Šiandien sukanka lygiai šešeri metai, kai interneto platybėse atsirado ir adresas atviraklaipeda.lt. Šį šeštąjį gimtadienį pasitinku lydimas dvejopų nuotaikų, kurias nulėmė išskirtinis įvykis mano gyvenime.

Rugsėjį mažai teprisidėjau prie „Atviros Klaipėdos“ – tris savaites buvau JAV. Ši kelionė ir išskirtinė patirtis man leido suvokti, kad teiginys, jog pranašu savam krašte nebūsi, visgi yra tiesa. Tuo pačiu ji pakėlė mano savivertę ir leido pajusti, kad kartu su kolegomis visgi padarėme tai, kas matoma ir vertinama iš gerokai toliau.

JAV ambasados Lietuvoje buvau nominuotas prestiziškiausia laikomai Valstybės departamento jau daugiau nei 80 metų vykdomai įvairių sričių specialistams skirtai International visitor leadership programai (IVLP). Į ją pats nepasiprašysi, kandidatūra gali tik būti atrinkta ambasados iniciatyva bei patvirtinta tikriausiai apie metus laiko trunkančio proceso metu.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Kartu su daugiau nei dvidešimt puikių kolegų žurnalistų iš viso pasaulio daug pamačiau, daug išgirdau profesijai vertingų dalykų. O žiūrinti į JAV pavyzdžius – nuo Vašingtono, Niujorko iki Floridos ir Kolorado – buvo šiek tiek liūdna, kad per šešerius metus taip ir nesugebėjome įtikinti klaipėdiečių, jog verta investuoti į „Atvirą Klaipėdą“ po eurą per mėnesį. JAV vietinių radijo stočių, televizijų, turinčių ir savo internetinius žinių puslapius, biudžetus didžiąją dalimi sudaro būtent klausytojų/žiūrovų/skaitytojų parama.

Apie 108 tūkst. gyventojų turinčio Boulderio nekomercinei, nepriklausomai radijo stočiai KGNU skirtos paramos rinkimo lapai. Ši radijo stotis turi gausų savanorių būrį – nuo laidų vedėjų iki paramos rinkėjų. Radijo stoties metinis biudžetas siekia apie milijoną dolerių. Martyno Vainoriaus nuotr. 

Tuo metu prie „Atviros Klaipėdos“ gyvavimo iš tikrai gausaus skaitytojų būrio kas mėnesį finansiškai prisideda tik apie 70 žmonių. Jų mėnesinė parama siekia apie 400-500 eurų. 

Suprantu, kad esminė to priežastis yra rinkodara. Niekada neturėjome ir neturime jokio žmogaus, kuris užsiimtų ja, ieškotų būdų, kaip paskatinti skaitytojus prisidėti prie stipresnės „Atviros Klaipėdos“ kūrimo, organizuotų renginius, rašytų įvairius projektus. Gaunasi uždaras ratas.

Įdomus mano kelionės momentas buvo susitikimas Niujorke su vienu iš skaitytojų išlaikomo, žurnalistiniais tyrimais užsiimančio internetinio leidinio „ProPublica“, dabar turinčio daugiau nei 100 žurnalistų, vadovų.

2017-ųjų lapkritį, prabėgus kiek daugiau nei mėnesiui po „Atviros Klaipėdos” starto, vieną vakarą buvau Giruliuose vykusiame susirinkime dėl planuojamo giliavandenio uosto. Po jo vienas pažįstamas tada pasakė man kažką panašaus į tai, kad visgi nieko naujo nesugalvojai – žiūrėk, jau senokai JAV dirba žmonių išlaikoma „ProPublica“. Niujorke sužinojau, kad „ProPublica“ startavo turėdama 10 mln. dolerių, gautų iš filantropų poros… Mes su kolegomis išėjome į „kovos kelią“ su 5013,01 Eur, gautų iš patikėjusių mano idėja…

Beje, „ProPublica“ šiuo metu turi įdarbinusi 12 žmonių, kurie rūpinasi tik paramos rinkimu…

Atleiskit, mieli bičiuliai, kad šiemet nerengiame gimtadienio baliaus. Tiesiog nusprendžiau taupyti, nes jaučiu, kad ateinantys metai bus gerokai sunkesni jau vien dėl dviejų šiuo metu aiškių faktorių.

Iki šiol kasmet pavykdavo šiek tiek „užsitepti sviesto ant duonos“ iš sugalvotų kultūrinių projektų, kuriuos finansuodavo Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas bei Klaipėdos miesto savivaldybė.

