Prabėgus daugiau nei pusmečiui po to, kai bendrovė „Stemma Group“ pradėjo griauti dalį senųjų buvusios laivų remonto įmonės „Laivitė” pastatų, kad galėtų pradėti statyti būsimąjį „Memelio miestą“, antradienį buvo surengta ir oficiali projekto pradžios ceremonija. Jos metu tradiciškai įkasta kapsulė su laišku ateities kartoms.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Šiemet liepos 11-ąją buvo pranešta, kad bendrovė pasirašė su UAB „Conres LT“ generalinės statybos rangos sutartį dėl projekto „Memelio miestas“ pirmojo etapo statybų. Pasak „Stemma group“ valdomos įmonės „Stemma Management“ vadovo Nerijaus Tilindžio, pirmasis etapas apima apie ketvirtadalį visos 5 ha teritorijos. Jį ketinama užbaigti IV 2025-ųjų ketvirtyje.

„Memelio mieste“ iš viso planuojama pastatyti apie 100 tūkst. kv. m. įvairios paskirties pastatų. I etapu statomas 6 aukštų A klasės verslo centras „Hanza“ ir 105 prestižinės klasės butai, sujungti bendra požemine parkavimo aikštele. 

„Stemma group“ valdybos pirmininkė Inga Gusiatina teigia nenorinti dar atkleisti, kiek prireiks investicijų į pirmąją etapą. Pasak jos, dėl finansavimo kalbamasi su banku „Swedbank“, kuris esą žiūri ne tik į skaičius, bet ir į ilgalaikį bendradarbiavimą, taip pat į tai, koks projektas plėtojamas.

„Dirbame atvira knyga, laikas parodys tą galutinį rezultatą. Kur galime, taupome, bet ne kokybės, grožio prasme, kad rastume sprendimus, kurie maksimaliai gerą kainą padarytų. Tai nėra mums ekonomiškai labai patrauklus projektas. Yra projektų, kad ir tos pačios vėjo jėgainės, kur šiandien galėtume daryti tęstinumą ir skaičiuoti savo ateities pelnus labai lengvai. O vien čia numatytas požeminis parkingas labai išbrangina projektą“, – sakė I. Gusiatina.

„Nusipirkome penkių hektarų dydžio Klaipėdos širdį. Ir supratome, kad tai yra begalinė atsakomybė, kas čia bus, kaip čia bus – ir prieš savo sąžinę, ir prieš miestą, ir prieš ateitį. Labai norėjome, kad būtų ir gražu, ir tvaru, kad miesto gyventojai pagaliau turėtų prieiga prie marių. Ambicija sukurti miestą mieste yra iššūkis Klaipėdai“, – ceremonijos metu susirinkusiems sakė „Stemma group“ valdybos pirmininkė.

Ji teigė, kad bendromis jėgomis, taip pat ir šio projekto dėka, dabar merdintį senamiestį ir gan liūdną gyvenimą turinti Klaipėda gali tapti kitokia, su kitokiu veidu ir galimybėmis.

Ceremonijos metu taip pat kalbėjęs Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus prisiminė, kaip jam dirbant Susisiekimo ministerijoje 2006 m. kilo klausimas ką daryti su šią teritorija ir kaip buvo nelengva „išimti koordinates iš uosto teritorijos“ bei parengti atitinkamą Vyriausybės sprendimo projektą.

„Paskatino 15 metų gyvenęs Klaipėdoje ministras Petras Čėsna ir jo žmona, pasakydami, kad tai yra miesto širdis ir ne viskas matuojama pinigais. Buvo didelis įspūdis – Vyriausybės nutarimas gimė greičiausiai per 20 metų istoriją“, – sakė A. Vaitkus.

Pasak jo, miestas užsiims šalia esančių Dangės krantinių sutvarkymu, nes jau rasti sprendimai.

„Širdyje labai tikiu, kad prasidėję pokalbiai dėl Žiemos uosto taps kūnu“, – sakė miesto vadovas.

Rangovo – „Conres LT“ – vadovas Lukas Laukaitis savo ruožtu pasidalino, kad pirmą kartą pamatęs „Memelio miesto“ projektą pavadino jį kosmosu.

„Iškart mintyse supratau, kaip šis gražus projektas pakeis Klaipėdos miestą. Jis papuoš ne tik Klaipėdą, bet ir visą Lietuvą. Dar realiai nesuprantame, koks čia projektas, ir kokią įtaką jis darys miestui“, – sakė L. Laukaitis.

Ceremonijos metu į kapsulę buvo įdėtas laiškas ateities kartoms, kurį pasirašė I. Gusiatina, A. Vaitkus ir L. Laukaitis, šios dienos dienraščių ,,Klaipėda“ ir ,,Vakarų ekspresas“ numeriai, euro monetų rinkinys ir gintarinis kryželis, kurį pranciškonas brolis Benediktas sakė laikęs rankose, kai kartu su Martinu Gusiatinu lankėsi pas popiežių Benediktą XVI. Pastarajam M. Gusiatinas tada esą įteikė didžiulį gintaro gabalą, kuris, anot pranciškono, dabar yra lyg šio popiežiaus širdis.

Pasak I. Gusiatinos, kitų metų vasarą planuojama startuoti ir su antru projekto etapu, bet pirmiausia norima „pagauti pirmojo etapo dinamiką“, nes nemažai šio projektų dalykų yra nauja bendrovei.

Paklausta, kokią mato apleisto buvusio pirmosios lietuviškos uosto direkcijos pastato Naujoji Uosto g. 5, kuriame „Stemma group“ valdo didžiąją dalį patalpų, ateitį, verslininkė sakė, jog „pastatas yra visiškai ne vietoje“.

„Yra specialistai, kurie mato kitaip ir šiandien esam bejėgiai pakeisti ką nors. Patraukti jį nuo kelio būtų labai protinga, bet šiandien nėra sprendimo ir yra kaip yra“, – sakė pašnekovė.