pasigirti, geriau svetimus apjuodinti ir nuo sofos pakomentuoti. Palanga jau nuo „blogiausia vasara” temos nuėjo, gal ir jums reiktų ką nors įdomesnio rasti apart perkėlos ir tilto, nes jau baisiai atsibodo.
Šaunuoliai Perkėla, sėkmės ir nekantriai laukiam atnaujintų miesto erdvių.
Perskaičius šį tekstą (straipsniui nesiverčia liežuvis vadinti, per daug sudramatizuotų faktinių klaidelių, net neverta rimtai priimti), yra akivaizdu – p. Bagdonas renkasi politinius taškus. Juk artėja rinkimai, reikia, kad už jį neringiškiai balsuotų (manote šiaip sau bent kelis kartus save įsivardino kaip neringiškį?). Matyt reikėjo tiesiog kažką parašyti prieštaraujant – faktinių klaidų kiekis, bei bereikalingas dramatizavimas ir nesusigaudymas tai tik pabrėžia – įsigilinimas į klausimą lieka antrame plane.
Ir žinoma, dar p. Jasaitis turi pafigūruoti – turi konstatuoti kad nenaudingas ir žalingas projektas. Kaip? Nesvarbu. Kai sugalvos, atsakys.. Dabar p. Jasaitis yra įstrigęs mentalinėje dilemoje – iš vienos pusės nori sumažinti automobilių skaičių Nidoje, bet rašo piktą komentarą apie lėtai keliančius keltus ir ilgas automobilių eiles Klaipėdoje. Reikia greičiau ir daugiau perkeltų automobilių.. bet reikia mažiau automobilių Nidoje.. Reikia daugiau, bet mažiau.. Dilema.
Kaip ten bebūtų, norisi priminti p. Bagdonui – jeigu Jums pakanka tik kasos ir tualeto, tai nereiškia kad kiti negali tvarkytis.
Tekste kalbama apie pastata ir jo gabaritus. Argumwntai logiski. Jus isivaizduojate situqcija kai is auto keleiviai bega iki kavines? Kiek lauksite kelto?
Tada mokėkite iš savo kišenės.
Ir dar – atsakykite, kaip nenormaliai brangus pastatas pagreitins transporto judėjimą į keltus ir sumažins automobilių eiles ir kamščius sankryžose?
Kas nors kartą per savo gyvenimą buvot naujos perkėlos laukiamąjame? Na nebent pas direktorių nemokamo bilieto. 😉
Pastaruosius penkis metus projektas ne kartą viešintas, informacija N kartų publikuota įvairiuose portaluose, jei tikrai būtų tikslas stabdyti – imkis veiksmų ir pirmyn. Bet Neringos politikai jau išmokę, tam kad nugriauti, pradžioj reikia pastatyti. Todėl matyt ir laukė paskutiniosios, kol bus pasirašyta rangos sutartis ir tada pradėjo burbuliuoti.
Kaip atsipirks Vilniuje tautos namai ant Tauro kalno, įspūdingas naujas geležinkelio mazgas, projektuojamas pasaulinio lygio architektų? Tuo tarpu kokie vaizdeliai pasitinka įplaukiant į Lietuvą – jūrinę valstybę ir kaip atrodo bet kurio kito Europos uostamiesčio panorama. Naujos kokybiškos architektūros atsiradimas, ypač visuomeninių pastatų, turėtų būti save gerbiančios valstybės siekis.
O Neringos politikams, garsiai kalbantiems apie ekologiją, palinkėčiau susiinventorizuoti ką naudingo padarė už surinktą kasmet ne procentais, o kartais didėjantį „ekologinį” įvažiavimo mokestį.
Visai gražu. Neringiškiai ima spręsti ir reguliuoti ko Klaipėdai reikia. Seimo nariui tik galiu priminti, kad perkėla naudojasi ne tik vykstantys į Nidą, bet ir į Smiltynę, kuri priklauso Klaipėdai.
Pastata kuklesni statyti nesigauna?
Senai reikėjo pastatyti.
Net patys keltininkai sako, kad jiems nereikia tokio pastato, direktoriaus kaprizas.
O gal planuoja, kad keltas kursuos kas valandą, tada ir į bufetą žmonės užsimanys 🙂
Tilto reikia ir tiek, kiek galima žaisti
Gal protingiau būtų statyti tiltą ir nereikės perkėlos, gal pasmokinti iš Skandinavų, kurie srato tokius tiltus ir pi 16km jūroje.
Geras pastebėjimas,o statybos juk dar kokias 8 milijonais pabrangs, Klaipėdoje tokia mada.
SUTARTIS pasirašyta dar 12- 09 ‘23 !!!!!
AB „Smiltynės perkėla“ pasirašė Naujosios perkėlos viešųjų erdvių bei keleivių stoties statybų ir finansavimo sutartis. __________P.S. o liberalas tik dabar , artėjant rinkimams , prabudo ir pradėjo rėkti ? 🙂 O ir šiaip liberaliems , mano galva skaitant tekstą , trūksta loginio nuoseklumo 🙂 Kas svarbiau ir kam statyti , bei ko nori 🙂 Tuščias rėkimas . Ar ne seime įvyko palaiminimas ?
Argi nėra aišku, jog AB’o direktorius nieko nesprendžia, o tik pasirašo dokumentus. Tai nekinintantis į Lietuvos valstybės genomą įrašytas korupcijos kodas. Šis kodas dominuoja beveik visame Klaipėdos jūrų uoste.
Manau,mechanizmas primityviai paprastas.Chebrai bestatant pastata(t.y daug kv.m)uz musu pinigus-auksineje vietoje,”imone”,patampa akcine. „Akcininkais-savinikais” tampa „kolektyvas!?”(„vista padejo „auksini kiausini?Kam … !?)?
Manau cia tesinys „isisavinimu”,ziur „klaipedos „nafta””(be privatizacijos,jau bemaz 50% privati)!?Eileje „juru uostas- chebra”(su „nauju administraciniu(kv.m)” ant mariu kranto),gelezinkeliai,oro uostai,sugriuve keliai-tiltai …(bet ju „statybai-remontams” isleisti milijardai Eur.) !?Kaip manot, kokiam „klube”,”kieno statytinis” …(jokia „partija” nedelegavo) ,tas „nepaskandinamas” „ministras” … !!!???