Prūsijos Lietuva. Lietuviškos raštijos apraiškos (1)

Istorinės Klaipėdos pėdos, Svarbu
Avatar photoAtvira Klaipėda
2023-11-03

Šiemet sukanka lygiai 100 metų, kai Klaipėda buvo prijungta prie Lietuvos. Iki tol šis miestas Lietuvos valstybei niekuomet nepriklausė. Pasak istoriko, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktoriaus, dr. Vasilijaus Safronovo, Lietuvos sąvoka čia egzistavo, tačiau tai buvo visai kitokia Lietuva – vadinamoji Prūsijos Lietuva.

Sąvoka „Prūsija“ vartota jau viduramžiais ir anuomet reiškė sritį prie Baltijos jūros, tarp Lenkijos, Mazovijos ir Lietuvos. XIII a. šią sritį užkariavo Vokiečių ordinas, bet 1525 m. ordino didysis magistras Albrechtas pasiskelbė pasauliečiu hercogu, išvarė Vokiečių ordiną iš Prūsijos ir perėmė
jo valdas. Taip Prūsija tampa pasauliečio hercogo valdoma sritimi, kurioje įsiviešpatauja reformacija. Mėmelis šioje naujoje Prūsijoje tampa viena iš Prūsijos hercogo rezidencijų.

XVI аmžiaus pradžioje Klaipėda buvo mažas, ne itin reikšmingas miestelis. Nors ir turėjo prekybos miestui pritaikytas Liubeko teises, ekonomine prasme, jis buvo priskiriamas „kaimiškiesiems miestams“.

Šaltiniai byloja, kad apie 1527-uosius čia galėjo būti vos šimtas sklypų savininkų, tačiau metai po metų miestiečių gausėjo. Klaipėdos augimą tuo metu labai veikė taika, kurią regione įvedė 1525 m. Prūsijos hercogo Albrechto su Lenkijos karaliumi ir Lietuvos Didžiuoju kunigaikščiu
sudaryta Krokuvos sutartis.

Ne mažiau svarbus buvo ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemių aktyvesnis atsivėrimas Europos pirkliams. Mieste pradėjo kurtis amatų cechai, 1597-aisiais įkuriama pirklių gildija, atgyja prekyba. Per Klaipėdą į Žemaitiją keliavo druska ir kolonijinės prekės, iš Žemaitijos ir Prūsijos rytinių valsčių – daugiausia javai, o nuo XVI–XVII a. sandūros linai, linų ir kanapių sėmenys. Žaliavas Vakarų Lietuvoje supirkinėjo anglų, škotų ir ypač olandų pirklių lygeriai, nuo XVI a. pr. atvykdavę į Klaipėdą, apsigyvendavę čia su šeimomis ir, naudodamiesi klaipėdiečių pagalba, keliaudavę į Žemaitiją.

XVI a. viduryje Klaipėdoje jau minimi ir iš Olandijos kilę laivų statytojai. Kultūrine prasme, tai formavo gana margą aplinką.

Kultūrinę to meto Prūsijos gyventojų įvairovę didino ir tai, kad XV–XVI amžių sandūroje prasidėjo intensyvus jos rytinių ir pietinių pakraščių apgyvendinimas. Į miškingas, anksčiau menkai gyvenamas sritis kėlėsi žmonės iš Lenkijos ir Lietuvos. Lenkakalbiai apsigyveno pietinėje Prūsijos dalyje, kuri vėliau bus vadinama Mozūrija. Lietuviakalbiai per kelis dešimtmečius apgyvendino didžiulę sritį nuo Romintos girios pietuose iki Klaipėdos šiaurėje, sritį, kurią ilgainiui pradėta vadinti Lietuva.

Dėl reformacijos šis regionas tapo išskirtiniu lietuviškajai kultūrai. Jame skleidėsi pirmosios lietuviškos raštijos apraiškos. Martyno Mažvydo parengtas „Katekizmas“, pirmoji spausdinta lietuviška knyga, buvo skirtas būtent Prūsijos Lietuvai.

