Izraelį praėjusįjį šeštadienį atakavę palestiniečių „Hamas“ organizacijos teroristai, atrodo buvo sugėrę savyje visų pasaulio piktadarių patirtį. Nemažai dešimtmečių vykstantį žydų ir palestiniečių konfliktą stebinčių analitikų šiomis dienomis pažymi, esą Izraelio sieną iš Gazos ruožo kirto ne šiaip kokie beduinų klajokliai, o teroristinės organizacijos „Hamas“ specialiosios pajėgos. Ginkluotos moderniais vakarietiškais bei rusiškais ginklais, dalyvavę specialiose treniruotėse net Malaizijoje (ten esą vyko skraidymo parasparniais pratybos) ir kitose tolimose šalyse.

Vienas Izraelio kariškis-generolas medijų atstovams tvirtino, kad tai, kas savaitgalį įvyko šalies pietuose, nebuvo mūšis, susišaudymas ar kas į tai panašaus. Tai buvo elementarios žudynės. O ginkluotų smogikų į nelaisvę Gazos sektoriuje vedami žydai jam priminė II pasaulinio karo metų chronikos juodai baltus kadrus, kuriuose tada fiksuoti žydai, vedami į egzekucijų vietas.

EPA-ELTA nuotr.

„Izraelio valstybės įkūrėjai tvirtino, esą jų tikslas – sukurti tokią valstybę, kuri būtų saugiausia žydų vieta Žemėje“, – priminė vienas Kneseto (Izraelio parlamento) narys iš politinės opozicijos. Ir tuojau pat pridūrė: „Ką jie pasakytų dabar, pamatę tai, kas įvyko pasienyje su Gaza!“.

Kai kurie ekspertai pabrėžia, kad kruvinos operacijos, kurios metu žuvo per 1000 izraeliečių, planas buvo parengtas tikrai ne „Hamas“ štabuose. Jį paruošti galėjo nebent Irano islamo revoliucijos sargai. O gal net Maskva. Pastaroji kol kas viešai ir tvirtai neįvardijama, tačiau apie tai, kad rusų specialiosios tarnybos prie išpuolio planavimo galėjo prikišti savo nagus, dviprasmiškai užsimenama vis dažniau.

Viena vertus, Maskvos apylinkėse taip ir neatsirado nė vieno vyraujančios pozicijos veikėjo, kuris pasmerktų teroro išpuolį. Įskaitant prezidentą Vladimirą Putiną. Dar daugiau – žemesnio rango personažai iš politikos ir propagandos hierarachijos (tokie kaip eksprezidentas Dmitrijus Medvedevas) atvirai džiūgavo dėl to, kas savaitgalį nutiko Izraelio pietuose.

Organizacijos „Pew Research Group“ tyrimai dar prieš išpuolį rodė, kad per 80 proc. izraeliečių turi neigiamą požiūrį į dabartinę Rusiją. Dabar toji dalis turėtų padidėti.

Kita vertus, kai kurie analitikai pastebi, kad kaip tik šiuo metu, prieš pat išpuolį buvo itin laukiamas itin reikšmingas Izraelio susitarimas su Saudo Arabija – bene svarbiausia arabų pasaulio valstybe, kuri ligi šiol niekaip nesijungė prie diplomatinius santykius su žydų valstybe užmezgusių Jungtinių Arabų Emyratų, Jordanijos, Egipto. Toks susitarimas, kurį, kaip tvirtinama, gana grubiu diplomatiniu spaudimu rėmė amerikiečiai, galėjo esmingai pakeisti padėtį visame Artimųjų Rytų regione ir čia Izraeliui priešiškomis jėgomis galėjo likti tik Iranas bei Kataras. O svarbiausia – tai būtų itin rimta prielaida mažėti pasaulinėms naftos kainoms. Veiksnys – visada aktualus Rusijai.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto sociologė, prof. Ainė Ramonaitė žydų valstybėje šiuo metu iš tikrųjų turėtų ką veikti, nes esama požymių, kad ten labai vienareikšmiai tvirtinosi jos suformuluota teorija apie tai, jog vidinis visuomenės susipriešinimas yra labai palankus kokioms nors akcijoms bei atakoms iš šalies išorės.

Keletą mėnesių Izraelyje ligitol vykę protestai dėl įgyvendinamos teisinės sistemos reformos, galima sakyti, į politinę priešpriešą įtraukė ne tik eilinius žmones, bet ir kariškius ir specialiųjų tarnybų pareigūnus.

O štai pagrįstai išgirtųjų Izraelio saugumo, žvalgybos tarnybų ir kariuomenės saugumo protokolai beigi algoritmai, deja, nesuveikė. Juos teks paržiūrėti. Lygia greta vertinant ir šalies politikų atsakomybę. Tų, tokių kaip dabartinis vyriausybės vadovas Benjaminas Netanjahu, kuris, kaip teigia izraeliečių saugumo ekspertas ir buvęs kariškis Grigorijus Tamaras, mėgino politiškai žaisti su „Hamas“ ir priešpastatyti šią organizaciją nominaliai nuosaikesnei organizacijai „Fath“, kuri administruoja Palestiniečių autonomijos teritoriją dešiniajame Jordano upės krante. Esą turėdamas tikslą taip suskaldyti palestiniečius, kad jų valstybės kūrimas Palestinoje nustotų prasmės.

Tam tikrų saugumo taktikos korekcijų, ko gero, neišvengsime ir mes. Bjaurioji nuojauta kužda, kad įtvirtintų užkardų sienų ar tvorų signalizacijos bei sistemų sugadinimas, kaip buvo ne tik Gazos sektoriaus pasienyje su Izraeliu, bet ir mūsų su Baltarusija Čepkelio teritorijoje, jau yra įrašyta teroristų vadovėliuose beigi žinynuose.