Klaipėdos miesto taryba ketvirtadienį surengto posėdžio metu nusprendė iš esmės pakoreguoti 2023-2025 m. strateginį veiklos planą ir numatė gana radikalius pokyčius.

„Atvira Klaipėda” jau rašė, kad vienos iš pagrindinių korekcijų apima naujos Jūrininkų sveikatos priežiūros centro statybų projekto, Baltijos ir Taikos prospekto sankryžos rekonstrukcijos projektavimo darbų, Girulių paplūdimio prieigų remonto nutraukimą.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Braukia keliančius abejonę?

Pateiktose plano pakeitimuose numatyta, kad vietoje naujos poliklinikos prioritetas bus skirtas kito objekto – VšĮ Klaipėdos miesto poliklinikos pastato, esančio Taikos pr. 76, kapitaliniam remontui. Taip pat pasiūlyta stabdyti Baltijos pr. ir Taikos pr. žiedinės sankryžos rekonstravimo projektą, prioritetą suteikiant Lypkių g. rekonstrukcijai.

Stabdomas bus ir geležinkelio pervažos Giruliuose rekonstravimo projektas bei atraminių apsauginių įėjimo į paplūdimį sienučių remontas Giruliuose. Koreguojamas vadinamasis BRT projektas, kurio pirminiuose sprendimuose buvo siūloma įrengti A juostas dabartinėje žaliojoje vejoje.

„Nuspręsta neįgyvendinti projektų, kurie tikrai kelia daug abejonių dėl racionalaus lėšų panaudojimo bei naudingumo klaipėdiečiams. <…> Nei dabar, nei ateityje neįgyvensime projektų, kurie kels bent menkiausią abejonę“, – taip pokyčius savivaldybės pranešime spaudai tvirtino Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.

Dėl poliklinikos renka parašus

Prieš prasidedant posėdžiui iš Klaipėdiečių tribūnos kalbėjęs Liberalų sąjūdžio Klaipėdos skyriaus pirmininkas Artur Truš informavo, kad jau yra surinkta daugiau nei 6000 klaipėdiečių parašų, kuriais jie išreiškia nepritarimą savivaldybės sveikatos centrų koncentravimui vadinamojoje trečiojoje poliklinikoje. Dar apie 3500 gyventojai esą pasisakė, kad būtų statoma nauja Jūrininkų poliklinika.

Vėliau A. Truš „Atvirai Klaipėdai“ detalizavo, kad parašus esą renka pati bendruomenė, o liberalai tik konsoliduoja šį procesą.

Jis kartu priminė mero visuomeninio komiteto rinkiminį pažadą pagreitinti ir pradėti naujos poliklinikos statybas.

„Kviečiu nepriimti sprendimo“, – ragino A. Truš ir perspėjo, kad jei esą bus neatsižvelgta į tokią poziciją, parašų skaičius patrigubės.

Prasidėjus diskusijoms, konservatorius Artūras Razbadauskas teiravosi, ar tikrai galima seną sovietinės kokybės pastatą renovuoti taip, kad jis būtų geriausias.

Pakeitimus pristačiusi ir į klausimus atsakinėjusi Savivaldybės administracijos Strateginio planavimo skyriaus vedėja Indrė Butenienė teigė, jog ne pastatai esą lemia kokybę. Anot jos, abu objektai yra ilgalaikiuose miesto planuose, poliklinikos rekonstrukcija buvo net pirmesnis žingsnis, tik masteliai buvo planuoti ne tokie.

„Dabar kartu su ministerijos siūloma reforma, įvertinus visą kontekstą, pasirinktas rekonstrukcijos variantas“, – sakė vedėja.

Tačiau konservatorius Andrius Petraitis tokį sprendimą vis tiek vadino trumparegišku.

Sankryžoje keisis srautai?