Žinoma, reformacijos idėja, kad Dievo žodį tikintieji turi pažinti savo gimtąja, o ne lotynų kalba, didžiausią poveikį turėjo religinės literatūros
atsiradimui. Tačiau tai kūrė terpę ir lietuvių kalbos bei lietuvių kultūros raidai. Lietuvių kalbos vartojimas ir lietuviškos raštijos raida Prūsijoje nenutrūko ir XVIII аmžiuje. Tolminkiemyje, dabartinėje Kaliningrado srityje, sukurtas vėliau pirmuoju lietuvių grožinės literatūros kūriniu pramintas Kristijono Donelaičio keturių poemų ciklas „Metai“.

Mokykla Prūsijoje irgi buvo erdvė, kurioje XVIII–XIX a. skambėjo lietuvių kalba. Prūsijos Lietuvoje mokyklos tuo metu jau veikė beveik kiekviename kaime. Be to, lankyti jas buvo privaloma. Visų vaikų nuo 5 iki 13–14 metų prievolė lankyti mokyklą Prūsijoje (taip pat ir Klaipėdos krašte) buvo įtvirtinta dar XVIII amžiuje: pirmi žingsniai kuriant šią sistemą žengti 1736-аisiais – dviem amžiais anksčiau nei likusioje šiuolaikinės Lietuvos dalyje.

Apie Prūsijos Lietuvą laidoje kalbėjo Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktorius dr. Vasilijus Safronovas, instituto vyresniosios mokslo darbuotojos, istorikės doc. dr. Silva Pocytė ir doc. dr. Nijolė Strakauskaitė.

Projektas „Istorinės Klaipėdos pėdos“ iš dalies finansuojamas Klaipėdos miesto savivaldybės kultūros programos „Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečio minėjimas”.

Projekto partneriai – Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas, Klaipėdos apskrities I. Simonaitytės viešoji biblioteka, Mažosios Lietuvos istorijos muziejus.

Žymos: | | | |

Komentarai (1):

Įrašo “Prūsijos Lietuva. Lietuviškos raštijos apraiškos” komentarų : 1

  1. siaips parašė:

    Kodėl Prūsija yra tapatinama su vokiečiu tautybe? Juk tai netiesa. Jei vokiečiu sakykim feodalai nusisavino Prūsijos kilme kolonizuojant prūsu žemes bei išnaikinant prūsu tauta tai nereiškia kad Prūsija yra viena iš Vokietija valstybes ištaku ir Vokietija gali tam turėti pretenzijų o Prūsijos pavadiniams kaip konstanta priklausyti vokiečiams .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. IP adresas bus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti * ženklu.

Pranešti apie klaidą

Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Mums rašo

Klaipėdos administracija pasiuntė „į žiemos mišką žibučių ieškoti“   

2023 metų rugsėjį prie atnaujinto 1923-jų metų Sukilėlių memorialo Lietuva perlaidojo jų karinio žygio vadą Joną Budrį-Plovinską. Šis lietuvininkų (mažlietuvių) ...
2024-11-09
Skaityti daugiau

Istorijos iš Klaipėdos archyvo, Svarbu

Klaipėda neverta skrydžių 

Dabartinei Klaipėdos valdžiai ir verslui skundžiantis dėl prasto regiono pasiekiamumo oro transportu, pasižiūrėjus į istoriją atrodo, kad galbūt uostamiestis buvo tiesiog ...
2024-11-09
Skaityti daugiau

Istorijos iš Klaipėdos archyvo, Svarbu

Tiltai - Klaipėdos valdžios galvos skausmas 

Atrodo, kad po to, kai baigiantis II pasauliniam karui Klaipėdoje buvo susprogdinti senieji tiltai, nauji tokie objektai tapo nesibaigiančio miesto ...
2024-10-27
Skaityti daugiau



Pin It on Pinterest

Share This