Seimas nusprendė keisti nacionalinės paramos modelį, tačiau jį administruoti turėsiantis Medijų rėmimo fondas buvo įsteigtas tik rugsėjo viduryje, jis vis dar ieško vadovo, o kada bus aiškūs paramos teikimo kriterijai, kada bus galima teikti paraiškas… Spaudos, radijo, ir televizijos rėmimo fondo atveju paraiškos būdavo teikiamos rudenį, rezultatai aiškūs gruodžio gale arba pirmosiomis sausio dienomis.

Gerokai nustebsiu, jei vietos politikams nusprendus tiesiogiai diriguoti paramos skyrimo kultūriniams projektams procesui, kitąmet „Atvira Klaipėda“ gaus finansavimą bent vienai iš pasiūlytų idėjų. Jei iš viso bebus paskelbti tokie šaukimai, nes, kaip sakoma, griauti – tai ne statyti. Įdomu, per kiek laiko bus paruošta nauja savivaldybės tvarka, sukurtas naujas mechanizmas. Pernai kvietimas teikti paraiškas buvo paskelbtas spalio 10-ąją…

Jokiu būdu nesakau, kad abi tvarkos – tiek nacionalinė, tiek savivaldybės – buvo geros. Tačiau prieš griaunant seną, reikėtų pažiūrėti į priekį, kaip greitai galėsi pastatyti naują.

Bet kokiu atveju, kol turėsime lėšų, tol „Atvira Klaipėda“ ir toliau „dainuos“, kad ir kaip kai kam tas nepatiktų. Kad ir kaip norėtųsi klijuoti etiketes, kad mes dirbame tam ar anam, kad mus nupirko tai vienas, tai kitas. Negaliu nepasidalinti ir naujausia išgirsta tokia versija. Dabar aš ir visa „Atvira Klaipėda“, pasirodo, dirbame žinomam uostamiesčio verslininkui Igoriui Udovickiui 🙂

Beje, dar viena priežastis, kodėl nusprendžiau šiemet apsieti be gimtadieninio baliaus – prieš pat kelionę į JAV tiesiog fiziškai sulūžo mano ištikimas tarnas, daug nešiojamas ir lankstomas kompiuteris. Remontas būtų užtrukęs per ilgai, todėl skaudančia širdimi, bet visgi priėmiau sprendimą paišlaidauti ir pirkti naują. Pastarojo JAV man reikėjo – nepaisant laiko skirtumo nuotoliu jungiausi į vieną teismo procesą, parašiau ir keletą publikacijų.

Baigdamas šį gimtadieninį opusą nuoširdžiai dėkoju bičiuliams, kurie visus šiuos šešerius metus buvote kartu su „Atvira Klaipėda“ ir palaikėte ne tik gerais žodžiais, už kuriuos, deja, vis dar nieko negalima nusipirkti, bet ir savo eurais.

Tradiciniai skaičiai (beje, kai apie tokias ataskaitas ir „Atviros Klaipėdos“ veiklos modelį pasakojau Boulderio universitete, sulaukiau vieno iš studentų pastebėjimų, kad tai esą skaidrumo pavyzdys, kuriuo galėtų pasekti ir JAV iš skaitytojų paramos gyvenančios žiniasklaidos priemonės).

Rugsėjį VšĮ „Klaipėda atvirai“ gavo 2720,75 Eur pajamų: 1774,75 Eur pervedė juridiniai asmenys už paskelbtas nuorodas ir banerius, 500 Eur sudarė juridinių asmenų parama, 446 Eur – fizinių asmenų parama.

Praėjusį mėnesį išleidome 5824,12 Eur:

Atlyginimas žurnalistams – 1912 Eur

Bankiniai mokesčiai – 12 Eur

Mobilusis ir interneto ryšys – 74,06 Eur

Duomenų saugyklų nuoma – 11,12 Eur

Autobuso bilietai – 52 Eur

Paramos administravimo paslaugos – 0,86 Eur

Vertimo į rusų kalbą paslaugos – 384,61 Eur

Kuras – 59,42 Eur

Buhalterijos paslaugos – 80 Eur

Sodros mokesčiai – 540,51 Eur

Gyventojų pajamų mokestis – 449,12 Eur

Alga redaktoriui – 1291,23 Eur

Serverio nuoma – 140,82 Eur

Archyvinės nuotraukos – 104,37 Eur

Fotografo paslaugos – 70 Eur

Nešiojamasis kompiuteris – 642 Eur.