Diskusijų sukėlė ir siūlymas nutraukti Baltijos ir Taikos prospektų sankryžos rekonstrukciją. „Atvira Klaipėda“ jau rašė, kad savivaldybė už jau atliktus projektavimo darbus projektuotojams sumokėjo 135 930,14 Eur ir 42 tūkst. eurų siekiančias netesybas (visos sutarties vertė siekė 847 tūkst. eurų).

Martyno Vainoriaus nuotr.

Liberalas Edmundas Kvederis aiškino, kad užbaigus Baltijos prospekto, Šilutės ir Vilniaus plentų sankryžos rekonstrukciją, spūstys persikels būtent į šią vietą, kuri Klaipėdos gyventojų poreikiams esą yra svarbi, ji turi būti prioritetinė, o ne Lypkių gatvė.

„Drąsu prognozuoti, kad persikels kamščiai, kol realiai nežinome srautų pasiskirstymo“, – reagavo I. Butenienė.

Anot jos, ilgalaikiuose planuose taip pat numatyta pirmiau tiesti Lypkių gatvę, tokiems darbams jau prieš penkerius metus gautas statybos leidimas. Tokia darbų eiga esą yra jau suderinta ir su Susisiekimo ministerija, o tikėtis valstybinio finansavimo iškart dviem tokiems projektams neverta, nesvarbu, kokios politinės jėgos sudaro centrinę valdžią.

Visgi konservatorius Andrius Dobranskis sakė nesuprantantis, kodėl reikia priešinti Baltijos prospekto sankryžos techninio projekto rengimą su Lypkių gatve, turinčia jau net ir statybos leidimą. Esą reikėtų turėti tokį projektą ir judėti į priekį, o atsiradus finansinėms galimybėms imtis realizavimo.

Tuo metu I. Butenienė aiškino, kad vis tiek reikia sulaukti, kol susidėlios nauji srautai ir tada gal net kitokie techniniai sprendiniai būtų.

„Išmetame miestiečių pinigus į balą“, – reagavo konservatorius A. Petraitis.

Strateginio planavimo skyriaus vedėja sakė negalinti sutikti, kad pinigai išmetami į balą, nes ateityje bus panaudos ir toponuotraukos, ir atlikti eismo srautų matavimai.

Transporto tema trumpai buvo paliesta ir A. Dobranskiui užsiminus apie mero komandos rinkiminį pažadą įrengti 10 tūkst. naujų parkavimo vietų. Politikas teiravosi, kur yra toks konkrečios priemonės.

Pasak I. Butenienės, 2024-2026 metų planuose jau bus visi rodikliai ir numatyti pinigai.

Dauguma nesuabejojo

„Norėtųsi, kad nebūtų nubraukiama, kas buvo padaryta per ketverius metus, o kuriama ir einama į priekį, kitaip niekada nebūsime regiono lyderiu“, – diskusijas reziumavo liberalas Saulius Budinas.

Visgi opozicija visais savo pasisakymais daugumos neįtikino. 20 politikų balsavo už pakeitimus, šeši buvo prieš, keturi susilaikė.

INFORMACIJA

Naujoji valdančioji dauguma tikina, kad didžiulį dėmesį skiria jaunoms šeimoms ir jų gerovės sukūrimui. Siekiama spartinti lopšelio-darželio „Žiogelis“ pastato modernizavimą, todėl skiriama 535 tūkst. eurų ir tikimasi projektą užbaigti ateinančių metų pradžioje. Taip pat didinamas finansavimas švietimo įstaigų remontui – papildomai skyrus 328 tūkst. eurų darbai bus atliekami 21 įstaigoje. Beveik 647 tūkst. eurų numatoma kitoms švietimo įstaigų reikmėms – naujiems pedagogų etatams steigti, baldams, įrangai įsigyti.

Šiuo metu uostamiesčio savivaldybė vykdo 108 investicinius projektus, įgyvendinamus iš įvairių finansavimo šaltinių – savivaldybės, valstybės biudžeto ir ES lėšomis. Po rinkimų pasikeitus valdančiajai daugumai, buvo nuodugniai peržiūrėtos strateginio veiklos plano programų priemonės, tarp jų ir investicijų projektai.